Mokesčių reformoms valdžia ruošiasi nepakankamai

Ekonominės krizės metai socialinės apsaugos sistemai tapo išbandymu, parodžiusiu jos veikimo kokybę. Jekaterina Navickė, Vilniaus universiteto sociologijos doktorantė, tyrinėjanti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia, kad dėl pokyčių socialinių išmokų ir mokesčių sistemoje labiausiai per 2008 m. krizę nukentėjo darbo netekę asmenys ir vaikus auginančios šeimos.

Doktorantė Jekaterina Navickė teigia, kad į mokesčių sistemą įvedus didesnį progresyvumą, šalyje sumažėtų pajamų nelygybė.Doktorantė Jekaterina Navickė teigia, kad į mokesčių sistemą įvedus didesnį progresyvumą, šalyje sumažėtų pajamų nelygybė.

Tyrėja kartu su kolegomis iš Lietuvos socialinių tyrimų centro ir Esekso Universiteto (JK) analizavo socialinių išmokų ir mokesčių sistemos poveikį skirtingoms gyventojų grupėms. Naudojant EUROMOD mikrosimuliacinį modelį, buvo lyginama Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių situacija. Lietuvoje šis modelis – naujovė, o jo galimybių, analizuodamos vykdomas mokesčių ir socialinių išmokų reformas, mūsų ministerijos neišnaudoja.

Su mokslininke kalbamės apie Lietuvos mokesčių sistemą ir krizės laikotarpiu vykdytos fiskalinės konsolidacijos politikos pasekmes.

Kai kurie ekonomistai kritikuoja A.Kubiliaus vadovautą vyriausybę ir teigia, kad krizė buvo išspręsta brutaliais būdais. Ar jūs sutiktumėte su tokiais teiginiais?

Fiskalinės konsolidacijos priemonės, tai yra biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimas, buvo pasitelkiamos daugelyje Europos šalių. Kadangi krizės laikotarpiu neišvengiamai didėja biudžeto išlaidos ir mažėja pajamos, siekiant sumažinti deficitą, reikėjo kažką daryti. Kitas dalykas, kieno sąskaita tai buvo daroma.

Mes analizavome pastarosios krizės metu Lietuvoje įvykdytus išmokų karpymus, mokesčių pokyčius ir jų tiesioginį poveikį žmonėms. Žiūrėjome, kaip taupymo našta buvo paskirstyta tarp namų ūkių. Analizuotos Pietų Europos, Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė, neseniai į ES įstojusi Rumunija. Daugelyje šalių ta našta gyventojams buvo paskirstyta progresyviai, kitaip kalbant, namų ūkiai, kurių pajamos didesnės, turėjo daugiau prisidėti prie krizės sprendimo. Tuo metu Lietuvoje buvo šiek tiek kitaip – santykiniais dydžiais daugiau prisidėti turėjo ne tik turtingesnės šeimos, bet ir tie, kurių pajamos buvo mažiausios.

Staigūs ir neaptarti sprendimai neigiamai veikia pasitikėjimą socialinės apsaugos sistema. O jis Lietuvoje ir taip yra menkas.

Ana vyriausybė buvo kritikuota dėl to, kad karpė socialines išmokas ir didino mokesčius. Tiesa, pensijų mažinimas buvo progresyvus, mažiausios pensinės išmokos buvo apsaugotos. Tačiau kitose srityse, ypač nedarbo, šeimos ir vaikų išmokų mažinimas skaudžiai atsiliepė tiems, kurie sunkiausiai verčiasi. Mokėdami socialinio draudimo įmokas, žmonės iš socialinės apsaugos sistemos tikisi, kad ištikus krizei ji padės išlaikyti pajamas, jas stabilizuoti. Tuo metu Lietuvoje įvyko taip, kad tiems, kas mokėjo įmokas į socialinio draudimo biudžetą ir tikėjosi išmokų netekę darbo, per krizę išmokos kaip tik buvo smarkiai sumažintos. Nors nėra tekę matyti konkrečių tyrimų, kokią tai turėjo įtaką emigracijos mastams, bet galima daryti prielaidą, kad dideli emigracijos mastai krizės metu liudijo, jog dalis žmonių nusivylė ir išvažiavo iš Lietuvos, nesulaukę tinkamos apsaugos ir pagalbos.

Kuri grupė labiausiai nukentėjo per šį laikotarpį?

Kaip minėjau, tai asmenys netekę darbo krizės metu. Nedarbo lygis anuomet pasiekė dviženklius skaičius ir ta grupė buvo tikrai didelė. Taip pat nukentėjo šeimos, kurios turi vaikų. 2012 m. reformuota socialinės paramos sistema. Iš esmės ši reforma buvo nepalanki skurstančioms šeimoms su vaikais, bet tai liko nepastebėta. Kita vertus, dėl pensininkų kilo labai daug triukšmo, nors ši grupė buvo viena labiausiai apsaugotų. Mažos pensijos nebuvo karpomos, kitos buvo atkurtos pakankamai greitai. Palyginimui, išmokos nedarbo ar ligos atveju atkurtos palyginti neseniai. Tai užtruko net penkerius metus, nors laikinasis išmokų perskaičiavimo įstatymas, kaip ir pensijų atveju, turėjo nustoti galioti 2012 m.

Susidaro įspūdis, kad tarp įvairių visuomenės grupių yra labai didelė atskirtis. Kaip manote, kodėl tokia situacija susiklostė?

Lietuvoje yra labai dideli nelygybės mastai. Mūsų šalyje nelygybės indeksas „Gini“ nuo pat stojimo į ES buvo vienas didžiausių ir toks tebelieka. [2013 m. duomenimis, Lietuvos Gini indeksas yra 34,6, Latvijos – 35,2, Estijos – 32,9, o ES vidurkis – 30,5, aut. past.] Kodėl jis toks ir nemažėja?

Yra daug veiksnių, susijusių su demografiniais ir ekonominiais pokyčiais, mūsų mokesčių sistemos veikimu. Bet kalbant apie socialinių išmokų sistemą, viena iš priežasčių yra ta, kad Lietuvoje mažiausias pajamas gaunantys žmonės ir šeimos yra paliekami skursti. Daugelyje Europos Sąjungos šalių priimta skirti mokestines lengvatas, subsidijas ar net išmokas tiems, kurie dirba, bet gauna mažas pajamas. Jaunos šeimos su vaikais, vieniši žmonės susilaukia daug daugiau pagalbos. Lietuvoje išmokos menkos, neapmokestinamas pajamų dydis padidina pajamas tik labai nedaug. Taip pat algų diferenciacija yra labai aiški. Žmonių, kurių algos stagnuoja žemame lygyje, dalis yra didelė. Aišku, ši problema matoma visame pasaulyje ir apie ją yra kalbama. Kaip tik Davoso forume buvo atkreiptas dėmesys į didėjančią pajamų ir turto nelygybę. Lietuvoje irgi pastebima ši tendencija.

Pensijų mažinimas ekonominės krizės metu buvo progresyvus, mažiausios pensinės išmokos buvo apsaugotos. Tačiau kitose srityse, ypač nedarbo, šeimos ir vaikų išmokų mažinimas skaudžiai atsiliepė tiems, kurie sunkiausiai verčiasi.

Kas turėtų būti koreguojama, kad Lietuvos mokesčių sistema taptų socialiai teisinga?

Vienas iš seniai atidėliojamų klausimų yra mokesčių sistemos progresyvumo didinimas. Jis yra valdančiųjų partijų programose ir anksčiau buvo daug kartų keltas, bet reformų nesiimama. Paskutiniai pasiūlymai reformuoti sistemą ir didinti progresyvumą mokesčių sistemoje vėl susilaukė kritikos. Kalbu apie socialinį modelį, kuris aptariamas. Įvedus didesnį progresyvumą, būtų bent šiek tiek sumažinta pajamų nelygybė. Beje, tyrimai rodo, jog dideli nelygybės mastai kenkia ne tik skurdžiausiai gyvenantiems, bet ir visai visuomenei, net labiausiai pasiturinčiųjų gerovei.

Ką mokestinės reformos reiškia žmonėms? Kaip jiems atsiliepia perėjimas iš vienos sistemos į kitą?

Kiekvienam žmogui tai reiškia skirtingus dalykus. Kai kas pralošia, kai kas laimi. Tačiau paprastam žmogui ypač dažnos reformos, pokyčiai mokesčių ir išmokų sistemoje daro ją mažiau suprantamą ir mažiau skaidrią. Staigūs ir neaptarti sprendimai neigiamai veikia pasitikėjimą socialinės apsaugos sistema. O jis Lietuvoje ir taip yra menkas. Pavyzdžiui, paskutinis bandymas reformuoti sistemą, kuomet yra vykdomas socialinio modelio projektas, buvo stipriai sukritikuotas bandant ant jo užmesti korupcijos šešėlį, net nesvarstant turinio. Bandymas pirmą kartą per ilgą laikotarpį pažvelgti kompleksiškai į socialinės apsaugos sistemą ir darbo santykių reguliavimą Lietuvoje, įtraukti mokslininkus ir visuomenę bei vykdyti reformas nuosekliai, mano nuomone, yra geras. Labai gaila, jei politiniai žaidimai sukompromituos šią idėją.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos