TS-LKD partijos narys ir buvęs kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Vytautas Keršanskas politiniams debatams televizijoje negailėjo kritikos. „Pagrindinė ir svarbiausia debatų funkcija yra galimybė pristatyti savo idėjas ir viziją, parodyti savo, kaip kandidato, gerąsias savybes. Vis dėlto šie rinkimai atrodė visai kitaip – debatai per šiaip jau brangiai kainuojančią televiziją tarnavo kaip nemokama platforma, kurioje buvo galima parodyti partijos simboliką ir kandidatai kalbėjo ne apie savo idėjas, o kaltino oponentus būtais ir nebūtais dalykais“, – savo nuomonę dėstė V. Keršanskas. Jis pridūrė, kad debatų kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi ir solidumo bei turinio joje labai trūksta.

Jaunasis partijos atstovas įsitikinęs, kad debatai yra riboto poveikio, nes nėra pakankamai populiarūs. Kalbėdamas apie debatų keitimą ir pačių debatų efektyvumo didinimą, V. Keršanskas teigė, kad naujoji agitacijos forma yra tinkama (teminiai debatai, laiko pasisakymams limitas, gana griežta moderatoriaus kontrolė), bet kokybiškesnė ji taps tik pradėjus bendrą piliečių politinį švietimą.

Kitokią nuomonę apie debatus televizijoje turi naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jo manymu, debatus, kaip politinės agitacijos formą, lenkia tik tiesioginiai susitikimai su rinkėjais. Vis dėlto, R. Šimašius neturėjo tikslaus atsakymo, kaip būtų galima populiarinti debatus. „Turiu daug minčių apie tai, kaip debatai galėtų vykti, bet kaip juos populiarinti – sunku pasakyti. Vyriausiosios rinkimų komisijos per daug struktūruoti ir formalizuoti debatai tikrai neprisideda prie populiarumo, nes paprasčiausiai tampa neįdomūs“, – mano naujasis Vilniaus miesto meras.

Labai geras ar labai prastas kandidato pasirodymas debatuose gali pakeisti apsisprendusio rinkėjo nuomonę.

Jo manymu, dalies komercinių televizijų organizuojami debatai, kurių metu kandidatai sąmoningai murkdomi į paskalų lygio politiką, aiškinamasi, kas dėl ko yra kaltas, galbūt ir pritraukia žiūrovus, bet nepadeda išsiaiškinti, kas yra kas. „Nei vienas, nei kitas kelias nėra tinkamas. Į debatus reikia žiūrėti atsakingiau. Galbūt reiktų aiškiau išdėstyti taisykles, išgryninti kandidatus“, – apie galimą debatų televizijose tobulinimą svarstė R. Šimašius.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Aldona Šventickienė tiki, kad visos agitacinės formos yra geros ir daro įtaką rinkėjams. „Visos formos paveikios. Rinkiminiai plakatai, bendravimas socialiniuose tinkluose turi įtakos rinkėjų sprendimui. Tačiau niekas neprilygsta gyviems susitikimams su žmonėmis. Jų metu plėtojasi gyvas pokalbis, pateikiami argumentuoti atsakymai į žmonėms rūpimus klausimus“, – mano A. Šventickienė.

A. Zuoko bendražygė sako mačiusi tik kelis gerai televizijos debatuose pasirodžiusius žmones – buvusį Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatą į Vilniaus merus Gintautą Palucką bei į Klaipėdos mero postą kandidatavusią konservatorę Agnę Bilotaitę. Kiti kandidatai, anot jos, prastai išmanė retorikos meną. Į užduodamus klausimus jie atsakinėjo per plačiai, tik pasibaigiant laikui priartėdami prie esmės arba iš viso jos nepasakydami. „Taip pat buvo kandidatų, kurie nepriklausomai nuo klausimo, nuolat kartojo kelias savo išmoktas frazes, o tai – nieko gero“, – apie buvusių konkurentų pasirodymus kalba A. Šventickienė.

Politikai sutiko su nuomone, kad labai geras ar labai prastas kandidato pasirodymas debatuose gali pakeisti apsisprendusio rinkėjo nuomonę. Taip pat, kad šią, visuomenei svarbią politinės agitacijos formą reikėtų tobulinti. Ar pasieks šios mintys Vyriausios rinkimų komisijos ir televizijų atstovų ausis – parodys jau 2016 m. Seimo rinkimai.

Susiję