Pagalbą karo pabėgėliams lietuviai inicijuoja socialiniame tinkle

Kasdien į Europą atvyksta tūkstančiai žmonių, kurie visais įmanomais būdais stengiasi pabėgti nuo karo, rasti prieglobstį, kur galėtų įsitvirtinti ir pagerinti savo ir savo vaikų gyvenimo kokybę. Kol Europos Komisija svarsto, kaip Europos Sąjungos šalims padalinti atvykstančius pabėgėlius, dalis europiečių kuria organizacijas ir vienijasi, kad bendromis jėgomis galėtų padėti į jų šalis atvykstantiems pabėgėliams.

Pastarosiomis savaitėmis Vengrijoje įstrigo daug pabėgėlių, patekusių į Europą per Turkiją. AP nuotraukaPastarosiomis savaitėmis Vengrijoje įstrigo daug pabėgėlių, patekusių į Europą per Turkiją. AP nuotrauka

Panašių iniciatyvų Vokietijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Olandijoje įkvėpti, Lietuvos gyventojai taip pat pradėjo savo iniciatyvą. Nors migracijos krizės tema diskusijose yra labai aštri ir žmonės reaguoja skirtingai, vis dėlto tūkstančiai lietuvių buriasi į socialiniame tinkle „Facebook” esančias grupes ir bendromis jėgomis kuria planus, kaip palengvinti į Lietuvą atvykstančių migrantų gyvenimą.

Šiuo metu socialiniame tinkle sukurtos dvi grupės – „Pagalba pabėgėliams Lietuvoje“ ir „Priimsiu pabėgėlį“. Prie grupių kasdien prisijungia vis daugiau narių, šiandien jų skaičius viršija 3000, tačiau jis sparčiai didėja. Grupių organizatoriai ragina prisijungti kuo daugiau žmonių, esant reikalui galėsiančių prisidėti finansiškai, aukoti rūbų, žaislų, maisto bei kitų reikalingiausių priemonių. Gyventojai skatinami pabėgėliams skirti laiko kviečiant juos vakarienės ar lydint pas gydytoją. Į tokius organizatorių prašymus dauguma žmonių atsiliepia teigiamai bei patys siūlo savo pagalbą, pavyzdžiui, siūlo mokyti pabėgėlius lietuvių kalbos, suteikti jiems būstą ar netgi priimti į savo namus. Nors žmonių, norinčių ištiesti pagalbos ranką pabėgėliams, Lietuvoje yra gerokai daugiau nei pačių pabėgėlių, kuriuos ruošiasi priimti Lietuva, vis dėlto šios iniciatyvos galėtų būti ženklas Lietuvos vyriausybei, kad šalis yra pajėgi priimti daugiau pabėgėlių, o paprasti Lietuvos gyventojai yra pasiryžę padėti savo šaliai juos tinkamai sutikti.

Nors žmonių, norinčių ištiesti pagalbos ranką pabėgėliams, Lietuvoje yra gerokai daugiau nei pačių pabėgėlių, kuriuos ruošiasi priimti Lietuva, vis dėlto šios iniciatyvos galėtų būti ženklas Lietuvos vyriausybei, kad šalis yra pajėgi priimti daugiau pabėgėlių, o paprasti Lietuvos gyventojai yra pasiryžę padėti savo šaliai juos tinkamai sutikti.

Pavyzdį, kaip derėtų sutikti pabėgėlius parodė Suomijos premjeras Juha Sipila, kuris pasisiūlė priimti pabėgėlius į savo namus. Kalbėdamas per valstybinę televiziją Suomijos premjeras sakė, kad jo namai pabėgėliams yra atviri ir tikisi, kad šis jo poelgis įkvėps daugiau žmonių prisiimti migracijos krizės naštą.

Tuo tarpu Islandijos vyriausybei nutarus priimti 50 pabėgėlių, šios šalies gyventojams skaičius pasirodė gerokai per mažas, todėl žmonės pabėgėliams ėmė siūlyti savo namus. Gyventojai socialiniame tinkle atviru laišku prašė šalies valdžios padidinti priimamų pabėgėlių skaičių. Iš viso galimybę priimti nuo karo nukentėjusius žmones į savo namus pasiūlė daugiau kaip 11 tūkst. islandų šeimų.

Rugsėjo 12d. visoje Europoje vyks įvairios akcijos, kuriose žmonės rinksis norėdami pareikšti savo poziciją dėl į Europą atvykstančių karo ir politinių suiručių kankinamų pabėgėlių. Panaši akcija šeštadienį vyks ir Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje, kur žmonės lankstydami baltus popierinius laivelius – vilties ir kovos už išgyvenimą simbolį – ragins visuomenę atkreipti dėmesį į pabėgėlius ir nebūti abejingais.

Patalpinta: Naujienos, Žiniasklaida