Ministerijų decentralizacija: revoliucija prie kavos puodelio
Sostinėje susibūrę galingiausių pasaulio įmonių filialai, čia dirba Parlamentas, Prezidentė, nuo Vyriausybės pašonės neatitrūksta ir ministerijos. Jau nuo nepriklausomybės atkūrimo viešojoje erdvėje sklando ministerijų išskaidymo po regionus idėja, tačiau ne žodžių, o darbų imtasi kol kas nebuvo.
Kol mūsų politikai apie decentralizaciją tik galvoja, Vokietija, Suomija, Lenkija bei nemažai kitų šalių jau iškėlė kai kurias ministerijas iš sostinės. Netgi pastaruoju metu itin vakarietiškai nusiteikęs Kazachstanas įvykdė ministerijų decentralizaciją. Kodėl to nedarome mes?
Greitai įgyvendinti nepavyks
Tapęs žemės ūkio ministru Kazys Starkevičius žadėjo, kad ministeriją sieks perkelti į Kauną, tačiau laikui bėgant apie idėją buvo galima išgirsti vis mažiau, o pastaruoju metu apie tai išvis net neužsimenama. Dabar K. Starkevičius pripažįsta, kad idėjos įgyvendinti per kadenciją nepavyks.
„Gana aktyviai diskutavome apie tai kadencijos pradžioje. Nepriklausomi audito ekspertai atliko analizę, kurioje tarp kitų ministerijos reorganizavimo uždavinių buvo nagrinėtas ir šis klausimas. Deja, metas nebuvo tinkamas. Anksčiau gvildentos idėjos dėl ministerijų iškėlimo iš centro, parduodant joms priklausančius pastatus, krizės metu tapo menkavertės. Jau vien įvertinus biurokratinius pakeitimus, blankų, ženklų, adresų, teisės ir poįstatyminių aktų keitimą, laiko ir žmogiškųjų resursų sąnaudas, supranti, kad keturių metų tam neužteks“, – teigia jis.
Anot ministro, audito bendrovė savo išvadose nurodė, kad ne tik perkelti ministeriją, bet netgi ir keisti jos pavadinimą sunkmečio sąlygomis būtų neracionalu.
Tarsi būtų susipažinęs su žemės ūkio ministro įvardintomis audito išvadomis apie racionalumą kalba ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Decentralizacija – skambus žodis, tačiau negalima politikuoti. Suprantu, kad prieš rinkimus apie pasikėsinimą į Vilnių, savotišką šalies ministerijų monopolininką, kalbų pasigirs vis daugiau. Tačiau svarbiausia viską paremti skaičiais bei ekonominiu efektu. Ar tai atsipirks?“ – svarsto V. Grubliauskas.
Nepaisant audito išvadų ir abejonių decentralizacijos rezultatyvumu, K. Starkevičiaus optimizmas nedingo. Žemės ūkio ministro teigimu, jo komanda nagrinėjo kitų, jau įgyvendinusių ministerijų perkėlimą iš sostinės, šalių pavyzdžius bei ieško būdų, kaip bent jau minimaliai išskaidyti ministeriją.
„Aš neatsisakau savo minties ir iniciatyvos, nors tai ir politinis sprendimas, kurį sunkmečio sąlygomis sunku priimti. Šiandien siekiant skatinti valdžios decentralizavimo idėją, svarbu tai vykdyti steigiant naujus padalinius. Žemės ūkio ministerija kai ką jau nuveikė. Kaune įkūrėme naują padalinį – Žemės audito skyrių, perkėlėme žemdirbių rengimo centrą „Leader“, – sako K. Starkevičius.
Krepšinio federacija pralauš ledus?
Kauno meras Andrius Kupčinskas neslepia norįs, kad ne tik pavieniai padaliniai, bet ir visa Žemės ūkio ministerija persikeltų į Laikinąją sostinę. Jis teigia niekada nedvejojęs tokio sprendimo efektyvumu ir mano, kad tai skatintų tolygų regionų plėtrą. Anot jo, bendradarbiaujant su tame pačiame mieste esančia ministerija būtų kur kas lengviau spręsti einamuosius klausimus.
„Ministerijų decentralizacija neabejotinai išjudintų miestų, į kuriuos būtų perkeltos institucijos, darbo rinką. Jauniems, ambicingiems specialistams, norintiems dirbti viešojo administravimo sektoriuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar kituose miestuose galimybių nėra daug. Daugelis jų būna priversti rinktis darbą ir gyvenimą Vilniuje“, – neabejoja Kauno meras.
Beje, A. Kupčinskas neapsiriboja tik Žemės ūkio ministerija. Jo teigimu, posakis, jog visi keliai veda į Kauną, galėtų būti pretekstas į šį miestą persikelti ir Susisiekimo ministerijai. Bet meras sutinka, kad pradėti būtų galima ne nuo ministerijų, o nuo departamentų, pavaldžių Vyriausybei ar ministerijoms.
Tiesa, A. Kupčinskas įsitikinęs, kad iš nacionalinių šalies institucijų pirmoji į Kauną persikels ne kuri nors iš ministerijų, o Lietuvos krepšinio federacija. Ši nevyriausybinė įstaiga, anot mero, yra pareiškusi tokį norą ir galėtų tapti įkvepiančiu pavyzdžiu ministerijoms.
Ambicijas savo mieste turėti Susisiekimo ministeriją demonstruoja ne tik Kaunas. Nors Klaipėdos meras ir linkęs neskubėti girti ministerijų decentralizacijos idėjos, jis pripažįsta, kad širdimi pritartų, jog uostamiestyje dirbtų jo partijos kolega, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei visa ministerija. Tačiau V. Grubliauskas iškart suskuba pridurti, kad mąstant šaltu ir racionaliu protu tai nelabai įmanoma, nes Klaipėda – tik uostamiestis, o tai viso labo dalis Susisiekimo ministerijos darbo srities.
„Susisiekimo ministerija – tai ne tik uostamiestis, bet ir aviacija, geležinkeliai. Pastarieji juk dengia bemaž visą Lietuvą, todėl tai nebūtų teisinga kitų miestų atžvilgiu. Tačiau atskiri departamentai galėtų būti perkelti“, – antrina Kauno miesto merui V. Grubliauskas.
Į optimistinius merų pasisakymus Susisiekimo ministerija lakoniškai atsikerta. Anot susisiekimo ministro patarėjo Martyno Čerkausko, ministerijos vadovybė nėra rimtai svarsčiusi persikėlimo į kitą miestą galimybės.
„Mes manome, kad tam nėra reikalo, be to toks projektas reikalautų lėšų, laiko ir energijos sanaudų, sukeltų daug nepatogumų, taigi, vargu, ar atsipirktų. Manome, kad turime svarbesnių darbų nei kraustytis iš vieno pastato į kitą“, – sako susisiekimo ministro patarėjas.
Tai būtų revoliucija
Ministerijų perkėlimas iš vieno miesto, anot vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, galėtų sukelti savotišką revoliuciją. Kiekviena reforma reikalauja pereinamojo laikotarpio bei papildomų lėšų, kurių pertekliumi šiuo metu Lietuva pasigirti negali, bet, ministro nuomone, decentralizacijos idėjos įgyvendinimas visai realus.
„Tai būtų puiki regioninės politikos priemonė, diversifikuojant valstybės valdymą iš sostinės į regionus. Tik ministerijų perkėlimui reikalinga ypatingai stipri politinė valia, nes priešininkų tokiam veiksmui, spėju, bus daugiau nei šalininkų. Be to, itin sudėtinga būtų spręsti darbuotojų klausimą – ar persikraustys į kitą miestą dirbti senieji, jei ne, ar kitame mieste atsiras norinčių ir gebančių dirbti“, – sako R. Palaitis.
Vidaus reikalų ministras įvardina, kad kai kurios vidaus reikalų sistemos įstaigos jau dirba apskričių centruose. Tarp jų – apskričių vyriausieji policijos komisariatai, pasieniečių rinktinės, regioninės plėtros departamento skyriai.
Svarbiausia noras
Nors sparčiai tobulėjant informacinėms bei ryšių technologijų galimybėms Vyriausybės posėdžius būtų galima rengti virtualiai, o ministerijų darbuotojai galbūt tikslingai pasitelktų plačiai naudojamas vaizdo bei garso perdavimo programas (tokias kaip “Skype”), panašu, kad šalies politikai valdžios perkėlime į regionus vis dar įžvelgia daugiau sunkumų nei galimybių.
Kai kurie valdžios atstovai mąsto optimistiškai ir tikisi sulaukti savotiškos revoliucijos, neatmesčiau varianto, kad daugumai gerai yra ir taip, kaip yra dabar. Kraustymasis iš sostinės laikinai paralyžiuotų ministerijų veiklą, kai kuriais atvejais ministerijų darbuotojus tektų netgi instruktuoti apie naujųjų technologijų galimybes. Kita vertus, ne kartą pastebėta, jog per išvažiuojamuosius Vyriausybės posėdžius ministrai tarsi iš naujo atkreipia dėmesį į atskiras regionų problemas, todėl tai galėtų išspręsti bent jau vieno ar kelių regionų problemas.
Tekstas parengtas lekt. Aurelijaus Katkevičiaus vadovaujamam kursui „Redagavimas ir kūrybinis rašymas“