Valstybė remia žiniasklaidos sprendimus daugiau informuoti apie kultūrą

Regioninės žiniasklaidos skaitytojui ar atsitiktiniam jos vartytojui kartais gali susidaryti įspūdis, jog joje, palyginti daugiau nei kitose didžiosiose šalies žiniasklaidos priemonėse, pateikiama šviečiamosios ir kultūrinio pobūdžio informacijos apie regiono kaimus, dvarus, kultūrinės produkcijos kūrėjus ir kitus kaimo šviesuolius. Nieko keisto. Lietuvos miestų ir miestelių laikraščiai iš tikrųjų daug rašo kultūros temomis, kai kuriuose jų yra tokiai informacijai skirtos specialios rubrikos ar priedai.

Ieškant Lietuvos regioninės spaudos polinkio į kultūrą priežasčių, pirmiausia galime atkreipti dėmesį į ne itin platų temų ir įvykių pasirinkimą, tačiau kone svarbiausias veiksnys – valstybės parama, kai kultūrinės-šviečiamosios informacijos publikavimas rajono laikraščių leidėjams gali garantuoti paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF). Per šią viešąją įstaigą iš dalies finansuojami kultūrinio-šviečiamojo pobūdžio projektai kultūros ir meno bei internetiniuose leidiniuose, regioninėje žiniasklaidoje, radijuje ar televizijoje.

Pasak fondo tarybos pirmininko profesoriaus Gintaro Aleknonio, SRTF buvo įkurtas kultūrinei spaudai ir kultūriniams radijo bei televizijos projektams remti, o regioninė žiniasklaida pradėta remti tik kiek vėliau, atsižvelgus į jos sunkią ekonominę padėtį. Šios paramos regioninei žiniasklaidai esmė – rajono žiniasklaidos priemonės teikia fondo tarybai svarstyti šviečiamuosius, kultūrinius projektus, o ši, atsižvelgusi į projektų kokybę ir reikalavimus nepažeisti nustatytų etikos bei teisės normų laikymosi, sprendžia, kurios žiniasklaidos priemonės gali gauti paramą. Naudodamasi fondo parama, regioninė spauda rengia specialius kultūrinius priedus ar projektines rubrikas.

Parama regioninei žiniasklaidai turi savo specifiką

Profesorius Gintaras Aleknonis, paprašytas išsamiau pakomentuoti paramos regioninei žiniasklaidai specifiką, teigė, kad fondo tarybai, skirstant paramą šiems leidiniams, tenka kiek labiau atsižvelgti į sudėtingą žiniasklaidos rinkos padėtį regionuose. Dažnos situacijos, kai rajone dažniausiai veikia keli laikraščiai, tačiau ne visi jie rašo kokybiškus projektus ir ne visi gali pretenduoti į paramą. Tokiu atveju paramos skirstytojams svarbu neiškraipyti rinkos, nes paramos negavęs leidinys iš karto tampa silpnesniu jos žaidėju.

Dar subtilesnės situacijos kartais susiklosto dėl leidinių etikos, kai kuris nors rajono laikraštis būna itin kritiškas vietos savivaldos atžvilgiu, o savivaldybė savo ruožtu ginčus su laikraščiu sprendžia per Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Žurnalistų etikos inspektorių ar teismą. Žinoma, SRTF nesprendžia šių ginčų, tačiau minėtų institucijų Lietuvos Respublikos įstatymus ar žiniasklaidos etikos normas pažeidusiu pripažintas leidinys negali pretenduoti į paramą iš SRTF, kad ir koks kokybiškas būtų jo projektas.

Galime vadinti tai sutapimu, tačiau į akis kiek krinta vieno 2014–2015 m. iš SRTF finansavimo negavusio Rytų Aukštaitijos leidinio atvejis, kai, svetainės Rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2009 m. iki 2015 m. leidėjas 27 kartus ginčus sprendė teisiniu keliu ir daugiausia iš jų – dėl trečiųjų asmenų skundų Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.

SRTF parama padeda išlikti specialiems kultūriniams priedams ir leidiniams

Universiteto žurnalisto redakcija pasidomėjo, kaip šia valstybės paramos galimybe sekasi naudotis Aukštaitijos laikraščiams ir žurnalams. 2014 metais Aukštaitijos laikraščiams ir žurnalams už įvairius šviečiamuosius ir kultūrinius projektus, SRTF interneto svetainės duomenimis, buvo skirta 69 130 Eur, o 2015 m. atseikėta kiek daugiau – 75 500 Eur. SRTF paramą gauna visi trys Utenos laikraščiai – „Utenos apskrities žinios“, „Utenos diena“ ir „Utenis“, taip pat kai kurie Panevėžio, Rokiškio, Ignalinos, Kupiškio, Švenčionių, Zarasų leidiniai.

SRTF logotipu pažymėti ne tik atskiri straipsniai kultūrine tematika, tačiau leidžiami ir specialūs priedai ar rubrikos: pavyzdžiui, „Kaimo versmė“ („Panevėžio rytas“), „Utenos krašto dvarai – Aukštaitijos kultūros lopšys“ („Utenos diena“).

Pagal SRTF remiamų straipsnių ir reklamos santykį taip pat galima spręsti, kad valstybės parama padeda išsilaikyti vieninteliams aukštaitiškiems žurnalams „Aukštaitiškas formatas“ ir „Indraja“. Šie abu leidiniai panašūs tuo, kad jiems pavyksta pateikti kokybišką kultūrinį turinį ir gauti SRTF finansavimą, taip pat tuo, kad juos abu leidžia dviejų miestų laikraščiai lyderiai: pirmąjį leidžia „Anykštos“, o antrąjį – „Utenos dienos“ redakcijos.

Beje, skirtingai nei įvairiomis temomis „kalbantį“, reklaminius plotus ar užsakomuosius straipsnius parduodantį ir tik dalyje straipsnių apie kultūrą užsimenantį „Aukštaitišką formatą“, „Indrają“, kuris yra be reklamos leidžiamas Utenos kraštiečių kultūrinis žurnalas, daugiausiai išlaiko SRTF parama (8 000 Eur) ir simboliniai pinigai, gaunami už leidinio pardavimą (kaina 1 EUR).

Regionų spauda nenori prarasti SRTF paramos

Nepaisant kai kurių specifinių klausimų, kuriuos tenka gvildenti skirstant paramą regioninei Lietuvos spaudai, žiniasklaidos ekspertai tokį valstybės paramos žiniasklaidai būdą laiko pakankamai skaidriu, nes dėl paramos skyrimo sprendžia fondo taryba, kurią sudaro visuomenininkai ir pačių žurnalistų atstovai.

Pasak VU KF Žurnalistikos instituto direktoriaus doc. dr. Deimanto Jastramskio, SRTF parama – puikus pavyzdys, kai, per daug nesikišant į žiniasklaidos priemonės turinį, galima suteikti jai paramą. Juk pati paramos skirstymo specifika yra suformuota taip, kad atskiria politikų ir valstybės pareigūnų sprendimus nuo tiesioginio lėšų visuomenės informacijos rengėjams skirstymo.

Tačiau kad ir kaip skaidriai iš pirmo žvilgsnio atrodo paramos žiniasklaidai skirstymas, viešojoje erdvėje ir Seime buvo keliami klausimai dėl SRTF finansuojamų sričių ar paties SRTF likimo. 2014 m. sausio 24 d. buvo įregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, kuria buvo siūloma naikinti SRTF, remti nebe kultūrinę, o kūrybingą žiniasklaidą ir paramos skirstymą patikėti valstybės biudžetinei įstaigai prie Kultūros ministerijos.

Sveikindami Seimo narių iniciatyvą svarstyti SRTF veiklą, 2014 m. vasario 26 dieną žinomi šalies menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai paskelbė peticiją dėl kultūrinės spaudos rėmimo. Paticijoje visuomenininkai išreiškė susirūpinimą dėl kultūrinės žiniasklaidos rėmimo, SRTF veiklos skaidrumo ir projektų vertinimo kriterijų. Pasak jų, parama profesionaliai kultūrinei žiniasklaidai palaipsniui mažėja, nes fondo remiamų sričių suskirstymas pernelyg išskaidytas ir nelankstus: pagal fondo nuostatus 23 proc. paramos skiriama profesionaliai kultūrinei žiniasklaidai, o 37 proc. paramos gauna regioninė žiniasklaida. Peticijoje taip pat dėstoma, kad daugumos regioninių laikraščių juridinis statusas nusiderinamas su pačiu paramos principu ir taip yra remiama pelno siekianti, apie kultūrą ne taip kokybiškai informuojanti regioninė žiniasklaida.

Kiek kitokią nuomonę apie SRTF projektų vertinimo kriterijus turi „Universiteto žurnalisto“ apklausti regioninių laikraščių redaktoriai . Jie teigia, kad fondo parama leidžia atsirasti specialioms kultūrinėms rubrikoms, regioniniams portalams, o ir pačius žurnalistus skatina domėtis nekasdiene kultūrine tematika ir rašyti apie tai, apie ką kitokiomis sąlygomis nerašytų.

Anot „Indrajos“ ir „Utenos dienos“ vyr. redaktoriaus Vytauto Ridiko, valstybės paramos dalis yra labai svarbi „sunkiai kvėpuojančiai“ regioninei žiniasklaidai ir Nacionalinė rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija atkakliai kovojo ir tebekovoja, kad fondo parama mažiesiems Lietuvos laikraščiams nebūtų mažinama ar visai sustabdyta.

2015 m. po ilgų diskusijų, kad patvirtinus Įstatymo pataisas, paramos skyrimas nekomercinei žinaisklaidai būtų priklausęs nuo vieno žmogaus – kultūros ministro, o kūrybingos žiniasklaidos statusu lengvai būtų galėjusios prisidengti su kultūros sklaida nieko bendro neturinčios organizacijos, Visuomenės informavimo įstatymas lieka nepakeistas ir paramos kultūriniams žiniasklaidos projektams skirstymu toliau tebesirūpina SRTF.

Šiandien, kol paramos per SRTF modelis nesikeičia, norėtume paraginti regioninę žiniasklaidą SRTF parama naudotis skaidriai, susitelkti ties projektų kokybe, nes tinkamai išnaudojant šią paramos nišą regionų skaitytojai savo miesto laikraštyje gali rasti įdomių straipsnių apie kultūrą, krašto istoriją ar jau anapilin iškeliavusius.

Susiję