Dzūkaitę sudominęs sportas – konkūrai
Alvija Gražulytė – žirgų sporto mylėtoja, kilusi iš Alytaus. Pirmą kartą paglostė arkliuką būdama trejų metų ir su šiais gyvūnais ilgam nebeišsiskyrė. Dabar mergina studijuoja universitete, laisvalaikiu jodinėja, o maloniausia jai veikla – teisėjavimas žirgų konkūruose visoje Lietuvoje.
Alvija Gražulytė su žirgu lydi karietą Alytaus miesto centre. Asmeninio archyvo nuotrauka „Don” – pasigirsta gongo dūžis. Jis praneša, kad raiteliai gali įžengti į aikštę ir apžiūrėti varžybų maršrutą. Netrukus, gongo dūžį pakeičia rami, slopinanti dalyvių jaudulį, muzika. Žiūrovų azartas tik dar labiau auga. Atmosfera įkaitusi, pasiruošimo darbai atlikti, teisėjų komanda jau susirinkusi – juos galima atpažinti pagal Lietuvos žirginio sporto federacijos ženkliukus, įsegtus į oficialius švarkus. Reginys prasideda.
Gruntu padengtose aikštėse, beveik kiekvieną savaitgalį galima išvysti besivaržančius daugiau kaip 200 žirgų. Tiesa, raitelių būna gerokai mažiau, mat pastarieji atsiveža po keletą ristūnų. „Šiuo sportu užsiima patys įvairiausi žmonės, nuo konditerių, šokėjų ir verslininkų iki profesionalių raitelių ir jų vaikų, užaugusių žirgininkų šeimose“ – pasakoja A. Gražulytė pridurdama, kad išlaikyti žirgą nėra pigu, tačiau atsiranda vis daugiau norinčiųjų.
Žirgų sportui priklauso nemažai rūšių, viena jų – konkūrai. Tai sporto šaka, kai žirgai turi įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms pastatytą kliūčių maršrutą. Kliūtys gali būti skirtingų formų, pločio bei aukščio. Konkūrai – palyginti nauja žirginio sporto šaka. Manoma, kad šiam sportui atsirasti turėjo įtakos XVIII a. Anglijoje pradėti tverti turtingų žemvaldžių ūkiai, kuomet medžioklei pakinkyti žirgai privalėjo įveikti visas pasitaikančias kliūtis. Lietuvoje konkūrų sportu užsiimama nuo 1920 m., o šiandien jis priklauso vienai iš trijų Olimpinių žirginio sporto šakų, kartu su dailiuoju jojimu ir trikove.
Žirgai konkūrų varžybose skirstomi į tam tikras kategorijas – jaunučių jaunių suaugusių žirgų ir kitas. Skirtingo amžiaus ristūnams skiriasi kliūčių aukštis ir maršrutas – jų įvairovė didelė. Kiemo varžybose galime matyti žirgus, dalyvaujančius rungtyse, kur kliūčių aukštis tesiekia 50 cm., o tarptautinėse varžybose galime pasižiūrėti ir į skriejančius per 160 cm. aukštį bėgūnus. Distancijos nebūna ilgos, įveikiamos per 60 – 90 s.
Bene dažniausiai pasitaikanti rungtis varžybose – švaros ir greičio konkūras. Joje raitelio ir žirgo dueto tikslas – kuo greičiau įveikti maršrutą ir nenumesti nei vienos kliūties. Tačiau žirgai varžosi mėgindami įveikti ir kitas distancijas. Pavyzdžiui, „Akumuliatoriaus su Jokeriu” rungtyje renkami taškai už kiekvieną peršoktą kliūtį, o paskutinę kliūtį raitelis gali rinktis pats. Jam siūloma įprasta kliūtis ir „Jokeris” – ši kliūtis maždaug 10 cm aukštesnė ir platesnė, tačiau įveikus raiteliui atneša dvigubai daugiau taškų. Varžyboms su didžiausiu prizu naudojama „Persirungimo” rungtis. „Persirungimo” metu maršrutas sutrumpinamas, kliūčių būna mažiau, tačiau sudaromos galimybės duetui pasirinkti skirtingus būdus kaip jį įveikti. Tarkime, galima atlikti staigesnį posūkį, kad rungtis būtų įveikta greičiau. Raitelis ir žirgas – komanda. Duete privalo būti tarpusavio supratimas, antraip gali nukentėti rezultatas. Pavyzdžiui, jeigu žirgas nepaklūsta dukart paliepus, duetas šalinamas iš aikštės. Atlikus gerą pasirodymą, žirgai lepinami, jiems duodama skanėstų.
Teisėjo darbas varžybose reikalauja atidumo ir nemenko išmanymo. Teisėjaujantis žmogus privalo stebėti aikštę, raitelio pasirodymą, prireikus šį sustabdyti. Duoti startą, stebėti ar nesupainiojamas maršrutas, skaičiuoti, kiek baudos taškų gauna raitelis. Baudos taškai skiriami už sustojimus, žirgo nepaklusnumą, numestas kartis. Kiekvienas bėgūnas turi savo charakterį, nepaklusnumą lemia ir nuotaika. Yra žirgų, kuriems į uodegą įrišamas raudonas kaspinas. Žirginio sporto pasaulyje tai yra perspėjamasis ženklas, kad nepatartina prie žirgo artintis iš užpakalio – šis gali apdovanoti kanopos smūgiu. Rungties metu raiteliui nukritus nuo žirgo, galimos traumos, tęsti rungtį pavojinga, todėl tokio dueto pasirodymas yra nutraukiamas, rezultatuose pateikiama eliminacija. „Žirgų varžybos – tai didelis ir daug jėgų reikalaujantis renginys. Dažnai keltis tenka 6 valandą ryto, o darbą baigiame tik sutemus. Siekiame užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai, varžybomis rūpinasi gausi komanda žmonių”, – teigė A. Gražulytė.
Šiuo metu dzūkaitė turi antrą Nacionalinę teisėjo kategoriją, kuri suteikia teisę teisėjauti vietinėse ir regioninėse varžybose, festivaliuose, taip pat būti teisėjo padėjėja nacionalinėse varžybose. Mergina ateityje planuoja pateikti dokumentus įgyti pirmajai kategorijai, kuri suteiks galimybę gauti teisėjos vietą nacionalinėse varžybose. „Nors vykstant į tarptautines varžybas tenka susidurti su įtampa, didelis darbo krūvis, tačiau šį darbą drąsiai galiu vadinti hobiu”, – sakė nenorinti su mylimais gyvūnais skirtis mergina.
