PVM lengvata šildymui kelia sumaištį ir tarp ekonomistų
Dėl PVM lengvatos šildymui ietys laužomos nuo rudens. Diskusijose premjeras Algirdas Butkevičius buvo pareiškęs, jog lengvata turi būti pratęsta neribotam laikui. Vis dėlto sausį turėjęs pasibaigti 9 proc. tarifo galiojimas pratęstas metams – iki 2016-ųjų pabaigos.
Prof. Romas Lazutka teigia, kad PVM, vadinamuoju vartotojo mokesčiu, paprastai apmokestinamos tik tos prekės, kurių vartojimą norima sumažinti. BFL nuotrauka. Dėl PVM lengvatos šildymui nesutaria ne tik politikai (aršiausias kritikas – buvęs TS-LKD premjeras Andrius Kubilius), bet ir ekonomistai.
Prof. Romas Lazutka teigia, kad PVM, vadinamuoju vartotojo mokesčiu, paprastai apmokestinamos tik tos prekės, kurių vartojimą norima sumažinti. Šildymas, anot jo, nėra tokia prekė. Tačiau Žygimanto Maurico, „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto, nuomone, reikia prisiminti, šildymo lengvata esą didina socialinę atskirtį, todėl reikėtų ją naikinti.
Šildome orą
Ekonomistas Ž. Mauricas pateisina lengvatas, skiriamas skurdesniems gyventojams ir mažinančias socialinę atskirtį arba, pavyzdžiui, vaistams. Tačiau, proc. PVM tarifas centriniam šildymui taikomas visiems be išimties Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų, todėl ne tik mažina, bet didina socialinę atskirtį. Be to, ši lengvata keičia žmonių ekonominę elgseną ir skatina naudoti kuo daugiau šilumos.
„Lengvata skiriama proporcingai nuo suvartojamo šilumos kiekio. Ji skatina ne šilčiau gyventi, o sunaudoti daugiau kuro, kad pašildytų gyvenamąją patalpą. Taip pat neragina būti ekonomiškiems ir užsikamšyti langus, nes kuo daugiau šilumos išeina pro juos, tuo daugiau lengvatos gauni. Aš kartais juokauju, kad, jei koks gyventojas nemėgsta valdžios, gali tyčia naudoti daugiau šilumos, kad gautų didesnę lengvatą“, – kalba p. Mauricas.
Taip pat ši kompensacija diskriminuoja tuos, kurie šildosi individualiai. Seime nuskambėjęs pasiūlymas sumažinti PVM tarifą ir tokiems gyventojams, ekonomisto manymu, yra nerealus. Priėmus tokį pasiūlymą būtų sunku sužiūrėti, ar kuras naudojamas šildymui, o ne, pavyzdžiui, maisto gamybai. Todėl tokia lengvata administraciniu požiūriu būtų neefektyvi.
Specialistas siūlo skirti tam tikrą fiksuotą sumą šildymo sezono skoloms padengti. Visiems priklausytų vienoda suma, o jei žmogus daugiau sumokėtų už šildymą dėl to, kad jo langai kiauri, tuomet pačiam parūptų, kaip sumažinti savo išlaidas.
„Socialinę nelygybę galima mažinti kitais būdais. Pavyzdžiui, didinti vargingesnių gyventojų pajamas, mažinant mokesčius gaunantiems minimalų atlyginimą arba didinti pensijas – tai būtų efektyviau nei lengvata“, – mano p. Mauricas.
Žmonės pasmerkti skurdui
Tuo metu prof. Romas Lazutka, ekonomistas ir Vilniaus universiteto profesorius, pažymi, kad Lietuvoje būsto šildymas kainuoja tiek pat arba kartais net daugiau nei Vakarų Europoje ar Šiaurės šalyse. Tačiau mūsų gyventojų pajamos yra keletą kartų mažesnės.
„Branginti tokią paslaugą kaip būsto šildymas reikštų smerkti didelę gyventojų dalį šilumos ar energetiniam skurdui. Žmonės turi skirti didelę savo pajamų dalį tam, kad patenkintų esminį poreikį, nuo kurio negali pabėgti“, – teigia ekonomistas.
Pasak p. Lazutkos, atsisakius PVM lengvatos, šiluma tiesiog pabrangtų, ypač tose savivaldybėse, kurios naudoja ne pingančias dujas, o biokurą.
Ekonomistas pateikia „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos agentūros, duomenis, kuriuose vertinamas energetinis skurdas. Lietuvoje sunkiai užsitikrinančių būsto šildymą ir už jį negalinčių susimokėti yra apie 34 proc. gyventojų. Daugiau yra tik Bulgarijoje (46,5 proc., ES vidurkis 10,8 proc).
„Daugelyje šalių žmonės, kuriems yra sunku susimokėti už būsto šildymą, sudaro tik vos 5–10%. Tuo tarpu Lietuvoje – trečdalį. Tai rodo, kad šildymas, palyginti su mūsų gyventojų pajamomis, yra brangus. Jeigu tą mokestį didintų, aštrintų problemą, nors ją reikia spręsti, ieškoti būdų, kaip žmonėms palengvinti šilumos sąskaitų apmokėjimą“, – tvirtina specialistas.
Ekonomistas neigiamai vertina bandymus vargingesnių gyventojų sąskaita kamšyti biudžeto skyles. Vietoje to, kad išradinėtų dramblį, Seimo nariai geriau apmokestintų tuos, kurie gauna didesnes pajamas ar turi daug nekilnojamojo turto.
Tiesa, p. Lazutka sutinka su teiginiu, kad ši lengvata yra neteisinga individualiai besišildančiųjų atžvilgiu. Tačiau vietoje diskusijų, kaip pagelbėti tokiems žmonėms, einama lengvesniu būdu – šiluma branginama visiems. Žmonėms, kurie šildosi patys, profesorius siūlo išeitį – jie galėtų susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) panašiu principu, kaip anksčiau žmonės galėdavo atgauti dalį mokesčių už pirktus kompiuterius. Arba, jei žmonės daug išleidžia šildymui ir turi didelius plotus, galima būtų nustatyti fiksuotą sumą, kurią pavadintų „pagrįstomis išlaidoms“ ir nuo jos neatskaitytų GPM.
„Tai būtų analogiška parama kaip ir PVM lengvata tiems, kurie šildosi centralizuotu būdu. O tiems, kurie perka kurą, pinigai grąžinami per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą“, – aiškina ekonomistas.
Fiksuota parama šiuo atveju būtų kenksmingesnė negu dabar esanti sistema. Anot p. Lazutkos, ji skatina žmones mažiau dirbti, nes jų pajamos siejamos su galimybe gauti kompensaciją.
„Rėmimas per kompensacijas turi neigiamą bruožą, kurį ekonomistai vadina – skurdo spąstais. Mažai uždirbančius žmones reikia remti kompensacijomis. Jie jomis naudojasi ir nesistengia išlipti iš to skurdo, žinodami, kad užsidirbus daugiau, negaus išmokos. Be to tokios kompensacijos reikėtų dideliam gyventojų skaičiui. Tuomet jų sukontroliuoti būtų neįmanoma“, – tikina prof. Lazutka.
Vištos ir kiaušinio klausimas
Komentuodamas minėtus „Eurostat“ duomenis, ekonomistas Ž. Mauricas, juokavo, kad jam šis klausimas primena dilemą, kas atsirado pirmas – višta ar kiaušinis. Jis pateikia Ukrainos pavyzdį, kurioje yra labai pigus šildymas ir metų metus niekas nesirūpino renovacija – dėl to kaltos vyriausybės subsidijos. Esą žmonės save apgaudinėja ir teisinasi sakydami, kad „Ukrainos žmonės yra skurdūs, dėl to negali sumokėti, subsidijuodama valdžia ne tik neišsprendžia problemos, bet ją tik atitolina ateičiai“, – pasakoja ekonomistas.
Jis šią lengvatą vadina bandymu įsiteikti rinkėjams. Subsidija iškraipo rinką ir tuomet žmonės nemato tikrosios šildymo kainos, nesistengia efektyviai naudoti resursų, gyvena „atvirais langais“. Tačiau ekonomistas sutinka, kad trumpuoju laikotarpiu šildymas pabrangtų ir būtent tai atbaidė daugelį politikų.
„Geriau būtų lengvatos naikinimą derinti su mažesnes pajamas gaunančių gyventojų įplaukų didinimu. Niekas dėl to nesiskųstų. Ilgainiui, po 5–10 metų, sąskaitos būtų mažos, nes gyventojai imtųsi tam tikrų veiksmų. Galų gale padidėtų spaudimas mažinti kainas įmonėms, kurios tiekia centrinį šildymą“, – mano p. Mauricas.
Pridėtinės vertės mokesčio lengvata buvo įvesta laikinai 2000 metais ir vėliau Seimo pratęsiama kasmet. 2013 metais Seimas balsavo, kad nuo 2015 metų šios lengvatos galiojimas turi baigtis. Šį rudenį Seimas pratęsė jos galiojimą iki 2015 metų liepos 1 dienos, o 2015-ųjų birželio 30-ąją – dar pusantrų metų, iki 2016-ųjų pabaigos.
Nepaisant to, Lietuvos gyventojų skolos už šildymą kasmet didėja – rugsėjo pradžioje jos siekė 154,4 mln. litų.
