VU rektorius prof. Artūras Žukauskas: tai iššūkis, kuriam noriu pasišvęsti
Kovo 12 d. Vilniaus universiteto Taryba išrinko rektorių. 85-uoju VU rektoriumi tapo prof. habil. dr. Artūras Žukauskas – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. Naujasis universiteto vadovas akcentuoja modernias studijas, tarptautinio lygio mokslą, išplėtotą partnerystę ir universiteto poziciją pasaulyje, stiprią ir į reformas įsitraukiančią bendruomenę.
Naujasis universiteto vadovas akcentuoja modernias studijas, tarptautinio lygio mokslą, išplėtotą partnerystę ir universiteto poziciją pasaulyje. IRVS archyvo nuotr. Gerbiamas rektoriau, nuo ko pradėsite savo kaip rektoriaus darbą?
Pirmiausia norėčiau padėkoti Tarybai ir bendruomenei už palaikymą ir pasitikėjimą – man tai labai didelis įpareigojimas. Aš noriu tai priimti kaip didelį iššūkį ir šituos penkerius metus pasišvęsti mūsų universiteto bendruomenės ir Lietuvos visuomenės labui tiek, kiek mes esame atsakingi jai.
O darbus norėčiau pradėti taip: yra formalūs darbai – reikia perimti kai kuriuos dalykus iš ankstesnės administracijos, galutinai suformuoti prorektorių komandą, jiems duoti tam tikrus įsipareigojimus, ir vienas iš svarbiausių darbų – peržiūrėti mūsų strateginį planą. Ten surašytas priemones reikia suskirstyti pagal įvairius prioritetus, pavyzdžiui, pagal darbų skubą, pagal jiems reikalingus išteklius, pagal poveikį mūsų universiteto bendruomenei, plėtrai, studijoms, mokslui. Tad darbus planuoju pradėti nuo šio plano analizės, gal net pasitelkti specialistus, kurie planą struktūrizuotų, ir būtų galima sudėlioti laikinę veiksmų schemą. Tai maždaug tokie mano pirmi darbai.
Esate išanalizavęs naujausius vadybos metodus. Kokie vadybos principai, Jūsų manymu, gali būti taikomi VU? Pagal ką rinksitės skyrių, fakultetų vadovus, kokia bus rektorato sudėtis?
Rektorato sudėtis radikaliai keisis – visi prorektoriai bus nauji. Mano programoje numatyti keturi prorektoriai. O kancleriu greičiausiai išliks dabartinis prorektorius dr. Aleksas Pikturna – jam teks baigti spręsti tarpuvaldžio metu susikaupusias problemas – turto valdymo klausimus ir kitus skubiai spręstinus dalykus, kuriuos naujam žmogui tektų visus metus aiškintis. Dr. A. Pikturna yra patyręs vadovas ir turi užbaigti mūsų perėjimą į viešosios įstaigos teisinį statusą, sutvarkyti daugybę turtinių ir finansinių dalykų.
Administracijoje irgi bus pokyčių, tarsimės, bus dirbama ta linkme.
Dėl fakultetų vadovų – jie bus keičiami kartu vykdant struktūrinę reformą. Daug tų pačių jų, manau, liks, bet truputį keisime struktūrą, stambinsime fakultetus, tai užtruks kažkiek laiko. Čia pokyčiai bus nuoseklūs ir gal ne tokie staigūs.
Galiu įvardyti numatomų prorektorių pavardes, nors tai dar – ne galutinis sprendimas.
Rimčiausia pretendentė į studijų prorektores – doc. Nijolė Radavičienė iš Filosofijos fakulteto, kuri sutinka ir, svarbiausia, yra pasiryžusi įgyvendinti studijų reformą.
Į mokslo prorektorius rimčiausias kandidatas yra prof. Rimantas Jankauskas, antropologas iš Medicinos fakulteto, LMA tikrasis narys. Jis galėtų eiti ir vicerektoriaus pareigas.
Prorektorė partnerystės reikalams numatoma prof. Greta Drūteikienė iš Ekonomikos fakulteto. Ji yra įvaizdžio specialistė, geba spręsti daug klausimų, susijusių su mūsų pozicija pasaulyje ir Lietuvoje. Ta pozicija turėtų tapti adekvati mūsų realiai padėčiai. Man atrodo, kad vadybiniai tos srities darbai yra šiek tiek apleisti.
Dėl bendruomenės prorektoriaus – šiuo metu dirbu ta kryptimi, yra viena kandidatė, tik dar turiu su ja susitikti, o jeigu nerasiu – skelbsiu atvirą konkursą.
Nemažai moterų nusimato Jūsų komandoje.
Gali būti taip, kad iš šešių rektorato narių trys bus moterys, trys – vyrai. Rektorius, mokslo prorektorius ir kancleris – vyrai, kitos pozicijos – moterys. Lyčių lygybė. Renkuosi pagal kompetencijas, bet moterims kai kur teikiu pirmenybę, nes be moteriško prado mes vadyboje prarasime tam tikrus pranašumus – aš vadovaujuosi ne tiek lyčių lygybės, kiek racionaliais vadybos principais.
VU atskaitomybė ir atsakomybė visuomenei – supratimas, kad autonomija – tai ne laisvė veikti, kaip norime, o pirmiausia įsipareigojimas visuomenei. Reikia orientuotis į ilgalaikės strategijos įgyvendinimą. Tai skamba labai gaiviai ir vakarietiškai. Kaip stiprinsite VU vaidmenį visuomenėje?
VU vaidmenį visuomenėje numatome stiprinti tiek modernizuodami studijų procesą ir didindami mokslinių tyrimų efektyvumą, tiek įgyvendindami specialią partnerystės programą, už kurią bus atsakingas atitinkamas prorektorius. Identifikuosime strateginius partnerius Lietuvoje ir pasaulyje, su jais sudarysime sutartis, padėsiančias mums judėti pirmyn; gerinsime universiteto reputaciją, gerindami išorinę komunikaciją; kviesime bendruomenės narius aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Kokį tikslą pavadintumėte ambicingiausiu, o kokį jums mieliausiu, kurį labiausiai norėtumėte įgyvendinti per savo rektoriaus kadenciją? Ką labiausiai norėtumėte keisti universitete ir ką padaryti, kad kadencijos pabaigoje jaustumėte pilnatvę ir džiaugsmą, kad viską padarėte teisingai?
Pagrindiniai akcentai ir klausimai yra mano programoje. Studijose – tai modulinė sistema, jos dermė su gera informacine ir veiksminga studijų kokybės valdymo sistema.
Mokslo srityje – kai kuriose kryptyse mes gerai atrodome, bet norėtųsi, kad ir kiti mokslai pasitemptų iki tarptautinio lygio. Aš jokiu būdu nenoriu gąsdinti humanitarų ir kai kurių socialinių mokslų atstovų. Tarptautinis lygis nėra vien straipsnių rašymas į citavimo rodiklį turinčius tarptautinius žurnalus – tai toks lygis, koks yra kituose pirmaujančiuose užsienio universitetuose. Mūsų žmonės turėtų stovėti vienoje gretoje su, pavyzdžiui, Skandinavijos universitetų mokslininkais. Kai kuriuos mokslus būtina pastūmėti į priekį, panaudojant savas patirtis, kitur neapsieisime be stažuočių ir užsienio mokslininkų pagalbos. Kai kurie fakultetai skundžiasi, kad neturi išteklių pasiųsti žmogų kur nors pasistažuoti ar pasikviesti mokslininko – tam mes sutelksime centralizuotus išteklius, padėsime tiems fakultetams, kurie dėl išteklių stokos negali pasikelti mokslo srityje. Taip kai kuriuose fakultetuose labiau į mokslinius tyrimus orientuotus darbuotojus sutelksime į komandas, kuriose būtų pasiekiama „kritinė masė“ tolesnei plėtrai.
Trečias akcentas – partnerystės plėtra. Čia svarbiausias uždavinys – pakliūti į QS 500-tuką. Tai vadybinis uždavinys, čia reikia prorektoriaus partnerystės reikalams nuoseklaus darbo, nuoseklios partnerystės rodiklių analizės. Bandysime įtikinti bendruomenės narius universiteto įvaizdžio nauda, kad jie prisiimtų asmeninius įsipareigojimus šioje srityje. Reikės ir stalčiuose susirasti visų savo užsienio kolegų vizitines korteles. Kiekvienas vykstantis į konferenciją užsienyje turėtų tikslingai propaguoti savo universitetą, kad garsūs mokslininkai daugiau sužinotų apie mūsų universitetą, kad jie gerai įvertintų mūsų pasiekimus.
Ir pagaliau bendruomenė – aš manau, ji turėtų pasikeisti per tuos metus, tam ir bendruomenės prorektorių numatau. Turime labiau konsoliduotis, bendruomenė turi labai aiškiai suvokti, kokių tikslų universitetas siekia, kaip ir kuo kiekvienas gali prisidėti prie to, būti suinteresuotas. Mes naudosime socializacijos priemones, motyvavimo programą, kad sustiprintume ir konsoliduotume mūsų bendruomenę.
Sutvarkę reputacijos vadybą, manau, galime pretenduoti į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, o kadencijos pabaigoje galėtume patekti į 400-tuką. Tačiau tam jau reikės pasitempti mokslinių tyrimų ir tarptautiškumo srityse. Manau, kad galima tai padaryti.
Modernios studijos, tarptautinio lygio mokslas, išplėtota partnerystė ir mūsų pozicija pasaulyje, stipri ir į reformas įsitraukianti bendruomenė – tai pagrindiniai dalykai, kurių sieksime.
Kalbėjote apie stambinimą. Kas laukia fakultetų, centrų, mokslo institutų, centrinės administracijos, kitų padalinių?
Strateginiame plane tai numatyta ir patvirtinta. Iš tikrųjų šitiek padalinių negali būti ir dėl vadybos problemų – sudėtinga vadovauti. Kita vertus, reikia stambinti pajėgas ir konsoliduoti bendruomenę, kad ji būtų mažiau susiskaldžiusi ir prisiimtų didesnius iššūkius. Trečias dalykas – čia ne vien stambinimo iš viršaus problema, aš norėčiau, kad ir fakultetų viduje vyktų tam tikra restruktūrizacija, būtų siekiamybių pereiti prie neformalių komandų, vadovaujamų ordinarinio profesoriaus, kuris būtų ne administracinio padalinio vadovas, o akademinis lyderis. Tuomet šakinis padalinys būtų gana stambus, o jo administracijos pagrindinė paskirtis – aptarnauti šias akademines komandas. Tai pasieksime ilgu ir nuosekliu darbu. Tokioms reformoms pirmiausia reikia įtikinti bendruomenę – kad tai duos mums tam tikros naudos ir pranašumų.
Galiu suminėti, kokie būtų 8 fakultetai: Humanitarinių mokslų fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Teisės fakultetas (lieka kaip dabar, galbūt jame neliks šakinių padalinių arba jų bus labai nedaug), Verslo vadybos fakultetas (arba mokykla), Medicinos fakultetas (lieka be didelių pokyčių), Matematikos ir informatikos fakultetas, Gyvybės mokslų fakultetas bei Fizinių ir technologijos mokslų fakultetas.
Ką galite pasakyti VU studentams, kokios naujos galimybes jų laukia studijų procese, kokie pokyčiai planuojant karjerą? Perėjimas nuo mokymo prie mokymosi? Modulinė studijų sistema? Gal galite papasakoti plačiau?
Būtent modulinė sistema leis tą padaryti. Jos esmė yra daug kur aptarta. Tai savarankiškas ir atsakingas savo mokymosi proceso suformavimas, orientuotas ne į procesą, o į rezultatą – pasirinktus tikslus ir siekiamas kompetencijas. Padedant ir prižiūrint kuratoriams, studentai susidėlios individualų „studijų namelį“ iš unifikuotos apimties modulių. Tai kitokia mokymosi koncepcija, perorientuota iš mokymo į mokymąsi. Stengsimės, kiek įmanoma, sumažinti auditorinį krūvį ir plėsti savarankiškas studijas. Dėstytojams auditorinis krūvis sumažės, tačiau jie turės daugiau laiko skirti susitikimams su studentais, aptarimams ir dalyvavimams kuravimo komitetuose. Tai iš esmės keičia studijų procesą – jis turėtų būti panašus į daugelį Vakarų šalių universitetuose esantį modelį.
Studentų tikrai lauks pokyčiai.
Didinsime ir studentų atstovybių vaidmenį, jos galės perimti kai kuriuos infrastruktūros elementus ir socialinių paslaugų teikimą.
Kaip apibūdintumėte savo charakterį? Kokios gerosios ir kokios blogosios Jūsų charakterio savybės?
Oooo, čia geriau, kad kas iš šalies spręstų… Pagal temperamentą – esu gal labiau panašus į flegmatiką, bet turiu ir sangviniko, ir melancholiko bruožų, o mažiausiai – choleriko. Kitus dalykus man sunku pasakyti… Galbūt pasižymiu fizikams būdingu abstrakčiu ir vaizdiniu mąstymu. Mėgstu daugiau galvoti nei dirbti. Lengvai priimu iššūkius ir užsispyręs siekiu tikslo, įvairiais būdais įveikdamas kliūtis. Gerai skaičiuoju ir „kiaurai permatau“ – bjauri savybė, nes mane sunku apgauti, manipuliuoti. Kai kas sako, kad esu šiek tiek arogantiškas, bet su patirtimi arogancija mažėja.
Horoskopais netikiu, nes pagal kalendorių turėčiau būti priskirtas tryliktajam – Gyvatnešio ženklui, esančiam tarp Skorpiono ir Šaulio, o iš tikro gimiau, kai dėl nusislinkusios Žemės sukimosi ašies Saulė buvo Svarstyklių žvaigždyne.
Papasakokite apie savo šeimą, savo pomėgius, laisvalaikį.
Žmona Rita yra M. Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė, tarptautinio lygio socialinių mokslų atstovė (h=9).
Dukros jau suaugusios – vyresnioji Agnė (išvaizda panaši į mamą) VU studijavo fiziką, apsigynė medžiagų inžinerijos daktaro disertaciją Linčiopingo universitete Švedijoje, šiuo metu vykdo podoktorantūros studijas Fraunhoferio institute Freiburge (Vokietija); pabaigusi studijas žada grįžti į Lietuvą. Jaunesnioji Kotryna (išvaizda panaši į mane) studijavo Vilniaus dailės akademijoje, paskui baigė studijas Kingstono universitete Anglijoje; šiuo metu gyvena Lietuvoje, yra iliustratorė. Dirba pasaulinėje rinkoje, iliustruoja garsius laikraščius ir žurnalus, tarp jų – mokslo populiarinamuosius ir mokslinius. Genai susimaišė.
Turiu du pomėgius. Vienas – praleisti savaitgalius savo sodyboje, kuri yra Žukaučiznos kaime Švenčionių rajone (nusipirkau sodybą kaime pagal savo pavardę) – faktiškai turime antrus namus ten įsirengę. Ten aš tvarkausi, meistrauju, sportuoju, beveik visas laikas nueina sodybos priežiūrai, malkų ruošimui, žolės pjovimui, grybų rinkimui, paskui – jų valymui ir valgymui.
Antras mano pomėgis – orientavimosi sportas. Dalyvauju masinėse mėgėjų orientavimosi varžybose ir du kartus per savaitę bėgioju po mišką.
Kokiomis vertybėmis vadovaujatės?
Gyvenime vadovaujuosi akademinėmis vertybėmis. Man viską smalsu žinoti, rūpi viskas, kas susiję su mokslu, studijomis, inovacijomis.
