Keturiolikai merų teks „susigyventi“ su nepalankia taryba
Paaiškėjus galutiniams 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatams, 14-os savivaldybių politinės jėgos galimai nebus vieningos – rinkimus laimėję merai gali likti be paramos taryboje.
Ieškoti kompromiso su miestų tarybomis tenka Visagino, Šiaulių m., Joniškio, Pakruojo, Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kėdainių, Ukmergės, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, Švenčionių rajonų merams. Irmanto Gelūno nuotr. Kadangi šiais metais merų rinkimai buvo tiesioginiai, kai kuriuose regionuose išrinkto mero partija ir partija, kuri laimėjo daugiausiai mandatų taryboje, nesutampa. Ieškoti kompromiso su miestų tarybomis tenka Visagino, Šiaulių m., Joniškio, Pakruojo, Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kėdainių, Ukmergės, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, Švenčionių rajonų merams.
Nevieningos vizijos grėsmė
Bene sudėtingiausia situacija susiklostė Darbo partijos tėvonija laikomuose Kėdainiuose. Čia laimėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas, Saulius Grinkevičius, tačiau 13 mandatų iš 27 taryboje gavo Darbo partija. Tam, kad būtų įmanoma atsverti tokį skaičių, kitoms partijoms reikėtų susivienyti, o tai padaryti būtų labai sunku, nes daugumos partijų požiūriai skiriasi. Vis dėlto išrinktasis meras susidariusią situaciją traktuoja pozityviai.
„Reikia pradėti mokytis taisyklingai valdyti savivaldybių lygmenyje. Viskas priklauso nuo kalbėjimo ir įsiklausymo. Todėl manau, kad susivienyti įmanoma“,– sakė S. Grinkevičius.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatą antruoju rinkimų etapu palaikė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Manoma, kad šios partijos bursis aplink naują merą. Tačiau iki valdančiosios daugumos susikūrimo trūksta socialdemokratų paramos, kurie per antrąjį turą palaikė Darbo partijos kandidatą.
„Aš nelabai suprantu argumentų, kodėl jie turėtų susivienyti su Darbo partija. Socialdemokratų partija yra viena iš stipriausių Lietuvos politinių jėgų, kuriai rūpi lietuvių nuomonė, kaip ir Kėdainių nuomonė. O Kėdainių nuomonė buvo išsakyta antrojo turo metų, todėl manau, kad viskas yra gana realu“,– „Universiteto žurnalistui“ teigė naujas Kėdainių meras.
Mero gebėjimai – svarbiausia
Pasak TSPMI lyginamosios politikos ir politinės sociologijos specialisto, dr. Liutauro Gudžinsko, susiskaidžiusi taryba iš tiesų gali paveikti merų darbą.
„Yra daug pavyzdžių valstybės lygmeniu. Pavyzdžiui, prezidentinėse respublikose, kur parlamentas susiskaidęs, o prezidentas priklauso kokiai nors vienai partijai. Tokiu atveju prezidentas neturi partinės daugumos, tad dirbti jam sunkiau“,– teigia politologas.
L. Gudžinsko manymu, tokiais atvejais didelį vaidmenį atlieka politiko gebėjimai. „Viskas priklauso nuo paties mero. Nuo jo diplomatinių ir koordinacinių gebėjimų. Šiuo atveju nepartiniams kandidatams lengviau, nes jie neturi ideologinio šleifo. Jiems palankiau sutelkti partijas. Pavyzdžiui, Jurbarko atvejis, kur laimėjo Skirmantas Mockevičius. Jis antrame ture konkuruodamas prieš Ričardą Jušką jau buvo gavęs paramą iš socialdemokratų, konservatorių ir Darbo partijos.“,– tikina L. Gudžinskas
Koalicijų mišrumas
L. Gudžinsko teigimu, marga valdančioji koalicija kartais gali pakenkti mero valdymui.
„Gali susiklostyti tokia situacija, kai visa koalicija ir visas darbas priklausys nuo vieno ar kito nario užgaidų, nuo kurio priklauso, ar yra valdančioji dauguma, ar jos nėra. Koalicijų trapumas tikrai gali būti pakankamai rimta problema, ypač jeigu į savivaldybių tarybą pateko daug įvairių partijų. Susidarant 5-6 frakcijoms, mero veikla gali būti trikdoma“,– kalbėjo L. Gudžinskas
Tačiau S. Grinkevičius mano kitaip. Jo teigimu, nuomonių įvairovė kaip tik yra privalumas.
„Tai kaip tik padės mūsų savivaldybėms susiburti. Vilniuje tokia pat padėtis. Reikės mokytis išgirsti pašnekovą, todėl manau, kad tai į naudą ir Kėdainiams, ir Vilniui“, – teigė S. Grinkevičius.
Valdžia – galutinis tikslas
Anot politikos apžvalgininko bei socialinių mokslų doc. dr. Sauliaus Spurgos, mero partija ar komitetas kiekvienu atveju turės tam tikrą pranašumą – geresnes galimybes formuoti koaliciją.
„Partijos ir komitetai dalyvauja rinkimuose, kad patektų į valdžią, tad noriai jungsis į valdančias koalicijas. Žinoma, keliose savivaldybėse gali būti, kad prieštaravimai pasirodys nesutaikinami ir palankios merui koalicijos nepavyks suformuoti. Kilusi krizė gali būti skausminga ir lemti užtruksiantį valdžios neveiksnumą“,– reziumavo kancleris.
2011 metais merą rinko savivaldybių tarybos, todėl, jeigu meras ir nepriklausydavo partijai, gavusiai daugiau mandatų taryboje, vis tiek už jį balsuodavo valdančioji dauguma. Tad vienaip ar kitaip jis turėjo palaikymą.
