Aiškiai, tiksliai ir laiku apie eurą

2013 m. Vyriausybė patvirtino nutarimus sklandžiam euro įvedimui. Be nutarimų taip pat patvirtinta ir „Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija“ (toliau – Komunikacijos strategija; Strategija). Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo dėl euro įvedimo principai, tikslinės grupės, atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios visuomenę supažindins su bendrąja Europos Sąjungos (toliau – ES) valiuta ir Lietuvos pasirengimu ją įsivesti. Lietuvos bankas (toliau – LB) iš savo, Finansų ir kitų ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų sudarė Visuomenės informavimo darbo grupę. Jos pagrindinis tikslas – valstybės institucijų veiklos koordinavimas įgyvendinant Komunikacijos strategiją.

Pirmasis strategijos įgyvendinimo etapas prasidėjo iškart, kai Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. tapo ES nare ir tęsis iki tol, kol bus priimtas ES Tarybos sprendimas dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvoje panaikinimo ir euro įvedimo, t. y. kaip planuojama iki 2014 m. liepos pabaigos. Antrasis etapas – pasirengimo valiutos pakeitimui laikotarpis – truks nuo ES Tarybos sprendimo iki euro įvedimo dienos. Trečiasis etapas prasidės po naujos valiutos įvedimo ir truks vienerius metus.

Artėjant pirmojo etapo pabaigai, suaktyvėjo pasiruošimo euro įvedimui darbai. Daugiausia veiksmų ėmėsi LB: kovo mėnesį pradėti rengti seminarai apie euro apsaugos priemones, skirti grynųjų pinigų tvarkytojams, nuo balandžio mėnesio atskiruose Lietuvos regionuose organizuojami nemokamų informacinių seminarų ciklai, aktualios naujienos nuolat skelbiamos LB ir specialioje svetainėje Euro.lt.

Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Meškerevičiūtės teigimu, tokia veikla norima didinti gyventojų informuotumą apie būsimą valiutą ir sumažinti su euro įvedimu siejamus nuogąstavimus ir nerimą: „Siekiama, kad gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie visus praktinius euro įvedimo šalyje aspektus: gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų, atlyginimų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas ir kitus klausimus“.

A. Meškerevičiūtės manymu, taip pat svarbu, kad visuomenė sužinotų apie naujos valiutos įvedimo laikotarpius: Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl euro įvedimo mūsų šalyje ir neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso fiksavimą liepos pabaigoje, po šio sprendimo per 30 d. pradedamą prekių ir paslaugų kainų nurodymą abiem valiutomis bei gruodžio pradžioje rinkoje pasirodysiančius pažintinius euro monetų rinkinius. 2015 m. sausio 1 d., eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta, iki sausio 15 d. tęsis dviejų valiutų apyvartos periodas. Jis baigsis sausio 16 d., kai euras taps vienintelė atsiskaitymo valiuta Lietuvoje.

LB atstovės teigimu, akcentuojamos ir oficialios grynųjų litų keitimo į eurus neatlygintinai vietos – LB, komerciniai bankai, Lietuvos pašto skyriai – bei tai, kad kortelėse, bankų ir kredito unijų sąskaitose esantys litai, pagal neatšaukiamą fiksuotą kursą, automatiškai ir nemokamai bus konvertuoti į eurus sausio 1 dieną.

„LB ekonomistų atliktas tyrimas parodė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajus per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, – sako. A Meškerevičiūtė. Jos teigimu, dėl šių veiksnių sparčiau augant šalies ūkiui turėtų daugėti darbo vietų ir didėti gyventojų užimtumas. Taip pat, pasak LB atstovės, gyventojai siekiami informuoti apie eurų banknotų ir monetų išvaizdą bei tai, kad lietuviškos euro monetos, pratęsiant nacionalinę pinigų istoriją, bus ženklinamos Vyčio simboliu.

Prekybininkai – informacijos apie eurą skleidėjai

Informacija apie naująją valiutą pirmiausiai pasiekė grynųjų pinigų tvarkytojus. Nuo kovo mėnesio du kartus per savaitę vyksta LB, bendradarbiaujančio su Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir AB „Lietuvos paštas“, organizuojami mokymai didžiųjų prekybos tinklų atstovams ir smulkiesiems prekybininkams. LB duomenimis, norą dalyvauti seminaruose pareiškė 12 maisto, drabužių, elektros ir kitų prekybos įmonių bei viena degalinė.

„Labai intensyviai mokymuose dalyvauja ir patys Lietuvos pašto atstovai iš visos Lietuvos, kadangi jiems teks nemenkas pinigų keitimo krūvis pirmosiomis 2015 m. savaitėmis. Seminaruose yra apmokomi įstaigų ir įmonių atstovai, taip vadinami „mokytojai“, kurie, grįžę į savo bendroves, su gauta informacija supažindina savo kolegas“, – teigia už mokymų organizavimą atsakinga A. Meškerevičiūtė.

Mokymų dalyvė, Kretingos rajono Salantų pašto viršininkė Asta Kaunienė, paklausta apie darbovietėje vyraujančias nuotaikas, pasakojo, kad daugelis darbuotojų yra nepatenkinti euro įvedimu: „Labiausiai neramina kainų perskaičiavimas naująja valiuta, nes tai gali sukelti kainų kilimą“, – sakė A. Kaunienė.

Salantų pašto viršininkės teigimu, seminare aiškiai ir suprantamai atskleista, kaip, siekiant išvengti didelių sunkumų ir nesusipratimų, žmonės prie euro bus pripratinami palaipsniui. Vienu iš didžiausių euro privalumų seminaro dalyvė įvardijo sustiprintą nuo klastojimo euro apsaugą: „Kiekvienam bus paprasta be jokių apšvietimo lempų patikrinti, ar euras tikras, ar ne. Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, yra galimybė juos atskirti pagal išgraviruotus skaičius ir kitus paviršiaus nelygumus ant banknotų“.

2014 m. pavasarį LB apmokėapie 650 grynųjų pinigų tvarkytojų prekybos įmonėse ir pašto skyriuose. Tokius seminarus planuojama rengti ir rudenį.

Dėmesio sulaukė ir prekybininkai, verslininkai bei įmonių vadovai. Jiems nemokamų seminarų ciklą balandžio 2–3 d. Vilniuje ir Klaipėdoje organizavo „New Vision Baltija“ kartu su „Microsoft“.

Lietuviško kapitalo prekybos verslo technologijų kompanijos „New Vision“ marketingo vadybininkės Augustės Stonytės teigimu, seminaras surengtas siekiant informuoti prekybininkus apie jų laukiančius iššūkius euro įvedimo metu bei būtinus tam pasirengimo darbus, susijusius su sistemų integravimu pasiruošimo euro įvedimui laikotarpiu, vėliau – vykdant prekybą dviem valiutomis ir galiausiai tik euru.

„Seminarų metu siekta atkreipti dėmesį į tas sritis, kurios ypač turi būti peržiūrėtos, sustiprintos ir parengtos eurui, t. y. informacinių technologijų sistemos, prekybinė programinė ir techninė įranga, personalo mokymai, saugumo klausimai, galų gale – apsirūpinimas eurais“, – sako A. Stonytė.

Seminarų ciklas Klaipėdoje ir Vilniuje sulaukė daugiau kaip 130 informacinių technologijų, finansų, vadybos, prekybos ir kitų sričių specialistų iš tokių kompanijų kaip UAB „Palink“, UAB „RIMI Lietuva“, UAB „Vičiūnai group“, „Aprangos“ grupė, AB „Klaipėdos nafta“ ir kitų.

Per seminarus savo sričių specialistai nušvietė šiandieninę makroekonomikos situaciją, pabrėžė su euro įvedimu susijusią naudą ir iššūkius.

Apie eurą – ir vaikams

Kovo mėnesį minimos Vaikų finansinio švietimo savaitės renginių programą papildė ir euro tema. Vienas iš renginių – Socialinių mokslų kolegijos organizuotas konkursas, vyresnių klasių moksleivius kvietęs kurti „Euro pasaką“ ir laimėti „Euro klasės“ vardą.

Projekto koordinatorės, Socialinių mokslų kolegijos Finansų katedros vedėjos Viktorijos Palubinskienės teigimu, projektas įgyvendintas siekiant ugdyti jaunimo finansinio raštingumo įgūdžius, formuoti racionalų požiūrį į pinigus ir asmeninių finansų valdymą bei suteikti žinių, kurios padėtų mokiniams kurti savo finansinę ateitį.

„Euro tema projektui pasirinkta norint gerinti jaunimo informuotumą apie eurą, pristatant vieningos valiutos teikiamą naudą bei paneigiant visuomenėje tvyrančius prietarus“, – Vaikų finansinio švietimo savaitei skirtą projektą komentuoja V. Palubinskienė.

Finansų katedros vedėja akcentuoja edukacinę „Euro klasės“ projekto vertę: „Buvo siekiama vyresnių klasių moksleivius paskatinti domėtis skirtingomis ekonominėmis sąvokomis, kategorijomis bei išsiaiškinus reikšmes išmokyti tinkamai jas vartoti. Didelis dėmesys skirtas ir kūrybiškumo ugdymui, ekonomiką suliejant su grožine literatūra“.

Komisijos vertinimui iš viso pateiktos 27 pasakos. Jas kūrė daugiau nei pusė tūkstančio į komandas pasidalijusių vyresnių klasių mokinių iš įvairių Lietuvos mokyklų.

Edukaciniai užsiėmimai euro tema Vaikų finansinio švietimo savaitės metu vykdyti ir LB priklausančiame Pinigų muziejuje. Čia organizuotos edukacinės programos moksleiviams „Pažink eurus“.

„Tai aktuali tema ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Jiems taip pat svarbu susipažinti su euru, sužinoti, kas tai per pinigai“, – teigia LB Komunikacijos departamento specialistė Vita Beržiūnaitė.

Sulaukus susidomėjimo, edukacinė programa tęsiama ir pasibaigus Vaikų finansinio švietimo savaitei. Mokymai organizuojami jaunesnių (5–9 m.) ir vyresnių klasių moksleiviams. Edukacinėse programose vyresnių klasių mokiniams vaikai dalyvauja paskaitoje ir ekskursijoje. Pirmoje dalyje jiems pasakojama apie ES atsiradimą, euro zoną, bendrosios valiutos teikiama naudą, kitų šalių ir lietuviškų eurų simboliką. Antrąją programos dalį sudaro ekskursija po „Pinigų muziejų“ ir praktinis užsiėmimas, kurio metu jie yra supažindinami su euro banknotų tikrumo požymiais bei turi galimybę patys praktiškai apžiūrėti ir rasti apsaugos simbolius pavyzdiniuose euruose. Vėliau vaikai kviečiami savo įgytas žinias įtvirtinti ir pakartoti atlikdami testą.

„Akcentuojame, kad visos euro monetos turi vienodą pusę – reversą – ir skirtingą – aversą. Averso pusėje esantys paveikslėliai reprezentuoja atskirą šalį. Reversas primena, kad euras yra bendra valiuta, skatinanti vienybę ir bendradarbiavimą, nes tomis pačiomis monetomis galima atsiskaityti 18 Europos šalių“, – sako edukacines programas moksleiviams „Pinigų muziejuje“ vedanti V. Beržiūnaitė.

Pasak jos, patvirtintas lietuviško euro modelis, kuriame nacionalinėje pusėje bus vaizduojamas Vytis. Užsiėmimų metu pasakojama, kad pirmos lietuviškos monetos – denaro – simbolis taip pat buvo raitelis ant žirgo, ginkluotas ietimi, t. y. šiandieninio Vyčio prototipas. Šis simbolis, išlaikytas litų monetose, liks ir euruose.

V. Beržiūnaitės teigimu, vien balandžio mėnesį beveik kasdien sulaukta moksleivių grupių ne tik iš Vilniaus mokyklų, todėl „Pažink eurą“ edukacines programas ketinama tęsti tol, kol bus suinteresuotų dalyvių.

Toliau – euro telefonas ir holograminės kortelės

Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje numatyta, kad į visuomenės informavimą turėtų įsitraukti ir tokios institucijos kaip medicinos įstaigos, kariuomenė, savivaldybės, seniūnijos, regioninė ir specializuota žiniasklaida, švietimo įstaigos, bankai, prekybos centrai, bibliotekos, kelionių agentūros, viešbučiai bei policija.

LB Viešųjų ryšių skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Meškerevičiūtės teigimu, dalis šių informacijos sklaidos partnerių jau ėmėsi veiksmų: „Rajonų laikraščiuose skelbiami atsakymai į gyventojų klausimus apie eurą, informacija taip pat pranešama per LRT radiją ir televiziją. Balandžio pradžioje pradėtas seminarų ciklas šalies regionuose“.

Pasak A. Meškerevičiūtės, aktyviausias informacinės kampanijos etapas turėtų prasidėti likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo ir tęstis kurį laiką po to: „ES Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, pradės veikti nemokama telefono linija – euro telefonas – kuria bus teikiama informacija apie pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo tvarką“.

Kad vartotojai galėtų greičiau priprasti skaičiuoti eurus, LB įvairiais informavimo kanalais supažindins gyventojus su euro nominalais ir verte: „Į kiekvienus namus numatoma išsiųsti informacinį paketą su grynųjų eurų apsaugos priemonėmis, specialiomis holograminėmis kortelėmis, kuriose bus nurodyti pagrindiniai naujųjų pinigų požymiai ir dažniausiai naudojamų sumų konvertavimas iš litų į eurus. Pavertus kortelę į vieną pusę bus matyti suma litais, į kitą – eurais. Kortelė lengvai tilps į piniginę“.

Pagrindinė Strategijos siekiamybė – supažindinti su euru ir paneigti visuomenėje sklandančią nuomonę, atsispindinčią tyrimuose. Kaip parodė 2013 m. „Eurobarometro“ duomenys, 40 proc. Lietuvos gyventojų palaiko eurą kaip vieningą Europos valiutą, 49 proc. – nepalaiko, o 11 proc. nuomonės neturi. Tyrimo duomenimis, labiausiai gyventojus neramina galimas valiutos keitimo iššauktas kainų kilimas bei piktnaudžiavimas ir bandymas manipuliuoti kainomis, su lito praradimu siejamas Lietuvos tautinio identiteto dalies netekimas ir kiti euro sukelti nepatogumai. Atsakymus į aktualiausius klausimus pateikiantys mokymų ir seminarų organizatoriai kol kas patenkinti – susidomėjimas euru išties didelis. Kiek tai padės ir pakoreguos naujų tyrimų duomenis bei kaip eurą pasitiks lietuviškos piniginės, tikėtina, sužinosime jau labai greitai.

Susiję