Žurnalistų šališkumą išduoda ir intonacija
Skandalai, politikų rietenos, nepatogūs klausimai – tai tik dalis to, kas vyko savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų debatuose. Didžiausią dėmesį nacionalinė žiniasklaida skyrė įnirtingai ir aršiai kovojusiems sostinės kandidatams. Koks tose kovose buvo visuomenės ir žurnalistų vaidmuo?
Per rinkimus yra kur tobulėti ir žurnalistams. Autorės nuotr. Kas iš tikrųjų uždavinėjo klausimus?
Daugiausiai atgarsio sulaukė Žinių radijo, LRT televizijos, 15min.lt rengiami debatai. Juose skambėjo įvairiausių klausimų, pradedant nuo tokių kaip ,,Kavą ar arbatą labiausiai mėgstate?“ iki skatinančių rimtai svarstyti Vilniaus praeities klaidas bei ateities problemų sprendimą. Kandidatai į mero postą dažnai provokuoti veltis į asmeninius ginčus, kurie vėliau tapdavo kone dienos naujienomis.
Debatų laidų pradžioje žiūrovai ir klausytojai būdavo informuojami, kad skambėsiantys klausimai kandidatams sugalvoti nebūtinai tik žurnalistų, bet ir pačių piliečių. ,,Turbūt tai [,kad žurnalistai klausia tautos vardu ar jos užduodamus klausimus – red. past.] yra įprasta praktika. Tačiau [užduodant klausimą] reikėtų įvardinti, kas jo autorius – pilietis ar žurnalistas. Juolab, kad užduotas klausimas gali būti sugalvotas ir priešininkų stovyklos, o ne žurnalisto ar paprasto piliečio“, – vertina buvęs buvusios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys.
Pašmaikštavimai – ne visada vietoje ir laiku
Vis dėlto dažnai debatų metu taip ir liko neaišku, kurie klausimai buvo sugalvoti būtent žiniasklaidos atstovų, o kurie – rinkimais besidominčių gyventojų. Pavyzdžiui, vienoje iš Žinių radijo laidų ,,Vilniaus ringas“ Aurimas Perednis „Lietuvos sąrašo“ lyderio Naglio Puteikio paklausė, ar „nebus išgėrimų kaip buvo, jei jis taps meru“.
Dažnai debatų metu taip ir liko neaišku, kurie klausimai buvo sugalvoti būtent žiniasklaidos atstovų, o kurie – rinkimais besidominčių gyventojų.
,,Na, man buvo gana sunku jums sugalvoti, kokį nors blogiausią klausimą, bet jūs čia kažkada debatuose minėjot, kad jums itin sunku keltis rytais. Ar nepramiegosite Vilniaus mero darbo, ar esate toks tinginys, kad nedirbsite?“ – taip skambėjo aštriausias klausimas R. Šimašiui.
L. Slušnio manymu šioje situacijoje iškyla ne tiek šališkumo, kiek neetiško laidos vedimo problema. ,,A. Perednis užduodamas tokius klausimus norėjo pajuokauti, bet šiuo atveju sarkastiškas juokas nėra labai vykęs, nes tai net nėra lygiaverčiai klausimai. Alkoholizmas ir pramiegojimas yra du skirtingi dalykai. Alkoholizmas yra liga, skirtingai nei pramiegojimas. Žurnalistas neturėtų taip elgtis arba bent jau vengti tokių į asmeniškumus nukreiptų klausimų“, – A. Perednio darbą komentavo L. Slušnys
Būti objektyviam – ne taip paprasta
Daliai žurnalistų nepavyko nuslėpti savo simpatijų vienai ar kitai politinei pusei. L. Slušnio manymu, Edmundo Jakilaičio vestuose rinkiminiuose debatuose LRT televizijoje buvo galima aiškiai pastebėti, kad debatų vedėjas palaiko dešiniųjų partijų poziciją. „Ypač tai buvo akivaizdu, kai debatuose dalyvavo dešiniosios partijos su kairiosiomis. Kadangi esu psichiatras, labiau stebiu ne tekstą, o balso toną. Tas pats klausimas, užduotas dviem skirtingais tonais, gali skambėti kitaip. Kita vertus, tai yra labai žmogiški dalykai, kurių išvengti yra sunku“, – tikina L. Slušnys.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, paklaustas apie žurnalistų šališkumą rinkiminių debatų metu, mano, jog išlaikyti visišką objektyvumą nėra paprasta. ,,Debatuose žurnalistai bendrauja su gyvais žmonėmis, kurie yra gana skirtingi – vieni kandūs, kiti linksmesni arba kaip tik tylesni. Todėl ir žurnalistas negali išlikti visiškai nešališkas, nes laida būtų ne tokia gyva“, – Universitetozurnalistas.lt apie žurnalistų objektyvumą debatų metu teigė D. Radzevičius.
Taigi tobulėti organizuojant rinkimų debatus erdvės yra ir žurnalistams. Ar pavyks? Tai verta patikrinti jau kitais metais vyksiančios Seimo rinkimų agitacijos metu.
