Kas trukdo atsiskleisti politiškai aktyviam jaunimui?
Į 2015 – ųjų metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų agitaciją jau įsitraukė nemažai jaunų žmonių. Jie padėjo kurti rinkimines kampanijas, dirbo rinkimų apylinkėse. Nepaisant to, Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkas Tadas Marcinkevičius teigia, kad jaunimo dalyvavimo situacija dar nėra patenkinama. Socialdemokratų atstovas Artūras Rudomanskis mano, jog dėl to kalta švietimo sistema.
Politiškai aktyvus jaunimas – didžiuosiuose miestuose
Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir buvęs kandidatas į Vilniaus miesto tarybą Artūras Rudomanskis teigia, kad pagrindinius balsus socialdemokratai gauna iš mažesnių miestų. „Ten žmones domina buitiškesni dalykai, kandidatų dalyvavimas renginiuose, familiarumas, bendrystės jausmas. Tuo metu didesniuose miestuose žmonių vertybės yra labiau liberalios“, – įsitikinęs A. Rudomanskis. Jo žodžius patvirtina ir rinkimų rezultatai – socialdemokratai visoje Lietuvoje surinko 19 proc. rinkėjų balsų ir buvo pirmi, tačiau didžiuosiuose miestuose nė vienas socialdemokratas nebuvo išrinktas meru. Universitetozurnalistas.lt pašnekovas paminėjo dar vieną mažos socialdemokratinio jaunimo dalies priežastį – didžiuosiuose miestuose gyvenančiam, aukštosiose mokyklose ar kitose švietimo įstaigose besimokančiam jaunimui dažniau priimtinos individualistinės liberalios ir konservatyvios, o ne socialdemokratinės solidarumo idėjos.
Liberalaus sparno jaunimas, vertindamas jaunimo dalyvavimą politiniuose procesuose, optimistiškesnis – Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija rinkimų metu buvo užsiėmusi labiau nei įprasta. Nemažai narių savanoriavo A. Zuoko arba R. Šimašiaus rinkiminėse kampanijose. Kiti nariai stebėjo rinkimus: tikrino, ar nėra pažeidimų ir ar balsavimas apylinkėse vyksta sklandžiai. Nemažai narių dirbo rinkimų apylinkių komisijose. Nepaisant to, T. Marcinkevičius mano, kad Lietuvoje trūksta politiškai aktyvaus jaunimo. „Žinoma, situacija gerėja, todėl, kad susidomėjimas rinkimais yra didesnis, tačiau situacija dar nėra tokia, kokia turėtų būti. Taip yra, nes ne visi supranta savo balso reikšmę,“ – Universitetozurnalistas.lt teigė Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos vadovas.
Pilietiškų jaunuolių netrūksta, bet galėtų būti daugiau
Siekdami paskatinti jaunuolius domėtis politika, Vilniaus liberalus jaunimo organizacija rengė diskusijas „World cafe Vilnius“ ir „World cafe Vilnius 2“. Pirmasis renginys buvo skirtas kandidatams į mero postą, kurio metu buvo diskutuojama įvairiomis, miestiečiams rūpinčiomis temomis: „Air Lituanica“ ateitis, viešojo transporto problemos, namų renovacijos – kiekvienas galėjo paklausti rūpimo klausimo kiekvieno iš kandidatų. Antrasis renginys buvo skirtas pabendrauti su nariais, pretendavusiais į Vilniaus miesto tarybą.
Gabrielė Pauliukaitė (19m.), dirbusi Baltupių rinkimų apylinkės komisijos sekretore, kalbėdama apie jaunimo dalyvavimą rinkimų procese, teigė, kad labai trūko jaunų žmonių, kurie darbą galėtų atlikti efektyviau. „Tačiau galime pasidžiaugti, jog jaunuoliai, tik ką sulaukę pilnametystės ateidavo atiduoti savo balsą“, – teigė G. Pauliukaitė. Pašnekovė džiaugiasi, kad nevyriausybinės politinės jaunimo organizacijos pritraukia jaunų žmonių, skatina juos domėtis ir rūpintis savo miesto ateitimi. VRK duomenimis, Vilniaus miesto apygardoje, Savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose iki 24 metų rinkėjų aktyvumas siekė 38 proc., o nuo 25 iki 34 metų – 41 proc.
„Socialdemokratai vieninteliai Lietuvoje turi jaunimo kvotas – kiekviename dešimtuke turi būti ne mažiau nei vienas jaunimo kandidatas. Nors pažiūrėjus į statistiką, jaunimo kandidatai dažniausiai po rinkimų „krenta žemyn““ , – kalbėjo Artūras Rudomanskis.
Artūras Rudomanskis paklaustas, ar jaunimo pasiryžimas dalyvauti rinkimuose ir juos organizuojant rodo jų pilietiškumą, pateikė nevienareikšmišką atsakymą. „Pats didžiausias pavojus – iniciatyvūs kvailiai, t.y., tie žmonės, kurie politiškai neišprusę, bet siekia visur dalyvauti“, – svarstė A. Rudomanskis
Vienas iš problemos sprendimo būdų, anot socialdemokratų atstovo, galėtų būti permainos švietimo srityje – jau mokykloje vaikai galėtų būti politiškai šviečiami ir auginami kaip pilietiška, politiškai aktyvi karta. „Jaunuoliams turėtų būti pateikiama objektyvi, susisteminta informacija bendrojo lavinimo kurse politologijos yra, tačiau labai minimaliai – dažniausiai mokiniams pateikiamos padrikos sąvokos, kurių jaunimas savarankiškai negeba sieti su kasdieniu gyvenimu“, – kritikos švietimo sistemai negailėjo A. Rudomanskis.
Jauniems kandidatams partijose – nelengva
Nepaisant to, panašu, kad jaunimui nelengva ir partijų viduje. A. Rudomanskis įsitikinęs, kad socialdemokratų problema – partijos susikoncentravimas į save. Būtent dėl šios priežasties kandidatų sarašo viršuje buvo tie, kurie aktyviausi partijos viduje, o ne tie, kurie galėtų pelnyti daugiau balsų partijai ir suteikti daugiau naudos visuomenei. „Tai yra blogiausia, kas gali nutikti – partijos kandidatai susikoncentruoja į savo vidinius resursus ir nebepritraukia žmonių iš šalies“, – teigė A. Rudomanskis. Kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybę teigė, jog tai labai buvo galima jausti per rinkimus, nes pasiekti gerų rezultatų būnant žemiau, nei sąrašo dešimtuke – praktiškai neįmanoma.
„Vis dėlto socialdemokratai vieninteliai Lietuvoje turi jaunimo kvotas – kiekviename dešimtuke turi būti ne mažiau nei vienas jaunimo kandidatas. Nors pažiūrėjus į statistiką, jaunimo kandidatai dažniausiai po rinkimų „krenta žemyn““ , – savo įžvalgomis Universitetozurnalistas.lt redakcijai dalijosi pašnekovas. Norint pasiekti rezultatų reikia nemažai resursų, tačiau jauniems žmonėms dažnai jų neužtenka, o partijos parama ir dėmesys sutelkiami į partijos lyderius. Taip, anot socialdemokrato, susidaro užburtas ratas – susidaro konkurencinga aplinka partijos viduje, o tai nepadeda partijai, kaip bendram vienetui, veikti valstybės labui.