102 milijonai per 18 metų

Šiuo metu valstybės paramą žiniasklaidai koordinuojantis SRTRF valdo ganėtinai dideles pinigų sumas. Per aštuoniolika metų (1997-2014 m.) SRTRF iš valstybės biudžeto buvo skirta 102,2 mln. litų, vidutiniškai po 5,7 mln. kasmet. Fondo paskirstomos lėšų sumos žiniasklaidai šiek tiek skiriasi nuo gautų iš valstybės biudžeto, nes dalis lėšų skiriama fondo administravimui ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklai finansuoti.

Nors tokia suma atrodytų gana didelė, žurnalistų bendruomenė su tuo kategoriškai nesutinka. Ilgametė žurnalistė, fondo ekspertų komisijoje dirbanti Liudvika Pociūnienė teigia, kad lėšos, kurias skirsto SRTRF, yra labiau panašios į krokodilo ašaras, o ne į stiprią paramą.

„Paskutinis šių metų šaukimas buvo panašus į pasityčiojimą, nes skirtų lėšų neužteko net vienai laidai sukurti. Aš dar klausiau, gal nulį pamiršo prirašyti. Sumos buvo tikrai nepakankamos, lėšos buvo niekinės. Tiesą sakant, nelabai yra ką remti, jei nėra pinigų“, – sakė L. Pociūnienė.

Jai pritaria ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. Anot jo, kartais paramos dydis per mėnesį vienam projektui neviršija net tūkstančio litų.

„Manau, kad SRTRF gauna gerokai per mažai pinigų. Skirstomos sumos projektams, ypač kai kuriems, yra neprotingai mažos. Būna, kad projektui visiems metams skiriama iki dešimt tūkstančių litų. Skaičiuojant mėnesiais, tai nebus ir tūkstančio litų. Už tiek nenusisamdysi net juodo darbo dirbančio žmogaus“, – tvirtino D. Radzevičius.

Lyderiai – „Kultūros barai“ ir Rašytojų sąjungos leidiniai

Panagrinėjus pastarųjų 10 metų fondo veiklos ataskaitas, paaiškėjo, kad SRTRF turėjo favoritą – leidinį „Kultūros barai“. Šio mėnesinio žurnalo leidėjai 2005–2014 m. iš viso gavo beveik 2,6 mln. litų. Kiti didžiausi paramos gavėjai yra Lietuvos rašytojų sąjungos leidinių „Literatūra ir menas“ ir „Metai“ redakcijos, kurioms per dešimtmetį iš fondo teko beveik po 2,1 mln. litų. Kitas Rašytojų sąjungos leidinys „Nemunas“ tarp didžiausių 2005–2014 m. paramos gavėjų užima penktą vietą (1,3 mln. litų), jį lenkia „Bernardinai.lt“ redakcija (1,6 mln. litų).

SRTRF parama kultūros leidiniams, kurių steigėjas nėra Lietuvos rašytojų sąjunga, yra gerokai kuklesnė. Mėnraščio „Naujojo Židinio-Aidų“ leidėjai per dešimt metų gavo 1,5 karto mažesnį finansavimą (1,3 mln. litų) palyginti su Rašytojų sąjungos mėnraščiu „Metai“. Savaitraščių „Šiaurės Atėnai“ ir „7 meno dienos“ leidėjams iš SRTRF nebuvo skirta nė pusės lėšų (atitinkamai 0,9 ir 0,8 mln. litų) nei gavo jų konkurentas iš Rašytojų sąjungos „Literatūra ir menas“.

Tarp didžiausių 2005–2014 m. paramos gavėjų taip pat yra dienraščių leidėja „Diena Media News“ (1 mln. litų) ir „Pilietinės minties institutas“, leidęs „Atgimimą“ (0,95 mln. litų).

Nagrinėjant SRTRF paramos skirstymo duomenis per paskutinius dvejus metus, galima pastebėti tam tikrą lyderių kaitą. Pavyzdžiui, 2013–2014 m. daugiausia lėšų fondas skyrė „Literatūros ir meno“ ir „Bernardinai.lt“ redakcijoms (daugiau informacijos – diagramoje).

Tarp konkursų dalyvių naujokų nedaug

Fondas konkurso tvarka remia žiniasklaidos projektus pagal 6 programas: kultūros, meno leidinių, šviečiamojo pobūdžio leidinių, regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių), radijo ir televizijos, internetinės žiniasklaidos, vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. Kas gaus, o kas negaus, sprendžia du fondo organai: fondo taryba ir fondo ekspertų komanda.

Nors atrodytų, kad per dešimtmetį žurnalų ir kultūrinių laidų pasiūlą šalyje turėtų pasikeisti, išnagrinėjus fondo veiklos ataskaitas tampa aišku, kad naujam leidiniui pretenduoti į paramą yra ganėtinai sunku, todėl konkurso naujokų nėra daug. Pagrindiniai pokyčiai – paramos gavėjų rokiruotės pagal paramos dydį.

Kaip teigia L. Pociūnienė, tai neturėtų kelti nuostabos. „Ekspertų komisija įvertina projektą, o taryba nusprendžia, kiek jam reikia skirti pinigų. „Mes labai stengiamės neišbarstyti lėšų. Jeigu matome stiprų projektą, tai silpniems geriau neskiriame iš viso. Žiūrime, kad iš tikrųjų būtų potencialus dalykas. Kadangi dabar į ekspertų nuomonę yra labiau atsižvelgiama ir dažniau tarybos nuomonė su ja sutampa, tai atsiranda projektų, kurių didžiąją dalį finansavimo sudaro fondo lėšos“, – aiškina ekspertė.

Anot jos, vertindami projektus ekspertai vadovaujasi ne savo nuojauta, o aprašytais vertinimo kriterijais. Jie, pasak pašnekovės, nėra tobuli, tačiau profesionalams tokių gairių pakanka.

„Labiausiai mes žiūrime į projekto temą ir jo pagrindimą. Temos sieja valstybės iškeltus prioritetus, kurie numatyti fondui, su tuo produktu, kurį mėginama sukurti. Taip pat žiūrime, ar tai temai atspindėti yra numatytas pakankamas priemonių arsenalas, ar pakankamas kolektyvas, ar pakankama patirtis. Dauguma mūsų ekspertų jau ne pirmus metus dirba, o pretenduoja didelė dalis tokių, kurie fondui jau yra žinomi. Naujokų būna labai nedaug. Kai kurie naujokai pasirodo labai gerai ir tada sulaukia žalios šviesos, o kai kurie bando beždžioniauti kopijuodami kitus. Rašydami projektus jie naudoja žodžius, kurių ir patys nelabai supranta. Tada labai gerai matosi viskas. Matosi, kad tikėtis gero rezultato yra sunku“, – pasakoja žiniasklaidos ekspertė L. Pociūnienė.

Pertvarka kelia nesutarimus

Pasak LŽS pirmininko D. Radzevičiaus, vienareikšmiškai pasakyti, kad SRTRF reikia pertvarkyti, būtų pernelyg drąsu. Jis teigia, kad yra nemažai problemų ir dabartinėje tvarkoje, ir siūlomoje pertvarkoje: „Manau, kad fondą reikėtų pertvarkyti, tačiau tuo pačiu metu nemanau, kad siūloma pertvarka yra geriausias variantas. Jau dabar sunku nusakyti, kokie yra fondo darbo prioritetai, o pertvarkoje apie šią dalį išvis nutylima“.

Seimo nariai siūlo, kad SRTRF pakeistų „Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo“ institucija. Šis naujas darinys turėtų vadovautis ir perrašytomis paramos skirstymo gairėmis. Seimo nariai siūlo atsisakyti kultūros ir meno leidinių bei šviečiamojo pobūdžio leidinių finansavimo. Šiuos punktus programose pakeistų naujos „nacionalinės periodinės spaudos“ ir „regioninės periodinės spaudos“ programos. Be to, siūloma atsisakyti finansavimo vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo projektams. Radiją ir televiziją parlamentarai nori išskirti į dvi atskiras programas, internetinės žiniasklaidos programa liktų nepakeista.

Vis dėlto daugiausia baimės Lietuvos žiniasklaidai kelia ne programų pertvarka, o fondo nepriklausomybės panaikinimas. Nors Seimo nariai tvirtina, kad tokiu būdu fondas veiks skaidriau, ekspertė L. Pociūnienė mano, kad fondas ir taip veikia pakankamai skaidriai.

„Politinė kontrolė yra politinė kontrolė. Nesvarbu, kieno rankose ji yra. Nepriklausomybė tokio fondo turi būti. Fondas dabar yra tarsi kokybinio įvertinimo skalė. Ne politinio, ne reitinginio įvertinimo skalė, o kultūrinio. Jei dabar tai bus prikabinta prie kokios nors ministerijos, tai bus ne kas. Manau, kad ir dabar pakankamai griežta fondo atskaitomybė yra. Sprendžia dvi komandos, tai užtikrina pakankamai skaidrų lėšų paskirstymą. Manau, kad Vyriausybė turėtų rūpintis, jog didėtų fondo galimybės remti žiniasklaidą“, – tvirtino L. Pociūnienė.

Publikacija parengta studijuojant Žurnalistikos magistrantūros studijų programos dalyką „Žiniasklaidos/žurnalistikos tyrimo projektas“ (publikacijų ciklas apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektų finansavimą)

Susiję