Šiuolaikiniai garso opusai
Muzika, daugelio mąstytojų nuo pat Senovės Graikijos laikų laikyta tobuliausia kūrybos forma, atrodo, yra ta meno sritis, kurioje skausmingos, vis labiau technologijų persmelkiamos Vakarų kultūros transformacijos turėtų palikti giliausius įspaudus ir suteikti daugiausiai peno apmąstymams apie tai, kuo gyvename šiandien ir kuo gyvensime rytoj. Tačiau kas yra muzika? Kuo ji skiriasi nuo paprastų, kasdienių oro virptelėjimų? Ką galima laikyti išbaigta muzikine kompozicija, o kas tėra triukšmas? Kaip atskirti autentišką skambesio potyrį nuo jo simuliacijų? Šiuos ir kitus jiems giminingus klausimus jau keletą dešimtmečių kelia daugybė kūrėjų, aktyviai dirbančių garso, muzikos, audiovizualiųjų bei medijų menų baruose. Šiuolaikiniai menininkai, nuolat veikiami spartaus pažinimo, vartojimo ir gamybos technologijų kismo, kuria naujus saviraiškos būdus, drąsiai kvestionuoja visas įmanomas konvencijas ir trina bet kokias aiškesnes ribas tarp meno ir nemeno, natūralaus ir dirbtino, tarp žmogaus ir mašinos, tarp to, kas išjausta ir to, kas suprogramuota.
Įvairių kultūrinių skirčių nykimas ar sąmoningas jų naikinimas yra vienas iš reikšmingiausių vėlyvosios modernybės kultūros požymių, kuris mane domina ne tik filosofiniu, bet ir meniniu požiūriu. Besigilindamas į techno sapiens santykį su jo perkuriamu pasauliu bei pačiu savimi, pradėjau domėtis įvairiomis normos paribiuose egzistuojančiomis meno apraiškomis. Ilgainiui ėmiau gilintis į šiuolaikinę elektroninę bei elektroakustinę muziką ir įvairias eksperimentinio bei avangardinio meno praktikas, kurių sąveikoje tarpsta gausybė performatyvių, tarpdisciplininių kūrybos formų. Augantis susidomėjimas šiais kultūriniais reiškiniais netikėtai persipynė ne tik su savarankiškomis medijų teorijos ir filosofijos, tačiau ir žurnalistikos studijomis, tad ilgai savo baigiamojo kūrybinio darbo temos nesvarsčiau – žinojau, kad rašysiu apie šiuolaikinio garso opusus. Garsas ir audiovizualika, komunikacija ir žurnalistika, filosofija ir menas – mane dominančios temos ėmė įgauti naujus kontūrus.
Baigiamąjį kūrybinį darbą sudarančių publicistinių rašinių ciklu siekiama supažindinti skaitytojus su Lietuvos šiuolaikinio garso meno ir eksperimentinės elektroninės muzikos kultūros reiškiniais.
Ugniaus Babinsko baigiamojo kūrybinio darbo vadovė – dr. Jolanta Mažylė.
