Jaunųjų Alytaus politikų problema: visuomenė renka vyresnius kandidatus
Šių metų savivaldos rinkimuose Alytaus mieste savo kandidatūras iškėlė daugiau kaip 400 politikų iš 12 partijų ir savarankiškų politinės kampanijos dalyvių. Trečdalį iš jų sudarė jaunimo iki 35 m. atstovai. Nors tai vienas aukščiausių procentų per Alytaus savivaldos rinkimų istoriją, tačiau kandidatų sąrašai vis tiek „jaunėja“ itin lėtai. Anot jaunųjų Alytaus politikų, tai lemia augantis jaunuolių apolitiškumas – jaunimas mato, kad visuomenė vis tiek jų nerenka.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šių metų kandidatų į savivaldybių tarybas amžiaus vidurkis siekė 51 m. Per pastarąjį dešimtmetį aukštesnis jis buvo tik 2011 m., kuomet siekė beveik 55 m. Šiemet iš 26 išrinktų Alytaus miesto savivaldybės tarybos vos keturi yra jaunesni nei 35 m.
Anot Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo ir buvusio kandidato į miesto savivaldybės tarybą 20-mečio Povilo Labuko, viena esminių priežasčių, kodėl kandidatų amžiaus vidurkis didelis – jaunų žmonių politinis abejingumas. „Daugelis jaunuolių tiesiog numoja ranka į esminius valstybės aparato veiklos procesus ir rezultatus. Dažnai jaunam žmogui yra kartojama, jog visi politikai vagys, viskas yra ir bus blogai – balsuok nebalsavęs, nieks nesikeis arba tik blogės. Toks politinis nihilizmas užaugina žmogų, kuris apskritai niekada neina balsuoti, o ką jau kalbėti apie aktyvų dalyvavimą kandidatuojant“, – Universitetozurnalistas.lt teigė P. Labukas.
Kitas svarbus veiksnys – jaunų žmonių išvykimas iš gimtojo miesto. Alytaus miesto savivaldybės duomenimis, pagal gyventojų amžiaus vidurkį Alytus – jauniausias miestas Lietuvoje. Darbingo amžiaus gyventojai sudaro 70 proc. visų miesto gyventojų. Daugiausia Alytuje gyvena 30-44 m. žmonių, kuomet visos Lietuvos gyventojų amžiaus mediana beveik siekia 40 metų ribą. Nepaisant to, jauni perspektyvūs alytiškiai vis dažniau keliasi gyventi į didžiuosius Lietuvos miestus.
„Dažnai jaunam žmogui yra kartojama, jog visi politikai vagys, viskas yra ir bus blogai – balsuok nebalsavęs, nieks nesikeis arba tik blogės. Toks politinis nihilizmas užaugina žmogų, kuris apskritai niekada neina balsuoti, o ką jau kalbėti apie aktyvų dalyvavimą kandidatuojant“, – teigė jaunas politikas P. Labukas.
„Alytaus miestas vis sparčiau praranda jaunus žmones, o likusieji dažnai nesidomi miesto problemomis“, – nuogąstavo Darbo partijai priklausantis 25-erių alytiškis Mantas Zorskas. Anot jo, likusių gyventojų norą dalyvauti politiniame miesto gyvenime slopina ir pačios partijos. „Kandidatuojančius jaunus žmones partija dažnai nustumia į sąrašo vidurį ar pabaigą, o nebuvimas pirmajame dešimtuke ne tik stipriai sumažina šansus patekti į tarybą, bet ir apskritai numuša jaunuolių entuziazmą veikti“, – savo nuomonę dėstė M. Zorskas.
Kita vertus, tiems, kas nori matyti jaunus Alytaus miestui atstovaujančius žmones, Alytaus savivaldos rinkimai pateikė malonių staigmenų. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio lyderis Gediminas Jegelavičius, tris kadencijas dirbęs Alytaus miesto savivaldybės taryboje, gautą mandatą perleido bendražygiui, 29 m. partijos bičiuliui, Sauliui Janulevičiui. Liberalų sąjūdis Alytaus mieste gavo tris mandatus, o pagal rinkėjų balsus, S. Janulevičius liko ketvirtas. „G. Jegelavičiaus sprendimas man buvo staigmena. Nesitikėjau tokio jo žingsnio. Iš pradžių pagalvojau, kad gal persigalvos, nes politikai dažnai pasako, o tik po to pagalvoja, bet partijos lyderis laikėsi savo žodžio“, – pasakojo S. Janulevičius.
Jaunasis Alytaus savivaldybės tarybos narys džiaugiasi perleistu mandatu ir pasitiki savo jėgomis. „Visada Gediminas sakydavo: jūs, jaunimas, turėsite mus pakeisti, tad ne tik mokykitės iš mūsų, bet dėkite ir savo pastangas, kad būtumėte geri politikai“, – kolegos žodžius perteikė S. Janulevičius, žadėdamas, jei susidurs su sunkumais, kreipsis ne į ką nors kitą, o būtent į kolegą G. Jegelavičių.