Vardas, pavardė: Kalvarijų turgus
Gimimo data: 1903 m.
Gimimo vieta:  H. Manto, Kalvarijų, Rinktinės ir Turgaus gatvių sankryža

Jau daugiau nei šimtą metų ši turgavietė yra ne tik viena didžiausių Vilniuje, bet ir viena lankomiausių. Vos atėjus pasitinka, kaip pati Kalvarijų turgaus administracija savo internetinėje svetainėje teigia, ,,gardžios mėsytės“, kepinių ir šviežios žuvies kvapai. Turbūt dėl to balandžiai su prekeiviais čia nesusižaidę. O gal vieniems nusibodo anuos vaikyti, o šie – piktinasi, kad, atsiprašant, tuštintis net negali, kur pakliūva, kai žmogus prie žmogaus, palapinė prie palapinės, o prekystaliai apkrauti skersai išilgai iš kairės į dešinę.

Kalbant apie kairę ir žiūrint nuo Rinktinės gatvės pusės, ji šiais metais atsinaujinusi. Kiek daugiau nei prieš metus pasirodęs pranešimas apie Kalvarijų turgaus renovaciją prekeivius privertė sunerimti: nejau pardavimus bene labiausiai tai pateisinančioje Vilniaus vietoje teks stabdyti? Visai ne, klientų poreikis dar ir koks. Kiekvieną rytą, o tuo labiau pavasariop, turguje erdvaus pasivaikščiojimo neverta tikėtis. Jei nori kur ilgėliau stabtelti, geriau, žmogau, būk budrus. Nusipirkus sėklų javams sėti, tuo tądien gudru ir apsiriboti: bateriją laikrodžiui ar spalvotų gumelių plaukams pravarčiau darbo dieną, link pietų – tokiu metu, ieškot.

Unikalių prekių, pradedant Lietuvos – Baltarusijos pasienio baime atsiduodančiomis cigaretėmis, sunkiai kitur randamais, dabar jau nelegaliais rusiškais vaistais ir baigiant išparceliuojamomis Žirmūnų daugiabučių davatkų pelargonijomis, čia galima rasti su kaupu. Žiniasklaidoje neretai pasirodo pranešimai, skelbiantys neva tai vienas, tai kitas prekeivis sulaikytas už kontrabandinę prekybą, o pats turgus dėl konkuravimo su didmeninės prekybos tinklais ima merdėti. Todėl visai paradoksalu, kad Kalvarijų turgus nusidriekęs per 500 kv. m. beveik pačiame sostinės centre, o ši vieta nelaikoma prestižine vien todėl, kad čia būtent šis turgus ir išsikerojęs. Gera žinia, jog tuoj ateis braškių sezonas. Uogų pardavėjams nei rimtų konkurentų, nei pavojaus.

Gariūnai

Dosjė

Vardas, pavardė: Gariūnai
Gimimo data: 1990 m.
Gimimo vieta:  Gariūnų g. 70

Kapitalistinio gyvenimo simbolis, industrinės visuomenės švenčiausioji bazilika ir visą Lietuvą apjungianti pirk – parduok Meka, užtikrinanti darbo vietas tūkstančiams Lietuvos smulkiųjų verslininkų. Vykti čia – pasiruošti didelius mėlynais, baltais, raudonais kvadratais išmargintus, maišų bulvėms medžiagos, krepšius, anksti atsikelti ir susodinti visą šeimą į ištuštintą automobilį. Gink Dieve, kad ne vėliau 8 valandą ryto jau pradėtum metų žygį ir dar ką nors neišpirkto kitų, konkurenčių dėl pirmos komunijos šventės gražiausios suknelės titulo, rastum.

Retas kuris kitaip nupasakotų, kas yra Gariūnai. Ne paslaptis, jog ne vienas sėkmingas dabartinis verslininkas čia pradėjo savo veiklą ir ne vienam vilniečiui (ir ne tik) tai buvo pagrindinė apsiprekinimo vieta. Dabar Gariūnų nebėra. Tai prekybos centras strategiškai bene pačioje idiotiškiausioje Vilniaus vietoje. Net lietuviškoje žaidimo ,,Monopoly” versijoje Gariūnų gatvė yra geresnė tik už Kirtimų ir, viso labo, kainuoja vos 60 litų. Nors VP ,,Gariūnai“ teigimu, ši vieta stūkso šalia didžiausių Vilniaus miegamųjų rajonų, tačiau, akivaizdu, retas kuris dar vyksta į turgų, kai mieste netrūksta prekybos centrų, o tuo labiau, kai juose amžinai akcijų metas.

Veikiausiai sunkiai būtų pavykę prieš 10 metų surasti tokią fantaziją turinčių žmonių, kurie patikėtų, kad Gariūnai bus tokie, kokie yra dabar: su eskalatoriais, konferencijų salėmis ir fontanais. ,,Bendrovės į šį objektą kasmet investuoja, kuria infrastruktūrą“, – savo internetinėje svetainėje skelbia VP ,,Gariūnai“. Kitaip tariant – kuria konkurencingą prekybos centrą, bet, akivaizdu, užmiršo, kad Kauno ,,Megoje“ ne tik fontanėlis, bet ir ryklių akvariumas yra.

Gariūnų architektai sentimentalūs, palapines paliko. Bet kas iš tų karkasų, kai atmosfera nebe ta pati. Čeburekai kvepia mažiau, derybos nebeskamba per kelias eiles, o dėl daiktų muštis nebėra su kuo. Bet vis dėlto, jei kas sakys, kad Gariūnai – jau prasta vieta, paklauskite, ar pas juos namuose irgi įsikūrė knygynas ,,Vaga“.

Konarskio gėlių turgelis

Dosjė

Vardas, pavardė: Konarskio gėlių turgelis
Gimimo data: Nenurodyta
Gimimo vieta: J. Basanavičiaus g. 42

Yra vietų, kur atsidūręs, žmogus, taip ir nesupranti, ar juoktis, ar verkt. Taip ir čia, kai aplink tave ir chrizantemų, ir tulpių tuntai. Jei nebūtų girdėti garsų nuo gatvės, galėtum ir visai susipainioti. Šis tiesės trajektorija išdėliotas architektūrinis šedevras galėjo būti sukurtas religinio fanato. Aplink tave vien gėlės ir kelio pabaigoje matai šviesą. Kuo toliau eini, tuo tyliau, o gėlės irgi prastesnės arba visai vainikai. Jausmas – ne kaip pievoj ir net ne kaip per gimtadienį.

Tai Konarskio gėlių turgelis, dirbantis kasdien visą parą. Patogioje vietoje, netoli nuo centro, įsikūrusi prekybvietė gerai žinoma visiems Vilniaus gyventojams. Jau daug metų gėles pardavinėjantys, keliais aukštais vienas ant kitų išsikloję prekeiviai, nesunku nuspėti, klientų antplūdį pajunta tik per šventes. Galbūt todėl vienintelis faktorius, pristabdantis nuo čia galimai ištiksiančios depresijos, ir yra energingi pardavėjai, dažniausiai moterys. Lyg temperamentingų turkų vietiniame turguje traukiamas į šalis, pas kurį papulsi, ten ir pirksi, bandai gintis nuo pasiūlymų ir bet kokio įdėmesnio žvilgsnio į kurią nors puokštelę. Pamatys – nebeturėsi, kur dingt. Pasipila klausimai: ,,Gal kuo padėti?“, ,,Pažiūrėkit, kokios gražios gėlytės!“, ,,Tai kokių norit?“. Ir vėl tyla lyg šarvojimo salėj, tik vėjelis kedena lapelius, o didieji kalbėtojai sulenda į savo baltus, gėlių pilnus ir įstiklintus kiautus.

Halės turgus

Dosjė

Vardas, pavardė: Halės turgus
Gimimo data: 1906 m.
Gimimo vieta: Pylimo ir Bazilijonų gatvių sankirta

Jei kur ir dirba geriausi komunikacijos bei reklamos specialistai, tai tik čia. ,,Kepyklėlė 101” ir ryškus šūkis ,,Minkštos sauskelnės už minkštą kainą“ skamba kone taip pat gerai kaip ,,Nike – just do it“ ar ,,Nokia – connecting people“. Ar čia kaltas stoties rajonas, ar kas kito – neaišku, tačiau Halės turguje su komunikacija susitvarkoma taip gerai, kad kiek eisi, tiek bus žmonių, kiek važiuosi, tiek nerasi, kur palikti automobilį.

Su Kalvarijų turgumi dėl seniausios miesto turgavietės statuso besirungianti vieta įkurta 1906 m. ir pastatyta pagal architekto ir inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą. Su juo, nors ir po šimto metų dar pakeistu (turgavietė 2006 m. renovuota), viskas gerai, tačiau yra kitų spragų. Turbūt, čia ne koks nors rinkodaros asas vienos parduotuvėlės savininkams patarė sumesti vaikiškus batelius vieną ant kito palei stiklinę vitriną taip, kad atrodytų, jog tai pilnas kambarys Aušvice nuskriaustų vaikų daiktų. Apatiniame aukšte pardavinėjami moteriški drabužiai ir erdviame praėjime išstatyti pusiniai plastiko manekenai, ant kurių demonstruojami sijonai, kelnės ir pėdkelnės. Visai šalia – dideliais gabalais ir kraugėriškai cypiančiais padargais pjaustoma mėsa taip, jog gali pamanyti, kad ten vis atriekiama viršutinės gan tikroviškai atrodančių manekenų dalies. ,,Skerdienos iškapojimo cechas“, – taip Halės turguje vadinama ši vieta.

O jei kas eina čia pasižvalgyti stilingų vyrų – deja, rastas vos vienas, bet ir tas negyvas – plastmasinis. Na ir kas, šimtametes tradicijas turintis vienas seniausių Vilniaus turgų – visgi ne jauniklėms bernų ieškot. Štai solidžios ir pasitempusios bitininkės jau ne vienerius metus pasirėmusios ant medaus stiklainių laukia.

Sostinės turgus

Dosjė

Vardas, pavardė: Sostinės turgus
Gimimo data: 2010 m.
Gimimo vieta: Kalvarijų g. 88

Sostinės turguje įsigalėjusi pavasarinė ramybė. Šiemet čia daugiau aido nei pirkėjų, prekeivių ir prekių. Prieblanda, muzikinis radijo fonas ir remonto darbai. ,,Baigsis jie, kada baigsis“, – klausimus nukerta viena iš dviejų visoje salėje esančių prekiautojų. Suprask, informatyvu. Gali vis čia užsukti ir pasitikrinti, ar dar ne. 2010 m. pastatytas turgus, matyt, jau ir gerokai nusidėvėti spėjo, ir nuolatinių klientų, ištikimų bet kokia kaina, net remonto, ratą susiburti.

,,Sostinės turgus. Vienintelis tikras turgus“: čia apsilankęs supranti, jog pavadinimų patentų registravimui turėtų neužtekti vien mechaninės sistemos. Joks, net pats netipiškiausias (be ūsų), kontrolierius nesutiktų, kad Sostinės turgus turėtų ,,Sostinės“ vardą. Nors analogija aiški, bet blusų turgūs irgi ne karaliaus Mindaugo vardu, o šungrybis – ne baravyko. Kita vertus, pačiame krizės įkarštyje įsikūrusi prekybvietė Lietuvą gal ir nuo nepritekliaus išgelbėjo: suteikta galimybė susikurti darbo vietas, o ūkininkams be vargo savo užaugintus ridikėlius nuderėt. Tik tas remontas, kaip tyčia…

Susiję