Smulkusis verslas nerimauja

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad smulkusis verslas euro laukia su nerimu.

„Sklando nuomonė, kad kainos kils. Tos kainos ir dabar kyla. Tačiau smulkieji verslininkai vien todėl, kad bus įvedamas euras, kainų tikrai nekels, nes jų interesas yra parduoti prekes. Jeigu bus su euro įvedimu susijusių išlaidų, be abejo, turės didinti kainas. Jau dabar parduotuvėse kainos auga. Bet kad specialiai jas keltų, tikrai ne“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, kainas padiktuos rinka, kuri yra be galo siaura, monopolizuota. Be to, smulkusis verslininkas paprastai veiklą vykdo šalies viduje – menkai kur eksportuoja ar perkelia verslą į kitas šalis.

„Mes puikiai žinome, kad stambusis verslas jau seniai dirba su euru ir jam jokių problemų nekyla. Smulkiajam verslui bus sunku, nes jis yra priklausomas nuo stambaus verslo. Pavyzdžiui, jei kels kainas tiekėjai, ir smulkusis verslas pakels, kils energijos kainos – smulkusis irgi kels“, – dėsto ji.

Smulkiųjų verslininkų atstovė sako, kad šiam verslui viena iš kylančių problemų – papildomų išlaidų atsiradimas, kai reikės litus keisti į eurus, perprogramuojant kasos aparatus, skaitytuvus. „Iš kur smulkiajam verslininkui rasti keitimui pinigų? Jis turės imti iš apyvartinių lėšų, vadinasi, neturės iš ko verslą vystyti, o reikalavimai numato, kad privalo grąžą atiduoti eurais. Smulkieji verslininkai neturi išteklių, jie yra labai riboti. Jei tik išgyvena rinkoje, jie neturi sutaupę pelnų, didelių apyvartinių lėšų, arba tų lėšų, kurias jie galėtų paaukoti. Manau, kad šitos problemos jaudina žmones, bet dar turime laiko. Jeigu valdžia geranoriškai žiūrės, manau, visus šiuos dalykus išspręsime“.

Z. Sorokienė kol kas nesiryžta vertinti, ar euras Lietuvos smulkiajam verslui atneš daugiau naudos ar žalos. Tai, pasak jos, bus galima pasakyti vėliau. Z. Sorokienės teigimu, kaimynų latvių pavyzdys taip pat nedžiugina – jų smulkusis verslas jokios naudos kol kas nejaučia.

„Vis dėlto smulkiajam verslui po euro įvedimo bus sunkiau. Vien todėl, kad smulkaus verslo vartotojai yra menkesnes pajamas turintys žmonės. Jų pinigai bus paverčiami į eurus ir vizualiai jie gaus daug mažiau. Visoje rinkoje šiandien neturime nė vienos šalies, kad nepadidėtų kainos. Tai kaip ten bebūtų, tie žmonės taupys, vadinasi, pas smulkųjį verslininką ateis mažiau jų – tiek paslaugų, tiek prekių smulkusis verslas turės galimybę mažiau parduoti. Tas laikotarpis keletą metų bus labai sunkus“, – apibendrina Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė.

Stambusis verslas nusiteikęs optimistiškai

Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Čiukšys išskiria euro įvedimo naudą. Vienas iš privalumų, pasak jo, yra didesnis patrauklumas užsienio investuotojams, taip pat pigesnis skolinimasis finansų rinkoje.

O. Čiukšys pabrėžia, kad, nepaisant įvairių nuogąstavimų, įmonės į eurą reaguoja teigiamai. Konfederacijos tyrimo duomenimis, didžioji dalis bendrovių teigia, kad dėl euro įvedimo jų išlaidos nepadidės. Trečdalis sako priešingai – kad padidės. Savo ruožtu kalbėdamos apie galimą kainų augimą, didžioji dalis įmonių teigia, kad dėl euro įvedimo kainos nepasikeis.

O. Čiukšio teigimu, Lietuvos ekonomikos augimas yra stabilus: praėjusiais metais augo tiek namų ūkio vartojimas, tiek prekių ir paslaugų eksportas. Kaip privalumą Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas mini ir augantį BVP. Pasak jo, euras šalyje paveiktų infliaciją daugiausia 0,2 proc.

Darbuotojai bijo būti nuskriausti

„Rinkoje sklando nemažai ir mažiau pagrįstų baimių, stereotipų, kurie verčia darbuotojus nepasitikėti darbdaviais. Viena didžiausių – būti apgautiems konvertuojant atlyginimus. Darbuotojai baiminasi, kad darbdaviai nesąžiningai vers atlyginimus iš litų į eurus darbuotojo nenaudai“, – tokią darbuotojų poziciją dėl euro įvedimo išsako Božena Petikonis-Šabanienė, Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos narė.

Balandžio pradžioje ji pateikė darbuotojų ir darbdavių apklausos dėl euro įvedimo rezultatus. Apklausa rodo, kad darbuotojai bijo panašių pasekmių kaip buvo per sunkmetį. Euro įvedimas gali paskatinti darbdavius taupyti darbuotojų sąskaita – mažinti atlyginimus, reikalauti prisiimti daugiau papildomų pareigų, didinti darbo krūvį. B. Petikonis-Šabanienės teigimu, darbdaviai gali susigundyti galimybe persiderėti dėl atlygio dydžio, o darbuotojai – dairytis patrauklesnės darbo vietos.

Žvelgiant iš darbdavių pozicijos, juos labiausiai jaudina administracinė ir ekonominė našta, kuri kyla dėl valiutos pasikeitimo. „Daugelis darbdavių jau dabar patiria išlaidas: tenka apgalvoti, kaip operatyviai pakeisti darbo, panaudos sutartis, įmonės apskaitos dokumentus, tenka atnaujinti informacines sistemas“, – sako B. Petikonis-Šabanienė. Be to, darbdaviai nuogąstauja, kad keliskart sumažėję skaičiai atlyginimų lapeliuose sumažins darbuotojų motyvaciją ir šie dirbs nenašiai.

Tačiau B. Petikonis-Šabanienė įvardija ir euro naudą – bendra valiuta ilgalaikėje perspektyvoje sukurs daugiau darbo vietų, sudarys sąlygas specialistams iš užsienio lengviau įsidarbinti Lietuvoje, paskatins emigravusius tautiečius grįžti ir tęsti karjerą mūsų šalyje.

Latvijos verslas euru patenkintas

Analizuojant pastaraisiais metais eurą įsivedusių valstybių patirtį, galima matyti, kad poveikis infliacijai nėra didelis, jis būna visose valstybėse, teigia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Latvijos patirtis parodė, kad būtent įvairių pramogų, laisvalaikio paslaugų kainos padidėjo daugiausia, bet pirmo būtinumo vartojimo prekės dėl valiutos pasikeitimo nepabrango, labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių nepalietė“, – aiškina ekonomistas.

Latvijos prekybos ir pramonės rūmų valdybos narys ir Latvijos tarptautinės įmonės SIA Sakret valdybos pirmininkas Andris Vanagas sako, kad po euro įvedimo Latvijoje kainos nepasikeitė, nors prieš žengimą į euro zoną jos šiek tiek paaugo.

„Tai priklauso nuo vartotojų, o ne nuo mūsų, gamintojų. Jeigu vartotojas gali nusipirkti, pavyzdžiui, alaus už vieną eurą, tai gali ar negali jis tada nusipirkti to už 1,5 euro? Tikriausiai ne, nes jis lygins kainas su Estija, Lietuva, Latvija ir kitomis šalimis. Tad jeigu padidintų kainą iki 1,5 euro, tai ji būtų daug didesnė, t.y. žmonės pradės žiūrėti, kiek viskas kainuoja.

Antra priežastis, aš, kaip geras įmonės vadybininkas, turiu parduoti kaip įmanoma brangiau ir pagaminti kaip galima pigiau. Tai yra esminis kapitalizmo veiksnys, o aš – kapitalistas. Dėl to jau šiandien parduodu kaip įmanoma brangiau ir gaminu kuo pigiau. Priešingu atveju akcininkai mane atleistų“, – pasakoja Latvijos verslininkas.

A.Vanago nuomone, latviai į eurą reaguoja pozityviai: „Pas mus nereikėjo nieko dalinti iš 3,45 ar iš 16 kaip Estijoje. Mums tiesiog reikėjo pridėti 30 proc. ir tada mes gauname kainą eurais. Mums labai lengva lyginti, kiek buvo ir kiek yra bet kokio produkto kaina. Todėl manau, kad žmonės jau priprato, nes mūsų pinigai labai panašūs“.

Taip pat latviai jaučia, kad pinigai prarado vertę, nes, A. Vanago teigimu, dabar už, tarkim, 5 eurus negali nusipirkti tiek, kiek už 5 latus. Jis priduria, kad Lietuvoje bus priešinga situacija, kai lietuviai už 5 eurus galės nusipirkti kelis kartus daugiau nei dabar už 5 litus.

Latvijos verslininko pozicija dėl euro irgi palanki. „Aš dirbu penkiose šalyse, trijose iš jų turiu keturias gamyklas. Aš perku iš 12 valstybių. 80 proc. yra iš eurozonos. Man patogu skaičiuoti, mažiau klaidų“.

Estija bendra valiuta džiaugiasi

Eurą įvedusių šalių patirtis rodo, kad kainos dėl paties euro įvedimo, valiutos keitimo didėjo tik nuo 0,2 iki 0,3 proc., teigia Marius Skuodis, LB Tarptautinių ryšių departamento Europos reikalų skyriaus specialistas.

Estijos atstovas Andrus Säälikas, Finansų analizės departamento prie Estijos finansų ministerijos direktorius, sako, kad dabar estai turėdami eurą yra vieni laimingiausių euro zonoje. Bet prieš žengiant į euro klubą Estijos gyventojai nebuvo bendra valiuta labai sužavėti – tada „už“ ir „prieš“ eurą jie pasidalino maždaug po lygiai.

A. Säälikas atkreipia dėmesį ir į tuo metu buvusią ekonominę situaciją: „Prieš įsivesdami eurą turėjome aukštą infliaciją. Dėl to nukėlėme jo įvedimą, nes matėme, kad negalime atitikti kriterijų. Prieš pat euro įvedimą buvo pasaulinė krizė ir šalyje 2009 m. buvo netgi neigiama infliacija, todėl tada buvo normalu, kad įžengus į euro zoną kainos pakilo. Bet po to infliacija buvo gana stabili“.

Paklaustas, ar Estijai svarbu, kad ir kitos Baltijos šalys prisijungtų prie euro klubo, estas atsakė ryžtingai: „Taip, mes jų laukiame jau nuo 2011 m. Jos yra pagrindinės prekybos partnerės, euras palengvina kompanijoms veiklą, nes nebereikia konvertuoti valiutų“.

Po euro įvedimo praėjus pusantrų metų, Estijos ekonomika sparčiai augo: augimas siekė 7,6 proc., o tai buvo 5 kartus daugiau nei pačios euro zonos, teigiama CNBC 2012 m. birželį paskelbtame straipsnyje „Estija naudoja eurą ir ekonomika plečiasi“. Be to, Estija buvo vienintelė euro zonoje turėdama biudžeto perteklių, nacionalinė skola siekė tik 6 proc., kai Vokietijoje ji buvo 81 proc., o Graikijoje – 165 proc.

Susiję