Rajonų politikai „Facebook‘e“: nesinaudoja arba negeba išnaudoti
Nors kiekvienų rinkimų metu socialinių tinklų svarba didėja, o neretai jie tampa centriniu politinių kovų lauku, vis dėlto mažesniuose rajonuose politikai socialiniais tinklais naudojasi vangiai ir neišvengia klaidų. Tai rodo ir kandidatų į Jonavos rajono mero postą komunikacija „Facebook“ socialiniame tinkle.
Rajonų savivaldybių politikai socialiniuose tinkluose praktikuoja vienakryptę komunikaciją. Autorės nuotr. Net 6 iš 7 kandidatų į merus Jonavos rajone turėjo asmeninę paskyrą. Du iš jų taip pat buvo sukūrę savo puslapius, tačiau tiek juose, tiek asmeninėse paskyrose veikė pasyviai. Kelių politikų komunikacija prieš rinkimus apsiribojo tinkle publikuotais agitaciniais plakatais.
Sulaukė respublikinės žiniasklaidos dėmesio
Dėl komunikavimo socialiniuose tinkluose bene daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Darbo partijos kandidato ir žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patarėjo Sauliaus Jakimavičiaus įrašas. Jis, sausį apsilankęs veislinių bulių reproduktorių įmonėje AB „Lietuvos veislininkystė“, apie tai, ką matė, vartodamas paauglišką žargoną, vaizdingai pasidalijo „Facebook“ paskyroje.
Kandidato nepraustaburniškumas pro akis nepraslydo ir nacionalinei žiniasklaidai. Interneto dienraščiui Lrytas.lt S. Jakimavičius paaiškino, jog norėjo pažvelgti į situaciją kitu kampu – esą „Facebook“ lankytojams nebūtų įdomūs darbiniai klausimai. „Man buvo ir gana juokinga, ir įdomu. Juk visa tai – gyvenimiška“, – tikino politikas.
D. Skarolskis sako, kad šį atvejį galima būtų vadinti komunikacijos klaida, nes politikoje itin svarbu mokėti pasirinkti žodžius, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.
Tuo metu tinklaraštininkas, žurnalo „IQ“ bendraautorius Matas Baltrukevičius, besidomintis politikų komunikacija socialiniuose tinkluose, pastebi, jog vertėtų atsižvelgti ir į tai, koks yra politiko elektoratas, mat kaimo vietovėse tokios temos tikriausiai nėra tabu.
Jo teigimu, didžiausia komunikacijos klaida yra tuomet, kai politikas ar partija turi puslapį, bet jis iš esmės yra „miręs“. „2009 metais Česlovas Jezerskas turėjo puslapį su vienaženkliu gerbėjų skaičiumi. Jeigu nenori puslapio plėtoti ir auginti, geriau neturėti jokio“, – tikina M. Baltrukevičius.
Problema – nemokėjimas užmegzti kontakto
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimo laboratorijos vadovas Andrius Šuminas disertacijoje apie 2011 m. kandidatų į savivaldybių tarybas komunikaciją socialiniuose tinkluose teigia, jog rinkiminės kampanijos metu vyko vienkryptės komunikacijos procesas. Vienkryptė komunikacija yra būdinga tradicinėms žiniasklaidos priemonėms. Tai reiškia, kad politikai siekia ištransliuoti politinius pranešimus, o ne užmegzti kontaktą su potencialiais rinkėjais.
Didžiausia komunikacijos klaida yra tuomet, kai politikas ar partija turi puslapį, bet jis iš esmės yra „miręs“. „2009 metais Česlovas Jezerskas turėjo puslapį su vienaženkliu gerbėjų skaičiumi. Jeigu nenori puslapio plėtoti ir auginti, geriau neturėti jokio“, – tikina M. Baltrukevičius.
Tokiu atveju neišnaudojamos esminės socialinio tinklo teikiamomis galimybės: pateikti autentišką suasmenintą turinį, gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį ir įtraukti žmones į rinkiminės kampanijos vyksmą.
Žurnalo „Politika.lt“ redaktorius Dovydas Skarolskis pasakoja, jog nagrinėdamas politikų komunikaciją socialiniuose tinkluose pastebi ir daugiau įvairių klaidų: tai ir neapibrėžiama tikslinė auditorija, prasti maketai, netinkama prieiga prie rinkėjų, net gramatikos klaidos.
Buvimas valdžioje nelemia aktyvumo „Facebook‘e“
Aktyviausiai socialinį tinklą „Facebook“ rinkiminės kampanijos metu Jonavoje naudojo ir anksčiau ėjęs mero pareigas Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Mindaugas Sinkevičius. Visgi komunikacijos specialistas A. Šuminas teigia, jog politikų buvimas valdžioje nelemia jų aktyvumo socialiniuose tinkluose politinės kampanijos metu. „Socialinius tinklus agitaciniais tikslais produktyviau išnaudoja kandidatuojantys vyrai, jaunesnio amžiaus kandidatai, taip pat didesnes pajamas gaunantys kandidatai“, – Universitetozurnalistas.lt teigė A. Šuminas.
Pasak specialisto, skirtis tarp didžiųjų ir mažesnių rajonų savivaldybių kandidatų aktyvumo socialiniuose tinkluose atsiranda dėl įvairių priežasčių. „Didžiuosiuose miestuose gyvena aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie savo ruožtu yra imlesni technologinėms naujovėms. Be to, didžiųjų miestų savivaldybėse yra didesnė interneto skvarba ir paprastesnis technologijų prieinamumas“, – aiškina A. Šuminas.
Kaip bebūtų, politikai šiandien vis sunkiau įsivaizduoja savo darbą be bendravimo su rinkėjais socialiniuose tinkluose. Tai rodo ir buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidato į Jonavos rajono savivaldybės mero postą 63 m. Juozo Jokimo vasario 3 dieną įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje „Šiandien išgirdau, kad jei tavęs nėra „Facebook’e“, tu neegzistuoji apskritai. Tad nuo šiol retkarčiais ir aš pasidalinsiu savo mintimis, pastebėjimais ir patirtimi. Juk prikaupęs jos esu nemažai.“
Jonavos rajono meru tapo Mindaugas Sinkevičius, pirmajame ture surinkęs 71,2 proc. balsų. Saulius Jakimavičius surinko 5,68 proc. balsų ir liko trečioje vietoje, Juozas Jokimas – šeštoje su 2,55 proc. balsų.
