Mažeikių rajono rinkėjai Lietuvoje – tarp pasyviausių
Šiemet vykusiems savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams mažeikiškiai liko abejingi. Palyginti su 2011 m. savivaldos rinkimais, balsuoti atėjo 3,6 proc. proc. mažiau Mažeikių rajono rinkėjų ir tai – vienas blogiausių rodiklių Lietuvoje.
Mažeikiai kasmet vis labiau tuštėja – gyventojai emigruoja į užsienį. Autorės nuotr. Kas kaltas – išvykęs jaunimas ar nusivylimas rinkimais?
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame rinkimų ture dalyvavo 37,16 proc. mažeikiečių. Jame mažiau aktyvūs liko tik Klaipėdos miesto gyventojai (36,97 proc).
Antrajame rinkimų ture Mažeikių rajono gyventojai išliko tarp vangiausiai balsuojančių Lietuvoje – balsuoti atėjo vos 27,96 proc. rinkėjų,. Vangiau už juos balsavo tik Klaipėdos miesto (25,97 proc.), Klaipėdos rajono (26,59 proc.) bei Šiaulių rajono (26,93 proc.) gyventojai.
Pasak šių metų rinkimus laimėjusio Mažeikių rajono savivaldybės mero Antano Tenio patarėjo socialdemokrato Giedriaus Petrulevičiaus, mažo rinkėjų aktyvumo rodiklius lėmė tai, kad jaunimas, deklaruojantis gyvenamąją vietą Mažeikiuose, iš tiesų yra išvykęs dirbti į užsienį. „Emigravę asmenys yra įtraukiami į vietos rinkėjų sąrašus, tačiau dauguma išvykusiųjų rinkimuose nedalyvauja“, – įsitikinęs socialdemokratų atstovas.
Kandidatavusios į Mažeikių merus Darbo partijos atstovės L. Kačerauskienės nuomone, pasyvus jaunų žmonių dalyvavimas rinkimuose sietinas ir su jaunimo ugdymo problema. Pasak jos, mokyklose yra nepakankamas mokinių pilietinis ugdymas, jie nėra supažindinami su pilietine pareiga.
Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas tiesioginiuose Mažeikių mero rinkimuose Apolinaras Stonkus įžvelgia, kad pasyvus rinkėjų elgesys susijęs ir su įvairaus amžiaus grupių žmonėms būdingu nusivylimu valdžios institucijomis. „Ne pirmą kartą rinkdami Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius, gyventojai nepastebi pokyčių, galinčių užtikrinti gyvenimo kokybę mieste ir rajone“, – mano A. Stonkus. Jo nuomone, aukštesni atlyginimai ir didesnis darbo vietų skaičius ir yra tie pokyčiai, kurių gyventojai laukia.
A. Stonkus įsitikinęs, rinkėjus aktyviau balsuoti paskatintų tik teigiami šalies ekonomikos pokyčiai. „Jeigu gyventojai uždirbtų daugiau, noras dalyvauti tiek valstybės, tiek savivaldos tarybų ir tiesioginiuose mero rinkimuose būtų didesnis“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
Su pasikeitusia rinkimų tvarką pasyvumo nesieja
Visų partijų atstovai nemato ryšio tarp to, kad pirmą kartą meras buvo rinktas tiesiogiai ir neaktyvaus dalyvavimo. Universitetozurnalistas.lt pašnekovai įsitikinę, kad naujoji rinkimų tvarka yra geresnė ir patikimesnė. „Merą rinkdami tokiu būdu gyventojai turi galimybę atsižvelgti ne tik į partijų iškeltus kandidatus, tačiau ir į iškeltų kandidatų asmenybes“, – mano A. Stonkus.
L. Kačerauskienė tiesioginių mero rinkimų atžvilgiu taip pat nusiteikusi pozityviai. „Naujoji mero rinkimų tvarka rinkėjams kandidatus leis vertinti ne kaip partijų, apie kurias visuomenė yra susidariusi tam tikrą nuomonę atstovus, tačiau ir kaip paprastus piliečius“, – teigė Darbo partijos atstovė.
Išeitis – internetas arba didesni atlyginimai
Vis dėlto ateities perspektyvos dėl didesnio mažeikiečių aktyvumo rinkimuose išlieka miglotos. G. Petrulevičiaus nuomone, rinkėjų aktyvumą ženkliai padidintų balsavimo internetu galimybė. Tokiu būdu dalyvauti rinkimuose galėtų visi Mažeikiuose gyvenamą vietą deklaravę asmenys. Tuo metu A. Stonkus įsitikinęs, rinkėjus aktyviau balsuoti paskatintų tik teigiami šalies ekonomikos pokyčiai. „Jeigu gyventojai uždirbtų daugiau, noras dalyvauti tiek valstybės, tiek savivaldos tarybų ir tiesioginiuose mero rinkimuose būtų didesnis“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
Nors iš Mažeikių rajono kasmet išvyksta daugybė gyventojų, lieka tikėtis, jog naujojo mero organizuojami įvairaus pobūdžio projektai ne tik pakeis rinkėjų požiūrį į Mažeikius, tačiau ir skatins grįžti jaunimą, pritrauks į miestą naujų gyventojų.
