„Transparency International“ atstovė: spaudos rėmimo fondas turi viešai skelbti sprendimų argumentus
Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo (SRTRF) didžiausių paramos gavėjų penketuke šalia Lietuvos rašytojų sąjungos leidinių („Literatūros ir meno“, „Metų“ ir „Nemuno“) rikiuojasi ir „Kultūros barai“ bei „Bernardinai.lt“ Per pastaruosius dešimt metų „Kultūros barai“ iš SRTRF gavo 2,6 mln. litų, o „Bernardinai.lt“ – 1,6 mln. litų finansinę paramą.
Kodėl tokia valstybės paramos dalis atitenka būtent šioms viešosioms įstaigoms? Kur slypi minėtų žiniasklaidos organizacijų sėkmės raktai? Į šiuos klausimus atsako SRTRF Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, VšĮ „Kultūros barų“ leidyklos direktorė Laima Kanopkienė, VšĮ „Bernardinai.lt“ vadovas Andrius Navickas bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė.
Žemiau pateiktos diagramos parodo, kaip kito finansavimas per SRTR fondą viešosioms įstaigoms„Kultūros barai“ ir „Bernardai. lt“ nuo 2005 iki 2014 metų.
Projektų vertinimo kriterijai – nevieši
SRTRF Tarybos pirmininkė Vaivos Žukienė į klausimą, kokie yra projektų vertinimo kriterijai, pagal kuriuos galima būtų palyginti, kuo vienas projektas skiriasi nuo kito, nesutinka atsakyti. Todėl dvejonės dėl SRTRF veiklos skaidrumo lieka neišsklaidytos.
SRTR fondo vykdoma veikla abejoja ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė. Ji pabrėžia, kad SRTRF turėtų pradėti viešai skelbti, pagal kokius kriterijus fondas yra nusprendęs remti atrinktus projektus, kokios buvo projektų stipriosios pusės, ir ko būtent pritrūko kitiems pasiūlymams.
„Šiuo metu SRTRF viešai neteikia paraiškų vertinimo kriterijų, todėl skatinamos abejonės, kurios turėtų būti paaiškintos. Jau ne vienus metus „Transparency International“ sulaukia priekaištų dėl Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos bei lėšų skirstymo. Šiemet kultūros atstovai vėl kėlė klausimus dėl paramos skirstymo skaidrumo, nes nebuvo aišku, kodėl buvo remiami tam tikri projektai ir kodėl jiems skirta būtent tiek pinigų“, – sako Rugilė Trumpytė.
Fondui – kritikos strėlės
VšĮ „Bernardinai.lt“ vadovui Andriui Navickui taip pat atrodo nesuprantama, kad, jo nuomone, už keliasdešimt kartų mažesnį projektą skiriama kelis kartus didesnė suma. „Keista, kai matau, jog regioniniu pasivadinusiam komerciniam leidiniui valstybė skiria dideles lėšas, nors už jas sukurta medžiaga nelabai praturtina Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Dar viena problema – fondas išlieka priklausomas nuo politikų. Pavyzdžiui, paramos skirstymas regioninei žiniasklaidai – tai politikų bandymas investuoti į leidinius, svarbius jų politinei karjerai. Jau seniai kalbama apie SRTR fondo reformas, tačiau absurdiška, kad siūlymai veda į politikų norą dar labiau kontroliuoti fondą. Situacija galėtų pagerėti, jei būtų įsteigti dar bent keli fondai. Pavyzdžiui, švietimo ar aplinkosaugos srityje. Manau, kad būtų tikrai daugiau skaidrumo“, – svarsto VšĮ „Bernardinai.lt“ vadovas Andrius Navickas.
Įdomus faktas, kad 2014 m. SRTRF „Kultūros barams“ skiria tik 57 000 Lt. Kodėl skiriama būtent tokia suma, VšĮ „Kultūros barų“ leidyklos direktorė Laima Kanopkienė negalinti pasakyti. „Nežinau SRTR fondo virtuvės, bet žinau, kad ekspertai 2014 m. „Kultūros barų“ projektą buvo įvertinę taip pat gerai, kaip ir ankstesnius. Kas lėmė tokias pinigų dalybas, nesu informuota, todėl negaliu komentuoti. Dar keisčiau, kad 2014 m. dalyvaujant internetinės žiniasklaidos programoje, aštuonis kartus mažesnė parama – tik 7 000 Lt – skirta „Kultūros barų“ projektui portale Eurozine. Mūsų žurnalas yra vienintelis šio portalo, kuriame skelbiami svarbiausi straipsniai apie Europos kultūrą ir politiką, partneris iš Lietuvos. Skelbdamas geriausius žurnalų-partnerių straipsnius įvairiomis kalbomis (taip pat ir privaloma originalo kalba), Eurozine atveria naują viešąją erdvę tarptautiniam bendravimui ir diskusijoms. SRTR fondas, matyt, nusprendė, kad Lietuvai tokios erdvės nereikia“, – svarsto Laima Kanopkienė.
„Kai lėšų skiriama nedaug, kaip yra Lietuvoje, tai joks modelis nepadės. Pavyzdžiui, skandinavai didžiuojasi savo modeliu, bet jis veikia, nes ten skirstomos labai didelės pinigų sumos“, – sako VšĮ „Bernardinai.lt“ vadovas Andrius Navickas.
Skiriamos sumos nėra pakankamos
Tiek Laima Kanopkienė, tiek Andrius Navickas pripažįsta, kad valstybės parama, skiriama kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams, nėra didelė. „Nepasakyčiau, kad „Kultūros barai“ yra labai solidžiai remiamas leidinys, kuris darbuotojams gali mokėti apgailėtinai menkus honorarus“, – teigia Laima Kanopkienė.
Laimai Kanopkienei pritaria ir Andrius Navickas. Jo nuomone, nėra idealaus paramos kultūros projektams modelio, ir dažniausiai viskas priklauso nuo to, kiek valstybė yra pasiryžusi skirti lėšų kultūros paramai. „Kai lėšų skiriama nedaug, kaip yra Lietuvoje, tai joks modelis nepadės. Pavyzdžiui, skandinavai didžiuojasi savo modeliu, bet jis veikia, nes ten skirstomos labai didelės pinigų sumos“, – sako VšĮ „Bernardinai.lt“ vadovas Andrius Navickas.
Veiklių organizacijų pavyzdžiai
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rugilės Trumpytės, į klausimą, kodėl „Kultūros barai“ ir „Bernardinai.lt“ iš SRTR fondo nuo 2005 iki 2014 m. gavo gana solidžias pinigų sumas, atsakyti kol kas negalima. Todėl, kad kaip jau buvo minėta, SRTRF viešai neskelbia paraiškų vertinimo kriterijų.
SRTRF Tarybos pirmininkės Vaivos Žukienės nuomone, „Kultūros barai“ ir „Bernardinai.lt“ nelabai išsiskiria iš kitų paramos gavėjų, nes panašią paramą gauna „Literatūra ir menas“, „Metai“ ir kiti specializuoti leidiniai. Vaiva Žukienė „Kultūros barus“ išskiria kaip vieną tvarkingiausių leidinių, besirūpinančių savo leidinio reklama, sklaida. „Šio žurnalo straipsniai pasižymi profesionalia kultūros procesų analize, plačiu ir nevienašališku požiūriu į svarbiausius kultūros įvykius, žurnalui rašo daug autorių, kurių profesionalumas ir erudicija nekelia abejonių“, – teigia SRTRF Tarybos pirmininkė.
Vaivai Žukienei pritaria ir VšĮ „Kultūros barų“ leidyklos direktorė Laima Kanopkienė. „Mūsų sėkmė yra ta, kad „Kultūros barų“ žurnalo tiražas šiuo metu yra 3200 egzempliorių. Be to, su „Kultūros barais“ nori bendradarbiauti didieji lietuviški interneto portalai, pavyzdžiui, Delfi, kuris gavęs KB sutikimą, perspausdina kai kuriuos žurnalo tekstus“, – sako Laima Kanopkienė.
SRTRF Tarybos pirmininkė teigiamai atsiliepia ir apie Všį „Bernardinai.lt“. Jos manymu, „Bernardinai.lt“ yra portalas, itin reikšmingas kultūriniu aspektu. „Nors dauguma laikraščių turi savo internetines versijas, bet tai ir yra internetinės laikraščio versijos, kai laikraščio publikacijos po tam tikro laiko perkeliamos į internetą. “Bernardinai.lt“ yra originalus interneto portalas, o ne laikraščio priedas. Šis portalas jau 10 metų išlaiko savo pačių nubrėžtą kryptį – publikuoti tiek lietuviškus, tiek ir verstinius tekstus kultūros temomis, provokuoti diskusijas, kuriose pasisako labai įvairių pažiūrų skaitytojai“, – pabrėžia SRTRF Tarybos pirmininkė.
Portalo vyriausiajam redaktoriui taip pat norisi tikėti, kad „Bernardinai.lt“ yra vieni iš finansinės paramos gavimo lyderių, nes tai – solidus, dialogiškas ir vertingas kultūros projektas. „Buvo įvairių bandymų parodyti, kad galima padaryti geriau nei mes darome, tačiau dažniausiai entuziazmo užtekdavo labai trumpam laikui. Tikiu, kad kažkada atsiras kultūriniai projektai, kurie mus nukonkuruos. Savo ruožtu nuolat bandome tobulėti, reaguoti į iššūkius, išnaudoti naujas technines galimybes“, – teigia Andrius Navickas.
Taigi kalbant apie valstybės paramą, skirstomą per SRTR fondą, galima padaryti išvadą, kad tiek „Kultūros barai“, tiek „Bernardinai.lt“ orientuojasi į profesionalų, solidaus turinio, kokybišką žiniasklaidos produktą. Šias organizacijas galima būtų pavadinti sėkmės, iniciatyvumo, veiklumo pavyzdžiais. O kol SRTR fondas viešai neskelbia projektų vertinimo kriterijų, belieka pasikliauti fondo ekspertų kompetencija, sąžiningumu ir teisingumu.
