Žirmūnų vienmandatėje apygardoje – rinkėjų simpatijų persiskirstymas
Šiemet Vilniaus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje be mero ir savivaldybių tarybos buvo išrinktas ir naujasis Seimo narys. Jis pakeitė eurokomisaru tapusį socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį. Pastaruosius trejus rinkimus šioje apygardoje laimėdavo vis skirtingos partijos, o šįkart po antrojo rinkimų turo paaiškėjo, kad naujuoju Seimo nariu tapo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Šarūnas Gustainis. Jo sėkmę tiek politologai, tiek buvę konkurentai sieja su bendra liberalų sėkme šalyje.
Liberalas Š. Gustainis didelį dėmesį skyrė profsąjungų ir senjorų agitavimui. Verslo konsultantas Šarūnas Gustainis, surinkęs 50,78 proc. balsų, aplenkė buvusią Europos Parlamento narę konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, už kurią pakartotinių Seimo rinkimų vienmandatėje Žimūnų apygardoje antrajame ture balsavo 41,98 proc. rinkėjų. Ir anksčiau aukštas pozicijas užėmę liberalų ir konservatorių partijų kandidatai šiemet išsiveržė į priekį, tuo tarpu socialdemokratai, siekę išsaugoti Seimo nario kėdę, populiarumo nesulaukė. Pasak politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Mažvydo Jastramskio, tokį rinkėjų simpatijų persiskirstymą lėmė tam tikrų veiksnių visuma. „Svarbu, kiek yra stabilaus elektorato, kiek neapsisprendusių rinkėjų, kokio ryškumo kandidatai dalyvauja, kiek jie atitinka konkrečios apygardos elektorato struktūrą, kiek įdeda pastangų į kampaniją. Partijos nacionalinis reitingas visada turi įtakos kandidatų pasirodymui vienmandatėse apygardose“, – Universitetozurnalistas.lt teigė dr. M. Jastramskis pridurdamas, kad Š. Gustainiui į naudą išėjo ir vykę tiesioginiai mero rinkimai. Be to, Š. Gustainiui į naudą išėjusi R. Šimašiaus sėkmė Vilniuje pirmajame ture, kuomet prieš antrąjį turą jis buvo jau laikomas favoritu.
Liberalų partijos populiarumas matyt išties buvo svarbus rodiklis galutiniams rezultatams, mat pirmajame rinkimų ture visgi pirmavo TS-LKD kandidatė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tuomet ji surinko 22,22 proc. visų dalyvavusių rinkimuose Žirmūnuose balsų, o Šarūnas Gustainis – 19,63 proc. „Nuo rinkimų į Europos Parlamentą matome Liberalų sąjūdžio stiprėjimą, o ypač didžiuosiuose miestuose. Manau, kad ši partija pasiūlė šviežumo ir gaivos įspūdį. Rinkėjams tai pasirodė patrauklu: nemoralizuojantys dešinieji, įgyjantys didesnį svorį. Jei anksčiau dešinieji rinkdavosi TS-LKD, dėl kai kurių klausimų kad ir nepritardami vykdomai politikai, dabar dalis jų krypsta į liberalus“, – mano Š. Gustainiui pralaimėjusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Anot jos, antrojo turo politinės nuotaikos buvo svarbus rodiklis – žmonės norėjo būti su nugalėtojais, o ir patys liberalai šiemet vykdė aktyvią reklaminę kampaniją.
„Nuo rinkimų į Europos Parlamentą matome Liberalų sąjūdžio stiprėjimą, o ypač didžiuosiuose miestuose. Manau, kad ši partija pasiūlė šviežumo ir gaivos įspūdį. Rinkėjams tai pasirodė patrauklu: nemoralizuojantys dešinieji, įgyjantys didesnį svorį. Jei anksčiau dešinieji rinkdavosi TS-LKD, dėl kai kurių klausimų kad ir nepritardami vykdomai politikai, dabar dalis jų krypsta į liberalus“, – mano Š. Gustainiui pralaimėjusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Manau labiausiai prie rinkimų Žirmūnuose sėkmės prisidėjo idėjiniai pasiūlymai, tiesioginis bendravimas su rinkėjais. Kažkiek prisidėjo sėkminga, teigiama, šviesi bei netikėta vizualinė kampanija, mano, kaip kandidato darbas su specifinėmis rinkėjų grupėmis, kurios paprastai už liberalus nebalsuoja – pavyzdžiui, senjorais, profsąjungomis“, – sėkmės priežastis vardijo rinkimus į Seimą laimėjęs politikas Š. Gustainis. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas konkurencinės kovos praktiškai nepajuto. Jis paminėjo, jog liberalai dirbti pradėjo dar nuo praėjusių metų pavasario, tuo tarpu varžovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės aktyvią veiklą jis pastebėjo tik paskutiniaisiais mėnesiais prieš rinkimus.
Seimo nario rinkimuose nepasisekė Lietuvos socialdemokratų partijai. Ne vieną kadenciją Žirmūnų apygardoje kandidatavęs V. P. Andriukaitis 2012-aisiais metais laimėjo palankiu laikotarpiu socialdemokratams. Be to, jį rinkėjai žinojo ne tik kaip partijos atstovą, bet ir asmenybę. Šių metų kandidatas Algirdas Raslanas nebuvo tolygus varžovas. „V. Andriukaitis Žirmūnuose turėjo didelį įdirbį ir palaikymą – ne tik bendrapartiečių, bet ir žymiai platesnio rato žmonių. A. Raslanas, mano galva, turėjo mažesnį palaikymą net tarp pačių partijos narių“, – buvusio konkurento taip pat nesėkmingą pasirodymą komentavo Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Pats gyvenu Žirmūnuose, tačiau pašto dėžutėje radau vienintelį A. Raslano lankstinuką. Girdėjau, kad jis buvo keliuose susitikimuose su gyventojais, ir viskas“, – konservatorei antrino liberalas Š. Gustainis. Jo manymu, konkurentas skyrė nepakankamai daug dėmesio rinkėjams, o ir patys socialdemokratai neturėjo vidinio sutarimo dėl tęstinumo bei pagalbos kandidatui. Buvęs Seimo narys V. P. Andriukaitis visiškai nedalyvavo kampanijoje bei nepristatė už jį balsavusiems naujojo partijos kandidato.
Bendra tendencija socialdemokratų partijai didžiuosiuose miestuose, o ypač Vilniuje, kuriame savivaldos rinkimai jau dešimtmetį nesėkmingi, nėra palanki. Tuo tarpu liberalai džiaugiasi augančiu populiarumu – iki šiol politinė partija Seime turėjo 10 vietų, o kovo 24 dieną po priesaikos Seime savo darbą čia pradėjo ir 11-asis – Šarūnas Gustainis.
