Serbijos valstybinė televizija atsiprašė už skleistą propagandą
Serbijos radijo ir televizijos (RTS) atstovų internetiniame pranešime teigiama, kad ji atsiprašo žiūrovų ir kaimyninių šalių dėl savo pranešimų, paskelbtų 1990 metais.
Praėjus dviems dešimtmečiams po to, kai RTS pranešimai pakurstė žiaurius kraujo praliejimus Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, Serbijos valstybinė televizija atsiprašė žiūrovų visoje buvusioje Jugoslavijoje už tai, kad 1990 metais veikė kaip pagrindinis propagandos įrankis Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus tikslams siekti.
Serbijos radijo ir televizijos (RTS) atstovai savo tinklalapyje paskelbė, kad stoties programomis buvo „nuolat ir daug piktnaudžiaujama“. Serbijos prezidento S. Miloševičiaus režimas bandė diskredituoti jo politinius ir etninius oponentus. Radijo ir televizijos pagrindinis tikslas buvo užsiimti propaganda.
Oficialiai atsiprašė
Pranešime teigiama, kad transliuotojas „atsiprašo Serbijos piliečių ir kaimyninių šalių dėl buvusių įžeidimų, šmeižto ir kas kitaip būtų įvardijama kaip neapykanta.“
Tai pirmasis Serbijos transliuotojo atsiprašymas. Transliuotojas buvo vienas iš S. Miloševičiaus eros simbolių ir ramstis, pažymėtas karų Slovėnijoje, Kroatijoje ir Bosnijoje, lėmusių tarptautinę izoliaciją ir ekonomikos nuosmukį.
S. Miloševičius atėjo į valdžią 1980-ųjų pabaigoje. Nuo tada buvo paskirtas patikimų partnerių vadovauti nacionaliniam transliuotojui, samdė profesionalus ir televiziją pavertė savo režimo skelbėju.
Stotis platino S. Miloševičiaus skelbiamą nacionalistinę propagandą. Ji vaizduodavo serbus kaip etninių išpuolių aukas buvusioje Jugoslavijoje. Taip buvo kurstomas nacionalizmas, kuris atvedė prie karo. Tuo pačiu metu televizijos apkaltino serbų opozicijos atstovus, kad jie yra užsienio samdiniai, išdavikai, kurie kenkė šaliai.
Autokratijos žlugimas
Propaganda buvo tokia intensyvi, kad dėl jos kilo antivyriausybiniai protestai. 1991 metų kovo mėnesį sostinėje per vieną protestą buvo nužudyti du žmonės. Tai buvo pirmas visuotinis pasipriešinimas prieš S. Miloševičiaus valdžią. 1999 metais NATO valstybinę televiziją pavertė įteisintu taikiniu. RTS pastatas buvo subombarduotas oro atakos metu dėl to, kad aljansas pradėjo stabdyti S. Miloševičiaus puolimą prieš Kosovo albanų separatistus. Šešiolika RTS darbuotojų per bombardavimą mirė.
2000 metais šiame pastate vėl kilo neramumai. Tūkstančiai demokratijos šalininkų šturmavo Belgrado būstinę, kad galų gale būtų nuverstas autokratas. Prezidentas S. Miloševičius atsidūrė JT karo tribunole dėl savo nusikaltimų.
Valstybinė televizija pripažino, kad „per tragiškus įvykius 1990 metais RTS daug kartų pakenkė, įžeidė ne tik Serbijos piliečių, politinės opozicijos narių, žurnalistų, etninių ir religinių mažumų moralinį integralumą, orumą, bet taip pat pakenkė ir kaimyninėms tautoms.“
Ateities planai
Televizijos atstovai pridūrė, jog ateityje skatins „teisėtą socialinį teisingumą, pilietinę demokratiją, žmogaus ir mažumų teises bei laisves.“
Serbija siekia tapti Europos Sąjungos nare.
Serbijos prezidentas Miloševičius mirė nuo širdies smūgio 2006 metais, kada buvo suimtas ir laikomas Hagos tribunolo kalėjime.
Parengta pagal „Guardian“ informaciją.
