Vilniaus miesto savivaldybės rinkimai: ką užfiksavo stebėtojai?
Jau tampa įprasta, kad Lietuvoje vykstančius rinkimus lydi gausybė stambesnių ar smulkesnių pažeidimų. Už tai, kad šie nusižengimai pasiektų viešumą, būtų pranešti atsakingoms institucijoms, rinkimai būtų skaidrūs, yra atsakingi ir rinkimų stebėtojai. Šiais metais rinkimus prižiūrėjo politinių partijų stebėtojai, „Baltųjų pirštinių“ savanoriai bei tarptautiniai stebėtojai. Taigi ką jie pamatė?
„Baltųjų pirštinių” savanoriai. Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. Gąsdino, kad praras socialines pašalpas
Kaip ir per kiekvienus rinkimus partijos išsirenka ne daugiau kaip po du stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Jų pagrindinis tikslas – stebėti korektišką rinkimų eigą, prižiūrėti komisijos narių, rinkėjų elgseną, atkreipti dėmesį į galimus rinkėjų papirkinėjimus, jų vežimą iki rinkimų apylinkės, stebėti rinkimų biuletenių skaičiavimo procesą, balsavimą namuose bei politinę reklamą apygardos teritorijoje.
Kadangi šis darbas yra susijęs tik su stebėjimu ir pažeidimų pranešimu, stebėtojai neturi teisės atlikti jokių veiksmų su biuleteniais – visa tai rinkimų komisijos pirmininkų ir narių valioje. „Vilniaus mieste dažniausi užfiksuoti nusižengimai – agitacija rinkimų metu, smulkus papirkinėjimas ir rinkėjų vežimas į rinkimus“, – teigia Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) buvusi stebėtoja Vilniaus mieste Raminta Grybauskaitė. Jai teko girdėti, jog stebimoje Žirmūnų apygardos Miestelio rinkimų apylinkėje girdėjusi, jog žmonės buvo gąsdinami prarasią socialines pašalpas, jei nebalsuos už tam tikrą politinę partiją. Apie tai buvo pranešta rinkimų komisijos pirmininkei ir stebėjimo duomenys perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka.
Daugėja ne pažeidimų, o informuojančių apie juos
Rinkimus stebi ir vienintelės nepolitinės rinkimų stebėjimo organizacijos Lietuvoje „Baltųjų pirštinių“ savanoriai. Prisijungti prie savanorių gali visi, nepriklausantys jokiai politinei partijai. Per specialius stebėtojų apmokymus savanoriai sužino stebėtojų teises ir pareigas net geriau nei politinių partijų stebėtojai – Vilniuje buvo tokių atvejų, kai stebėtojai iš partijų agitavo balsuoti ar net papirkinėjo rinkėjus. Organizacijos „Baltosios pirštinės“ duomenimis, iš viso tokių ir panašių nusižengimų po abiejų rinkimų turų buvo užfiksuota 910.
Per antrąjį tiesioginių merų rinkimų turą Vilniaus miesto rinkimų apylinkėse stebėtojų buvo žymiai mažiau arba išvis jų nebuvo.
„Baltųjų pirštinių“ savanoriai šiais metais taip pat tapo Lietuvos policijos rėmėjais. Taip jie įsipareigojo pilietiškais būti ne tik per rinkimus, bet ir kiekvieną dieną – jei pastebi viešosios tvarkos pažeidimą, jie turi reaguoti. „Lietuva augina labai pilietišką kartą“, – tikina „Baltųjų pirštinių“ valdybos pirmininkė Rūta Mačiulytė, paminėjusi, jog didžioji savanorių dalis – jaunimas.
Pastebėtina, jog per antrąjį tiesioginių merų rinkimų turą Vilniaus miesto rinkimų apylinkėse stebėtojų buvo žymiai mažiau arba išvis jų nebuvo. R. Mačiulytės teigimu, „Baltosios pirštinės“ identifikavo problemines apylinkes, į kurias ir siuntė didžiausias savanorių pajėgas. Taip pat buvo iš anksto apytiksliai žinoma, kad rinkėjų ateis balsuoti mažiau, todėl galimybė sukčiauti irgi sumažėjo. Be to, R. Mačiulytės manymu, rinkimai skaidrėja, visuomenė tampa aktyvesnė, vis daugiau žmonių žino apie rinkimų tvarką, kas yra leistina, o kas – ne rinkimų agitacijos laikotarpiu. „Atrodo, kad pažeidimų daugėja, bet iš tikrųjų daugėja žmonių, kurie informuoja apie pažeidimus“, – teigia „Baltųjų pirštinių“ atstovė.
Olandus nustebino balsavimas namuose
Prieš rinkimus „Baltųjų pirštinių“ gretas papildė 20 jaunų stebėtojų iš Nyderlandų. Tarptautiniai stebėtojai reikalingi tam, kad objektyviai būtų įvertintas rinkimų procesas – svečiai iš kitų šalių neturi jokių politinių interesų Lietuvoje. Dauguma jų atvyko į Lietuvą, norėdami palyginti rinkimus mūsų šalyje ir Nyderlanduose.
Olandų teigimu, didžiausias Nyderlandų ir Lietuvoje vykstančių rinkimų skirtumas yra tas, kad Nyderlanduose nėra balsavimo namie. Jei pilietis negali atvykti balsuoti, už jį gali nueiti kitas žmogus. „Manau, kad tai yra labai gražu parodyti per senam ar ligotam žmogui, negalinčiam eiti balsuoti, kad demokratija pati gali ateiti pas jį!“, – kalbėjo stebėtojas Kido Cédric Koenigas, manantis, kad Olandijai taip pat reiktų galimybės balsuoti namie.
Be to, prieš gaudami kvietimą atvykti į Lietuvą, kai kurie tarptautiniai stebėtojai niekad nesusimąstė, kad rinkimus reikia stebėti, o toks dalykas kaip balsų papirkinėjimas jiems pasirodė neįtikėtinas. „Nyderlanduose niekas nekalba, kokios vertės yra tavo balsas. Jei kas nors pasiūlytų pinigų už mano balsą, aš tikrai garsiai nusijuokčiau“, – pasakojo tarptautinis stebėtojas Kido Cédric Koenigas.
Kaip didžiausią balsavimo namuose trūkumą stebėtojai iš Nyderlandų nurodė, jog pritrūko teisingo pasiruošimo ir žinių komisijos nariams. Stebėtojas Stijn Bleichrodtas Vilniuje užfiksavo net tris nusižengimus balsuojant namie: komisijos nariai neišėjo iš kambario, kai žmogus balsavo; kai kurie žmonės balsavo ne patys, o jų žmonos, vyrai ar vaikai; komisijos nariai netinkamai užpildė dokumentus. „Mes pamatėme demokratiją iš kitos pusės, dar besivystančioje šalyje“, – taip apie rinkimus Lietuvoje kalbėjo Stijn Bleichrodtas.
Šaltinis: 15min.lt
