Lietuvai siekiant tapti 19-ąja euro zonos nare itin svarbus ne vien ekonominis ar politinis, bet ir psichologinis aspektas.

Pasak socialinės psichologijos eksperto, Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktaro Visvaldo Legkausko, šiuolaikinėje visuomenėje pinigai yra tapę neišvengiamybe, nuo kurios esame priklausomi. Dėl šios priežasties įvedus eurą vartojimas nesumažės, tačiau bent laikinus sunkumus piliečiams neabejotinai sukels.

Euras sukels nepatogumų

Gyventojai pirmiausia turės išmokti atpažinti jiems neįprastas monetas ir banknotus bei įprasti jais naudotis. Anot psichologo Visvaldo Legkausko, keičiantis valiutai perkamoji galia liks ta pati, tačiau, sumažėjus nominalui, žmogus iš pradžių gali pasijusti nejaukiai.

„Mūsų psichika įpratusi pirmiausia vertinti absoliutinį skaičių, o tik paskui jį interpretuoti. Vis dėlto nereikėtų pernelyg baimintis, nes kiek pirmą kartą pašiurpins gauto atlyginimo suma, lygiai tiek pat turėtų pradžiuginti matomos neįprastai mažos kainos parduotuvėje, todėl, pasikeitus nominalui, šis procesas kurį laiką sukels nepatogumų“, – sako V. Legkauskas.

Socialinės psichologijos eksperto teigimu, yra galimi dar keli diskomforto šaltiniai – bus sunku atpažinti naują valiutą ir nuolat norėsis ją lyginti su ankstesniąja.

„Žmogus turi natūralų polinkį pirmiausia visas kainas versti į jam įprastą valiutą. Pavyzdžiui, šiandien jūs nueinate į parduotuvę ir tiesiog perkate pieną, duoną, mėsą, daržoves. Atsiradus kitam piniginiam vienetui, jūs nueisite į parduotuvę ir dėsite reikalingas prekes į krepšelį ne tik atsižvelgę į kainas, bet prieš tai paversite jas litais, įvertinsite jų pabrangimą arba ne, ir tik tuomet imsite prekes“, – sako V. Legkauskas. Vadinasi, atsiras papildoma būtinybė nuolat galvoti ir skaičiuoti, ko paprastai žmogus daryti nenori.

Šį nepatogumą patvirtina ir „SEB“ banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Atrodytų, kad lito pakeitimas euru kokios nors įtakos pinigų leidimo įpročiams neturėtų turėti, nors kitų šalių patirtis rodo, jog įvedus eurą gyventojų įspūdis, kad kainos padidėjo, sustiprėja“.

Kita vertus, valiutos pasikeitimas, kaip ir bet koks kitas pokytis, didina nerimą. „Žmonės labiau linkę palūkuriuoti, pažiūrėti, kas bus toliau, ir apsirūpinti šiokiomis tokiomis atsargomis, taip pat ir santaupomis“, – teigia ekspertė.

Kitas diskomforto šaltinis – būtinybė susipažinti su naujais banknotais bei monetomis. V. Legkausko teigimu, iš pradžių, kol gyventojai nebus gerai susipažinę su naująja valiuta, jiems gali kilti nepatogumas ar net baimės – ar geba teisingai atskiria nominalus, ar tikrai galėtų atskirti padirbtą banknotą nuo tikro. Bet kokiu atveju reakcija į galimus pokyčius kiekvienam bus skirtinga.

Greičiau išleis pinigus

„SEB“ banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės teigimu, žmogus, nevisiškai suprasdamas naujos valiutos vertę, gali pasiduoti pinigų iliuzijai – prekės pasirodys pigesnės nei yra iš tikrųjų. „Kur kas didesnė pagunda gali būti nusipirkti batus už 78 eurus negu už 270 litų. Toks pavojus didėja, jei perkamos mažesnės vertės prekės, neturime laiko pagalvoti ir suskaičiuoti, o perskaičiavimas iš vienos valiutos į kitą yra aritmetiškai sudėtingas. Kurį laiką užtruks susipažinti su eurų monetomis ir banknotais – per tą laiką bus didesnė klaidų ar net apgavysčių tikimybė“.

Jai pritaria ir banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė: „Kadangi skaitine išraiška kainos atrodys mažesnės, mažiau sekantis savo išlaidas asmuo gali išleisti daugiau nei planavo. Situacija turėtų pasikeisti, kai žmonės matys ne tik kainas, bet ir pajamas eurais“.

Anot psichologo V. Legkausko, pirkėjų elgsena gali būti įvairi. „Tie, kurie yra linkę taupyti, dėmesį sutelks į gaunamo atlygio dydį ir iš pradžių su pinigais atsisveikins sunkiau, nes nerimaus, ar teisingai planuoja išlaidas, ar tikrai užteks iki mėnesio pabaigos. Tie, kurie mėgsta išlaidauti, džiaugsis „sumažėjusiomis“ kainomis ir pirmuosius porą mėnesių gali pinigų vertės nepajus“, – teigia psichologas.

Pakitęs požiūris į pinigus

Klaipėdos universiteto docentas, psichologas Povilas Žakaitis teigia, kad skirtingi žmonės pinigų reikšmę suvokia nevienodai. Tai priklauso nuo išsilavinimo, kultūrinių bei individualių savybių. Dėl to lito pakeitimas naująja valiuta, jos naudojimas kasdieniams poreikiams patenkinti žmones gali paveikti skirtingai.

Pasak P. Žakaičio, aktyvesniems žmonėms nominalus valiutų skirtumas psichologiškai neturėtų būti labai skaudus. Pirmiausia dėl to, kad daugelis žmonių laisvoje Lietuvoje jau daugiau nei du dešimtmečius neretai naudojasi dviem ar daugiau nominaliai skirtingų valiutų.

Psichologo teigimu, ypač jaunimas pastaruoju metu yra ugdomas taip, kad pinigus išmoktų vertinti pragmatiškai, kaip praktinę saugaus ir oraus gyvenimo garantiją. „Gausiuose finansinių reikalų tvarkymui skirtuose patarimuose, reklamose vyrauja informacija, neteikianti Lietuvos nacionalinei valiutai jokios jausminės, simbolinės prasmės“, – teigia P. Žakaitis.

Psichologas pabrėžia, kad kuo žmonių požiūris į pinigus darosi praktiškesnis, kuo daugiau jie vykdo finansinių operacijų, ypač tarpvalstybiniu mastu, tuo labiau mažėja jų prieraišumas nacionalinei valiutai. Todėl, įvedus eurą, aktyvesnį ir mobilesnį gyvenimo būdą pasirinkusių piliečių bei jaunosios kartos atstovų požiūris į pinigus ir jų naudojimą neturėtų kisti.

Sunkiau prisitaikyti – vyresniems

Psichologo P. Žakaičio teigimu, lito keitimas naująja valiuta skaudžiausiai gali atsiliepti vyresniosios kartos atstovams bei pensininkams, kurių dalis jau dabar skundžiasi nepriimtina naująja valiuta.

„Svarbu pabrėžti, kad taip yra ne tik dėl to, jog perskaičiuota pensija atrodys mažesnė. Daug svarbiau yra tai, kad bus devalvuojama kažkada jų patriotinį aktyvumą įkvėpusi sava nacionalinė valiuta. Išgyvenimai, kylantys tada, kai akyse pranyksta tai, apie ką svajota ir dėl ko kentėta, niekuomet nėra malonūs ir kartu sukelia atitinkamas pasekmes“, – sako P. Žakaitis.

Pasak socialinės psichologijos eksperto, Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktaro V. Legkausko, kartu su šalies vėliava ar himnu, nacionaliniai pinigai yra bene ryškiausias kiekvienos valstybės suvereniteto požymis. „Dėl šios priežasties lito kaip nacionalinio pinigo keitimas gali formuoti neigiamą šalies gyventojų požiūrį į euro įvedimą“, – teigia psichologas.

Kita vertus, tai priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia suverenitetą. „Tiems, kurie jį suvokia kaip valstybės ir jos žmonių gerovę, lito pakeitimas euru turės labai teigiamą psichologinį poveikį. Nemaloniai jis paveiks tuos, kuriems užrašas ant banknoto ar monetos yra svarbesnis už žmonių gerovę“ – aiškina P. Žakaitis.

Nauja valiuta sukels visuomenės nepasitenkinimą

Nacionalinės valiutos keitimas į eurą susijęs su pokyčiais, kuriuos pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas. Neretai visuomenėje girdimus priešiškus pasisakymus psichologai vertina kaip natūralų reiškinį.

„Pokyčiai sukelia neapibrėžtumą, kas dabar bus, o tai neigiamai veikia saugumo jausmą. Pagrindinė bėda ta, kad tokiose situacijose žmogus yra natūraliai linkęs pervertinti neigiamą informaciją ir tikėtis blogiausio“, – aiškina socialinių mokslų daktaras, docentas V. Legkauskas.

Pasak jo, nepakankamas informacijos kiekis didina su pokyčiais susijusį neapibrėžtumą, kuris savo ruožtu mažina saugumo jausmą – tikėdamasis gyvenimo pablogėjimo žmogus natūraliai tam priešinasi.

Jam pritaria ir kitas socialinės psichologijos ekspertas P. Žakaitis: „Tam tikra dalis, ypač vadinamų sėslių žmonių, įpratusių prie vienodos, nuspėjamos gyvensenos, rimtesnių pokyčių savo socialinėje aplinkoje stengiasi išvengti. Žmonėse glūdi savisaugos siekis, kuris sąlygoja pasipriešinimą pokyčiams. Asmuo saugiai jaučiasi tuomet, kai pats sau gali išpranašauti ateitį“.

P. Žakaitis pastebi, kad negrįžtami visuomeninio lygmens pokyčiai, kuriems galima priskirti ir nacionalinės valiutos praradimą, yra suvokiami dvejopai. Vieniems jie subjektyviai gali atrodyti palankūs, teikiantys galimybę įgyvendinti ateities planus, kitiems – atgrasūs, ar net pavojingi, kadangi nesutampa su esminiais lūkesčiais bei vertybinėmis nuostatomis.

Vis dėl to paplitę samprotavimai, kad priešiškumą sukelia nepakankamas gyventojų informavimas apie nacionalinės valiutos keitimą. „Manau, kad jie neatspindi socialinių-psichologinių žmonių sąveikos dėsningumų. Istorijoje gausu faktų, kai žmonių masės veržėsi daryti įvairius socialinius perversmus arba pritarė jiems ne todėl, kad buvo išsamiai informuotos apie tų perversmų priežastis bei galimas pasekmes. Mažos, bet atitinkančios daugumos lūkesčius, informacijos porcijos, jeigu jos pateikiamos laiku ir vietoj, būna paveikesnės žmonių elgesiui, jų nuotaikoms, negu ilgas, smegenų skalavimas nuobodžiu tų ar kitų tiesų įrodinėjimu“, – teigia P. Žakaitis.

Psichologų teigimu, socialiai ir ekonomiškai aktyvūs piliečiai tikriausiai jau susitaikė su euro įvedimu. Kita vertus, visuomenės daliai, kuriai vertybine prasme litas yra tarsi nepriklausomos valstybės ženklas, emociškai susitaikyti su euro įvedimu vargu ar apskritai kada nors pavyks.

Kita valiuta – tie patys taupymo būdai

Banko „Swedbank“ asmeninių finansų ekspertės O. Bložienės teigimu, asmeninių finansų valdyme viskas išliks taip, kaip buvo iki šiol, o pagrindiniai principai skolinantis, taupant, investuojant ir draudžiantis nesikeis. Gali būti sunkiau sekti išlaidas, tačiau tiems, kurie tai darė, problemų neturėtų iškilti.

„Sunkiausia bus neturintiems savo biudžeto, nesidomintiems savo finansine padėtimi ir nekontroliuojantiems išlaidų. Beje, įvedus eurą, atsiras galimybė sutaupyti konversijos išlaidas tiems, kurie turi paskolas eurais, keliaujantiems, dirbantiems ir besimokantiems užsienyje“, – teigia O. Bložienė.

Pasak jos, sunkumų gali sukelti papildomas skaičiavimas, kurį, nori nenori, darys kiekvienas gyventojas kol nesusiformuos nauji įgūdžiai. Dar vienas nepatogumas, kurį patirs nemaža dalis žmonių, bus netinkamas piniginės dydis – eurų banknotai didesni, tad tiems, kas mėgsta turėti grynųjų, gali tekti pasirūpinti nauja pinigine.

„Pats taupymas tikrai niekuo nesiskirs, svarbu reguliariai atidėti kaupimui. Taupymas neturėtų nutrūkti, net jei ir atrodys, jog vietoje kelių dešimčių litų galite atidėti tik keliolika eurų. Kiekvienas turi galvoti apie rezervus, kuriais galės pasinaudoti reikiamu momentu“, – pataria banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Kaip žmogui nesutrikti ir nenukentėti Lietuvai įsivedant eurą?

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė:„Kainų pateikimo litais ir eurais laikotarpiu derėtų pradėti skaičiuoti ir perprasti kainas nauju matavimo vienetu. Išvengti grynųjų konversijos nepatogumų, eilių ir galimų sukčiavimo atvejų padės išankstinis santaupų padėjimas į bankus. Sąskaitose pinigai bus konvertuojami automatiškai“.  „SEB“ banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Pinigus keisti tik institucijose – banke, pašte. Siekiant geriau suvokti naujųjų pinigų vertę, suskaičiuoti, kiek eurų kainuoja asmens darbo valanda ir kurį laiką pirkinių vertę matuoti darbo valandomis. Šis patarimas tinka netgi ir nesikeičiant valiutai – tiems žmonėms, kurie, atrodytų, gauna visai neblogas pajamas, tačiau niekaip nesupranta, kur dingsta pinigai“.

 

Susiję