Aš galiu priversti nuoširdžiai nusišypsoti žmogų

Taip sako Rokas Bernatonis. Jaunas, ambicingas ir šmaikštus iliuzionistas, kuris ne tik tiki savo menu darantis pasaulį gražesnį, bet ir siekia ateityje nustebinti ne vienu pasaulio rekordu. Pokalbiui susitinkame ankstyvą šeštadienio rytą, kai dalis miesto dar saldžiai miega. Patogiai įsitaisęs prie puodelio kavos Rokas iš karto ima juokauti, rodyti triukus, pasidžiaugia pasipuošęs nauju megztiniu ir pradeda pasakoti apie savanorystę, įvairius projektus, kol išgirdęs pirmuosius klausimus surimtėja ir susimąsto.

Rokas Bernatonis tiki savo menu darantis pasaulį gražesnį. Inaros Bakej nuotr.Rokas Bernatonis tiki savo menu darantis pasaulį gražesnį. Inaros Bakej nuotr.

Kas Tau yra magija kasdienybėje?

Žmonių sukuriama nuotaika. Esu 100 procentų įsitikinęs, kad tai, ką mes galvojame, galima pajausti aplinkoje. Pavyzdžiui, jeigu dabar šioje kavinėje visi žmonės būtų labai prislėgti tarsi vakar būtų palaidoję savo pirmąjį šunelį, lyg ir viskas būtų tas pat, žmonės kalbėtų tą patį, bet pačioje aplinkoje būtų kažkas ne taip. Visai kitokia aura būtų tarp pozityviai mąstančių žmonių. Tai ir yra magija kasdienybėje.

Prisimink save ką tik atradusį iliuzijos meną.

Aš atsimenu nuotrupas. Pavyzdžiui, važiavau iš Trakų į Lentvarį ir savo bendraklasei rodžiau triukus. Šie buvo labai paprasti, net mano klasės draugė tai suprato. Jau tada savyje jaučiau kažkokią magiją.

Iki tol buvau labai kūrybiškas, viską bandžiau – filmavau filmus, dariau visokius teatrus, išdaigas. Magija norėjau užsiimti profesionaliau. Kai pradėjau mokytis šio meno, ilgą laiką jaučiausi tarsi atradęs Ameriką, galimybių žemę su daugybe laiko ir klimato juostų, žmonių – visko. Buvau Kolumbas (juokiasi).

Kaip į Tavo pomėgį reagavo tėvai?

Visaip. Buvo ir juodų dienų, ir gražių, bet tikrai labai palaikė. Kažkaip mano tėvai supranta kūrybą, nes mano brolis dailininkas, o ir aš prie kūrybos.

Save pristatai kaip iliuzionistą. Ką dar veiki gyvenime?

Paskutinį pusmetį studijuoju vizualinę komunikaciją Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, rašau vienai laidai scenarijus, kuri netrukus pasirodys. Dar kuriu savo versliuką – gaminu priemones iliuzionistams, kurios palengvina jų gyvenimą.

Kaip gimsta tokios idėjos?

Čia yra labai sunkus klausimas. Kai į jį atsakai, tada nebesupranti, kaip veikia pasaulis. Aš nežinau! Aš žinau, kaip gimsta triukų idėjos. Man dažniausiai gimsta iš kažkokių problemų. Pavyzdžiui, pamatai, kas visuomenėje negerai, tuomet kuri kažką, kas turėtų teigiamą prasmę. Dažnai gilesnė mintis būna labai užslėpta, bet aš esu tikras, kad žmonės per triukus mane supranta, aš tai jaučiu.

Ką laikai didžiausiu savo pasiekimu?

Didžiausiu savo pasiekimu laikau praėjusios vasaros pasirodymus Amerikoje. Į tą pačią sceną lipau su garsiausiais iliuzionistais, kurie magijai paskyrė visą savo gyvenimą.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad su šiuo menu galiu labai daug pasiekti. Galiu būti bet kas. Aš galiu priversti nuoširdžiai nusišypsoti žmogų, o tai yra taip galinga. Tai yra žiauriai galingas ginklas, ir man tai labai gerai sekasi!

Kas Tave įkvepia?

Mane įkvepia labai daug dalykų. Lentvaris, labai dideli renginiai, neigiami dalykai. Taip pat scenos legendos, tokios kaip Maiklas Džeksonas. Kai sužinai, kad jis buvo iš paprastos šeimos, sunkiai gyveno, pradedi kitaip tikėti pasauliu.

Dar kartais labai gerai yra pavydėti kitiems. Tai irgi savotiška motyvacija.

Rokas teigia, kad norint kažką pasiekti, reikia labai daug dirbti. Inaros Bakej nuotr.
Rokas teigia, kad norint kažką pasiekti, reikia labai daug dirbti. Inaros Bakej nuotr.

Sekmadieniais pradėjai rodyti triukus savo draugams ir artimiesiems.

Man sekmadieniai visada būdavo liūdna diena. Nuo vaikystės atsimenu, kad tėvai sekmadieniais norėdavo pailsėti, išsimiegoti. Kai buvau vaikas, man to nesinorėdavo, jausdavau slogutį.

Dėl šios priežasties nusprendžiau sekmadienius padaryti magiškus. Į pasirodymus susirenka smalsūs, norintys pamatyti mano triukus žmonės. Tuo metu aš išbandau naujus efektus, kurių negalėčiau pabandyti koncertuodamas, gerai praleidžiu laiką. Bent jau iki vasaros planuoju tęsti šį projektą.

Ar dažnai naudojiesi savo artistiškumu?

Taip, visada. Net ir miegodamas (juokiasi). Mano draugai sako, kad yra Rokas Bernatonis ir Rokas Magician. Pavyzdžiui, Rokas Bernatonis yra labai jautrus, geras, rūpestingas. Jis niekada negali niekam blogo pasakyti, o jeigu ir pasako, tai dėl kažkokių keistų priežasčių.

Rokas Magician gali ir įdrėksti, ir pašiepti, dėl savo dėmesio gali labai daug padaryti. Aš turiu dvi asmenybes ir dažniausiai visuomenėje yra Rokas Magician, nes juo būti patogiausia. Net prie draugų kartais būti tokiu lengviau. Būti jautriam sunku, nes visi labai skuba, gali sutrypti.

Koks, Tavo nuomone, turi būti jaunas žmogus?

Pozityvus, labai smalsus, truputį revoliucionierius, truputį kvailas. Jeigu esi protingas, tu nedarai kvailų sprendimų, kurie dažniausiai yra patys genialiausi.

Dabar matau daug tokių 14-15 metų paauglių, kurie sėdi coffee innuose, geria kavą ir viską žino. Man norisi kitaip. Vaikystėj nuomodavau dūmų mašinas, pardavinėdavau visokias nesąmones, mainydavausi daiktais.

Paskui turėjau pas senelius pasidaręs teatrą. Jie man atidavė kambarį, kur buvo galybė vamzdžių. Jį susitvarkiau ir pasidariau sceną, apšvietimą su stroboskopais, disko rutuliu. Aš ten darydavau visokius pasirodymus per Kalėdas ir Velykas savo tėvams, artimiesiems. Tai buvo labai tikra, o ne kaip dabar – Facebook’e.

Daugelį metų savanoriauji. Kas Tau yra savanorystė?

Man tai labai artima. Kartais pasirodau globos namuose, neįgaliųjų centre, neseniai vedžiau seminarus psichologams. Tai yra labai įdomu, savotiškas gėrio dalinimas. Savanorystė labai augina. Supranti, kas yra gyvenimas. Aš labai džiaugiuosi, kad skyriau ir iki šiol skiriu laiko savanorystei.

Ko labiausiai bijai?

Tapti nejautrus pasauliui, tik niekad to neįvardiju garsiai. Kartais būna tokių momentų, kai esi apatiškas. Pavyzdžiui, pavargęs. Nebūtinai nuo kažko, bet šiaip nuo visko. Būna eini gatve ir nieko nematai. Jaučiu didelę fobiją įstrigti laike.

Kas yra sėkmė?

Sėkmė yra toks vaikinas su lagaminu, kuris žiūri į tave iš aukštai ir ieško juo tikinčių žmonių. Tuomet jis ateina, atidaro lagaminą ir duoda gėrybes. Aš tikiu, kad yra sėkmė ir tikiu tuo bičiuku. Tik neturiu laiko jo laukti, nes jis yra žiauriai lėtas. Štai todėl aš renkuosi alternatyvą ir pats susikuriu tą lagaminą.

Kuo planuoji nustebinti ateityje?

Pavasarį rengsiu turą su savo pasirodymais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Vilniuje vieną pasirodymą planuoju padaryti Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams. Tikiu, kad turas bus tikrai galingas ir žmonės apie jį išgirs.

Balandžio pradžioje turiu pasirodymą Londone, po kurio filmuosiu savo idėją. Mano tikslas – surinkti bent 1 milijoną peržiūrų. Manau, kad aš nustebinsiu ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį.

Patalpinta: Interviu, Naujienos