Darbas jūroje šturmano akimis
Dauguma jūrą sieja su romantiškais jausmais ir poilsiu, tačiau yra žmonių, kurie ją, visų pirma, sieja su darbu ir atsakomybe. Savo įspūdžiais ir darbo patirtimi jūroje dalijasi vaikystės svajones įgyvendinęs pirmasis Kapitono padėjėjas (šturmanas) Andrej Sidoruk.
Ofisas uosto priežiūros tarnyboje Kaip ir kada supratote, jog norite savo ateitį sieti su jūra? Kodėl būtent laivavedyba?
Tam įtakos turėjo ir tai, jog mano tėtis buvo laivavedys. Pasirinkimui įtakos turėjo ir vieno nusipelniusio Lietuvos kapitono žodžiai: „Jei būsi jūrininkas – visada turėsi gerai apmokamą bei įdomų darbą, pamatysi pasaulį“. Šie žodžiai išties teisingi, juk žmonės moka didžiulius pinigus, kad pamatytų pasaulį, paplaukiotų jūra, o dirbant jūroje, už šį malonumą moka tau.
Kokios galimybės, baigus jūrų laivavedybą, kilti karjeros laiptais?
Karjeros lubas kiekvienas jūrininkas įsivaizduoja savaip, tačiau, manau, jog kiekvieno laivavedžio svajonė tapti kapitonu. Taip pat yra galimybė tęsti jūrinę veiklą krante – nemažai darbo yra laivybos bei uosto įmonėse, galima tapti, pavyzdžiui, locmanu ar uosto kapitonu. Tam , kad kiltum karjeros laiptais, kaip ir kiekviename darbe, reikia užsitarnauti gerą vardą, o svarbiausia reikia noro.
Kokias šalis esate aplankęs? Kokia aplankyta šalis, jos uostas jums paliko didžiausią įspūdį?
Esu aplankęs visas Europos šalis, turinčias uostus. Taip pat Jungtinių Arabų Emyratų, Afrikos, Pietų Amerikos, Rusijos, Indijos bei Persų įlankos uostus. Iš viso esu aplankęs apie 40-50 uostų. Didžiausią įspūdį paliko Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, taip pat didelį įspūdį sukėlė Europos ir Pietų kultūrų skirtumai, o ypač milžiniška praraja tarp skurdo ir prabangos Indijoje.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti laivavedys?
Laivavedys privalo būti tvirtas, ištvermingas ir, žinoma, atsakingas.
Su kokiais sunkumais ir pagundomis susiduria jūrininkai svečiose šalyse? Ko reikia saugotis labiausiai?
Nors daugelis mano, jog jūrininkai kiekviename uoste turi po moterį, iš tiesų realybėje dažnai taip nėra. Šiuolaikinio jūrininko darbe nėra tiek daug laiko pramogoms ir poilsiui, kaip gali pasirodyti. Darbo jūrininkui tikrai netrūksta. Tačiau, kiek esu pastebėjęs, jog didžiausia jūrininkų pagunda tampa alkoholis. Tikrai ne vienas jūrininkas, būtent dėl šios problemos, neteko ne tik darbo, bet ir šeimyninės laimės ir sveikatos.
Kokį įspūdį susidarėte apie kitų šalių jūrininkus?
Esu dirbęs su įvairių tautybių jūrininkais. Visuomet girdėdavau gandus, jog filipiniečiai prasti jūrininkai. Tačiau aš, padirbęs kartu su jais, su šia nuomone visai nesutinku. Filipiniečiams tiesiog reikia paaiškinti kiekvieną smulkmeną, kurią reikia padaryti, jie patys jų nemato, tačiau jie tikrai nėra tinginiai. O štai mūsų tautiečiai dažnai ieško būdų, kaip išsisukti nuo darbo.
Kuo žavus ir kuo sunkus šturmano darbas?
Labiausiai mane žavi laivavedžio darbas tuo, kad dirbdamas pamatai pasaulį, jauti malonumą, o už tai dar gauni ir atlyginimą. Su dideliais sunkumais, dažniausiai, susiduria, pavyzdžiui, jūrininkai kurie dirba konteinervežiuose, čia per parą jie miega vos 5-6 valandas, nors pagal konvenciją jūrininkai turi ilsėtis ne mažiau, kaip 8 valandas. Be abejo, didžiausias sunkumas dirbant jūroje – tai artimųjų ilgesys.
Papasakokite įsimintiniausią įvykį, nutikusį išplaukus.
Įsimintiniausia mano kelionė buvo tuomet, kai plaukėme į Nigerijos uostą upe per džiungles. Pamačiau beveik nepaliestus civilizacijos kaimus, 4-5 metukų vaikus, kurie savarankiškai plaukia valtimi didžiule upe.
Kokias problemas ir nesklandumus matote jūrinėje srityje?
Manau, jog didžiausi nesklandumai Lietuvos jūriniame sektoriuje – tai mokesčiai. Jūrininkas dirbdamas ne Europos Sąjungos laivuose privalo mokėti 15 proc. pajamų mokestį. Tai yra neteisinga, nes, pavyzdžiui, aš per keturis mėnesius sumoku 3000 eurų uždirbtų pinigų. Lietuva tikrai tiek daug nepadaro gero savo jūrininkams, kiek jie atiduoda mokesčiams. Reikia suprasti, jog mano uždirbti pinigai atkeliauja į Lietuvą ir čia dalis jų ir taip atitenka valstybei per PVM ir kitus mokesčius.
