Skandinavijoje žurnalistiką baigia daugiau moterų, bet žurnalistais dirba daugiau vyrų
Lyčių lygybės statistika žiniasklaidoje prasta ir lygybe garsėjančiose Šiaurės šalyse. Apie tai Europos lyčių lygybės institute gruodžio 4-ąją diskutavo komunikacijos ir medijų tyrimų centro NORDICOM bei Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje pakviesti ekspertai.
Kad sulauktume pokyčių, žiniasklaidos organizacijos turėtų paisyti lyčių lygybės principo, teigė NORDICOM analitikė Ulrica Facht (kairėje) ir knygos apie gerąją praktiką redaktorė Maria Edström. Austėjos Jakštaitės nuotrauka 2013 – 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, Skandinavijos šalyse žurnalistikos studijas baigia 68 proc. moterų ir 32 proc. vyrų, tačiau dirbančių žiniasklaidos srityje proporcijos apsiverčia – žurnalistais dirba 60 proc. vyrų, o žurnalisčių moterų – tik 40 proc.
Ypač didelė lyčių disproporcija aukštesniuose žiniasklaidos karjeros laipteliuose. Vyriausiųjų redaktorių pareigas Norvegijoje eina tik 10 proc. moterų ir 90 proc. vyrų, Danijoje – tik 16 proc. moterų ir 84 proc. vyrų; Suomijoje – 37 proc. moterų ir 63 proc. vyrų; Švedijoje – 42 proc. moterų ir 58 proc. vyrų.
Prasčiausia situacija televizijoje. Mokslininkės analizavo ir kitas medijų sritis, paaiškėjo didelė nelygybė ir kino pramonėje, reklamoje, mene bei kompiuterinių žaidimų industrijoje.
Tyrimui duomenis rinkusi NORDICOM analitikė ir mokslinių tyrimų pareigūnė Ulrika Facht sakė, kad duomenų surinkimas jai buvo iššūkis. Reikiama statistika nebuvo niekur publikuojama, o apklausiamos žiniasklaidos įmonės pačios nežinojo, kas dedasi jų kompanijose. Paskelbus rezultatus, jos nesutiko, kad esama akivaizdžios lyčių nelygybės.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk pabrėžė, jog rinkdami Šiaurės šalių duomenis apie lyčių pasiskirstymą žiniasklaidos organizacijose jie buvo labai nustebę, kad vyrų su tokiomis pačiomis perspektyvomis ir išsilavinimu minėtoje srityje yra 3 kartus daugiau nei moterų.
„Medijų srityje dirbanti moteris gali būti paaukštinta ir priimti sprendimus apie produkto turinį, bet tik tuo atveju, jei žiniasklaidos bendrovė propaguoja lyčių lygybės politiką“, – sakė ji.
Goteborgo universiteto žurnalistikos lektorė ir NORDICOM atstovė Dr. Maria Edström pabrėžė, kad situacija gali keistis tik aktyviau dalinantis gerąja praktika bei įtraukiant kuo daugiau žmonių į diskusiją apie problemą.
Situacija apie lyčių lygybę Lietuvos žiniasklaidoje nebuvo pristatyta. Susisiekus su Lietuvos Žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, paaiškėjo, kad LŽS nėra atlikusi tokio pobūdžio tyrimų, todėl lyčių lygybės situacija Lietuvos žiniasklaidos priemonėse lieka neaiški.
Visgi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Radvilavičius teigė, kad lyčių lygybė medijose yra vienas iš tarybos prioritetų.
Į seminaro „Lyčių lygybės skatinimas medijose. Pavyzdžiai iš Šiaurės ir Baltijos šalių“ dalyvius taip pat kreipėsi praktikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, vyriausybės pareigūnai, ir tyrėjai iš Danijos, Švedijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos. Seminaro vedėja Dr. Maria Edström pristatė neseniai išleistą knygą „Keičiame. Šiaurės darbo pavyzdžiai siekiant lyčių lygybės žiniasklaidoje“, kurioje ji, Ragnhild Mølster, Ulrika Facht ir kiti autoriai pateikė pavyzdžių iš Šiaurės šalių, kaip skatinti lyčių lygybės raidą medijose.
