Rusijos veiksmai Ukrainoje: kaip juos vertina VU studentai?
Ukrainos revoliucija, Kijeve nusinešusi ne vieną gyvybę, drebina rytinius šalies rajonus. Juose kur kas didesnė dalis gyventojų nei vakaruose nesutinka pripažinti naujosios Ukrainos valdžios. Po referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos dar kurį laiką neigęs rusų karių dalyvavimą, galiausiai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino: tol, kol šio Juodosios jūros pusiasalio gyventojai keliavo prie balsadėžių, gatvėse patruliavo ne vietos gyventojų savigynos būriai (kaip buvo teigta), o Rusijos kariai. Neramumams toliau drebinant Odesą, Slovianską ir kitus šalies miestus, Rusija vėl neigia savo dalyvavimą, tačiau po melagystės dėl Krymo jos vadovų žodžiais tiki vis mažiau tarptautinės bendruomenės. „Kaip vertinate Rusijos veiksmus Ukrainoje?“ – šį klausimą bendraamžiams Vilniaus universiteto fakultetuose uždavė žurnalistikos pirmakursiai. Kviečiame paskaityti.
Kūrybos komunikacijos studentė Eglė: „Įvykiai Ukrainoje – uždelsto veikimo bomba. Nors tiksinti bomba esame ir mes, Ukrainoje įvykiai pasireiškė labiau. Oranžinė revoliucija, Janukovyčiaus atėjimas į valdžią jau pranašavo pastaruosius įvykius. Jau tada buvo galima tikėtis, kad rusai bandys užimti valdžią. Ta diena atėjo dabar. Kaip vertinu? Negaliu vertinti gerai. Mes visi pergyvename, domimės, skaitome, bet ką galime padaryti? Europa reaguoja, bet ji turėtų imtis konkretesnių veiksmų, negu būti giliai susirūpinusi.“
Informologijos studentas Aurimas: „Rusijos veiksmus vertinu neigiamai, nes tai yra aukščiausia anti-pacifizmo viršūnė. Nesuprantu, kaip gali viena valstybė kištis į kitos reikalus? Jeigu tai vyktų Lietuvoje, pavyzdžiui, kažkokia gauja plėtotų savo nešvarius reikalus ir pasikviestų savo draugus iš kitos valstybės, kurie gauna pajamas iš neaiškių šaltinių ir nelegaliais veiksmais užimtų šalį ir už ją priimtų sprendimus… Ką turėtų daryti tos šalies gyventojai? Lietuvoje mūsų vyrukai greitai padarytų tvarką. Rusams būtų ne kažką.“
Kūrybos komunikacijos studentė Greta: „Rusija, Putinas – jie truputį atsilikę nuo pasaulio, neina vienu žingsniu su naujovėmis. Veiksmai prieš Ukrainą yra nežmoniški ir nesuderinami su pasaulio koncepcija.“
Kūrybos komunikacijos studentė Kamilė: „Vertinu neigiamai. Rusija skleidžia propogandą, nori parodyti savo šalies galią. Ji kovojo su JAV, kad tai įrodytų. Bet, aišku, kad jeigu kils karas, laimėtojų nebus, nes tiek Rusija, tiek Kinija turi atominius ginklus.“
(kalbino Gabija Karlonaitė ir Aušra Jurgauskaitė)
Gamtos mokslų fakulteto studentė: „Rusija visiškai neturi jokios teisės kėsintis į Krymą. Teorija, jog Krymas kažkada buvo jų teritorijoje yra nelogiška ir istoriškai neteisinga jeigu pasigilintume dar ankščiau buvusius įvykius. Rusija neturėjo teisės to padaryti ir visas tas surengtas referendumas be abejonės buvo suklastotas. Sukeltas karas ir skandalas buvo Putino užgaida ir iškelta iš niekur.“
Gamtos mokslų fakulteto studentas: „Neigiamai. Mano tėtis šiuo metu yra Ukrainoje, aišku, vakarinėje dalyje, tai tenka išgirsti tų objektyvesnių pasakojimų. Savaitgalį teko kalbėti su žmogumi iš Rusijos gilumos tai sakė, kad pas juos labai daug propagandos, o vakarų Ukrainoje, tėtis pasakojo, kad dar ramiai. Tėtis sakė, kad pačioje Ukrainoje šiuo metu nerimsta penkios sritys.“
(kalbino Liucija Dailidavičiūtė ir Ula Jasiulevičiūtė)
Istorijos fakultete studijuojantis jaunuolis: „Pačių Rusijos žmonių nesmerkiu, manau, jų didžiausias priešas – logikos trūkumas. Smerkiu tik Rusijos valdžią, kuri per pastaruosius penkiasdešimt metų visiškai nepasikeitė.“
Istorijos fakulteto studentas: „Žvelgiant iš V. Putino pusės tai buvo teisingi politiniai veiksmai, tačiau pačiai Europai ir demokratijos sąvokai jie pakenkė. Be to, manau, Europos sąjunga šioje vietoje per daug delsė ir nesiėmė jokių veiksmų.“
(kalbino Eglė Bubnelytė ir Aurelija Karaliūtė)
Medicinos fakulteto studentas Ignas: „Rusija sąmoningai provokuoja konfliktą su Ukraina. Taip pat ji skleidžia agresyvią propagandą, kuria bando neigti savo veiksmus arba tiesiog juos pateisinti. Rusijos veiksmai yra neteisėti, šios šalies diversantai Ukrainoje destabilizuoja padėtį. Galbūt ateityje tokiu būdu bus siekiama destabilizuoti visas buvusios Sovietų Sąjungos valstybes.“
Medicinos fakulteto studentas Justas: „Įvairūs Rusijos tarptautinių sutarčių pažeidimai skatina konfliktą, o sankcijos, kurios yra taikomos Rusijai, per švelnios. Rusija siekia didesnės įtakos Rytų Europoje, taip pat gali bandyti paveikti kai kurias vidurio Azijos šalis. Savo ruožtu šios šalys, prasidėjus neramumams Ukrainoje, stengiasi išvengti panašių scenarijų savo viduje. Pavyzdžiui, vienoje vidurio Azijos valstybėje valdžia stengiasi paskirstyti rusakalbius po visą šalį tam, kad vienoje vietoje nebūtų rusais save laikančių piliečių daugumos. Tos šalies valdžia nenori, kad Rusija ieškotų preteksto „ginti“ tų žmonių.“
(kalbino Mantas Krasnickas ir Saulius Jakučionis)
Orientalistikos centro studentė Luka: „Rusija tiesiog nori žemių, tai principas. Manau, ji kenkia pati sau. Kai atjungė Abchaziją ir Pietų Osetiją nuo Gruzijos, iš to nebuvo jokios naudos. Ekonomika byra, mokami pinigai prijungtoms šalims, nes jos pačios nesugeba išsilaikyti.“
Orientalistikos centro studentė Emilija: „Krymas niekada nebuvo Ukrainos – Chruščiovas jį pragėrė ar pralaimėjo lažybose. Vietos gyventojai sako, kad pagaliau yra laimingi, nes sugrįžo į Rusiją. Kita vertus, grįžti į Rusiją – tai grįžti į praeitį. Europa yra ateitis, į ją reiktų žvalgytis.“
(kalbino Laura Linartaitė ir Erika Mackevičiūtė)
Ekonometrijos III kurso studentas Andrius Katinas: „Šią situaciją vertinu neigiamai. Gyvename XXI amžiuje, todėl tiek kiekvienas žmogus, tiek visa tauta turi pasirinkimo laisvę. Ukraina pasirinkimo laisvės neturėjo. Manau, kad referendumas buvo suklastotas. Už šios neteisingos politikos slepiasi Putinas, čia jis veikia individualiai, siekia užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų. Apmaudu, tačiau į visą šį reikalą nesikiš nei JAV, nei Europos Sąjunga, nei NATO.“
Finansų ir draudimo matematikos I kurso studentė Ieva Vareikaitė: „Rusijos poziciją vertinu nelabai gerai. Manau, kad Rusija neteisėtai prisijungė Krymo sritį. Šiuo metu prezidentas Vladimiras Putinas yra labai drąsus, nes sugebėjo užgrobti Krymą. Kas tolimesniuose jo planuose – neaišku. Tačiau tikiu, kad Lietuvai negresia pavojus. Mes esame Europos Sąjungos, NATO sudėtyje, todėl jie privalo mus apginti.“
Chemijos I kurso studentas Artūras Sosnovskis: „Krymo prijungimą vertinu teigiamai. Rusija tokiais veiksmais norėjo suteikti saugumą savo tautai, nes Kryme gyvena beveik vien rusų tautybės žmonės. Tai nebuvo teritorijos užkariavimas, o teisėtas jos prisijungimas. Aš tikiu referendumo rezultatais.“
(kalbino Gabija Matusaitė ir Milda Kristutytė)
Teisės fakulteto studentė Dovilė: „Rusijos veiksmus vertinu itin kritiškai. Žvelgiant iš teisinės pusės, tokiais veiksmais, Rusija pažeidžia tiek teisės aktus, tiek tarptautinius įsipareigojimus. Esu įsitikinusi, kad norint pagerinti susiklosčiusią situaciją, veiksmų turėtų imtis traptautinė bendruomenė. Tik gaila, jog niekas nenori pradėti imtis konkrečių veiksmų, mat bijo, kad konfliktas gali peraugti į pasaulinį karą.”
Teisės fakulteto studentė Liudmila: „Daug mano pažįstamų iš yra tos valstybės todėl esu girdėjusi, kad ten tikrai labai didelis procentas žmonių, kurie norėjo būti Rusijos federacijos dalimi. Jei jie norėjo ir nubalsavo, aš tai vertinu normaliai, kaip tautos pasirinkimą.”
(kalbino Sabina Dabužinskaitė ir Jūratė Juškevičiūtė)
TSPMI studentė Justina: „Rusija pažeidžia visas esančias tarptautinės teisės normas. Mes gyvename XXI amžiuje ir tokia agresija, kurią rodo Rusija, yra neigiamai vertinama. Jokia šalis negali kištis į kitos valstybės vidinius reikalus. O jeigu reikia tarptautinės bendruomenės pagalbos, ji turėtų būti kitokia nei, pavyzdžiui, Rusijos pagalba rusakalbiams žmonėms Ukrainoje.“
TSPMI studentė Vidmantė: „Sudėtinga įrodyti, jog šie veiksmai yra Rusijos. Žinome, kad daromi tyrimai ir žurnalistai su tuo jau seniai dirba – klausinėja kareivių, ar jie iš Rusijos. Dauguma sako: „taip‟. Bet ar tarptautinėje arenoje galima sakyti, kad kažkokio kareivio žodis yra toks pat svarus kaip ir Rusijos? Nepaisant to, šiuos veiksmus vertinu neigiamai, nes Rusija veikia kaip agresorius.“
(kalbino Indrė Jurčenkaitė ir Miglė Marija Galvonaitė)
Chemijos fakulteto studentė Greta: „Žinoma, neigiamai. Ypač jei tai pradės daryti neigiamą įtaką žmonių gyvenimams. Aišku, yra tam tikra dalis žmonių, kuriems tie veiksmai yra priimtini. Teko matyti, kad ir tame pačiame Kryme žmonės džiaugėsi, tai aš nieko prieš. Bet jeigu tai pradės plėtotis toliau, tai tikrai vertinu neigiamai.“
Chemijos fakulteto studentas Antanas: „Žiauru. Manau, kad Rusijos politinės idėjos labai imperialistinės. Galbūt čia prezidento Putino noras turėti kuo didesnę teritoriją, parodyti savo jėgą. Man tai panašu į atvejį, kai Hitleris aneksavo Čekijos dalį Sudetus ir tada kitos šalys nedarė nieko, tik laukė, o po to prasidėjo tolesni veiksmai. Gal Ukrainos atveju galima ir to paties sulaukti.“
(kalbino Alina Jodko ir Gintarė Firantaitė)
Ekonomikos fakulteto studentas Lukas: ,,Rusijos veiksmai nepateisinami. Panašu, kad Putinas griebiasi šiaudo bandydamas atkurti Rusijos galią ir įtaką pasaulyje. Pastarieji įvykiai Ukrainoje yra žiaurumo ir socialistinio režimo įrodymas. Akivaizdu, kad Rusija provokuoja Ukrainos valdžią, kad turėtų pretekstą agresijai.”
Ekonomikos fakulteto studentas Linas: ,,Rusijos veiksmus, be abejo, vertinu neigiamai. Niekada nepateisinsiu karinių veiksmų. Manau, kad viską galima išspręsti diplomatiniu keliu. Rusijos politika gali pareikalauti daug aukų, todėl tikiuosi, kad didžiosios valstybės imsis griežtų ekonominių sankcijų.”
(kalbino Ugnė Jonaitytė ir Dominyka Daškevičiūtė)
Anglų filologijos pirmakursė Rūta Šileikytė: „Netikiu organizuotais referendumais ir neva laisvai išreikšta žmonių valia. Jokia valstybė negali elgtis taip, kaip elgiasi Rusija.“
Lietuvių filologiją studijuojantis pirmakursis Mantas Tamošaitis: ,,Rusijos veiksmai ciniški, nes ji gali sau leisti taip elgtis. Neatsižvelgiama į jokias teisines normas, prisidengiama galia. Manau, kad NATO ir Europos sąjunga reaguoja ne taip, kaip turėtų.“
(kalbino Ema Bilytė ir Emilija Gaivenytė)
Filosofijos fakulteto psichologijos studentas Paulius: „Vienareikšmiškai atsakyti negaliu – nevertinau tiek šaltinių, kad galėčiau pasakyti objektyvią nuomonę. Rusiški šaltiniai sako viena, europietiški kita. Nors Vakarų visuomenėje formuojama nuomonė, kad tai, ką daro Rusija, yra neteisinga, pats tvirto nusistatymo neturiu.“
Filosofijos fakulteto psichologijos studentė Marija: „Vertinu kaip ekspansiją. Tai įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją, pasitelkiant ne visiškai akivaizdžiai agresyvius metodus, o subtilesnes priemones. Tačiau valstybė yra okupuojama.“
(kalbino Saulė Bliuvaitė ir Juta Liutkevičiūtė)
Fizikos mokslų studentas Augustinas: „Rusijos veiksmus Ukrainoje vertinu geriau, nei pateikia Lietuvos ar Vakarų žiniasklaida. Nėra atskleidžiama tikroji situacija. Rusija atsiima tai, kas anksčiau buvo jos, tik galbūt tai turėtų būti daroma kitokiu keliu. Bet kol kas Rusija nepadarė nieko tokio, ką, pavyzdžiui, JAV padarė Afganistane.“
Fizikos mokslų studentas Ignas: „Karas – pats blogiausias dalykas. Rusijos provokacijų Ukrainoje negaliu pateisinti. Tai Putino žaidimas, kuris niekam neduos naudos. Rusija pakenks savo santykiams su Vakarų valstybėmis ir šios nebepirks naftos, kadangi alternatyvų tam pasiūlyti gali ir JAV, ir Norvegija.“
Fizikos mokslų studentė Živilė: „Situaciją vertinu neigiamai, kenčia niekuo dėti žmonės. Rusija ir Ukraina tiesiog nesusitaria dėl dujų prekybos sąlygų ir kitų dalykų, o Putinas turi didelių ambicijų išplėsti savo šalies teritoriją. Jis pasinaudojo suirute Ukrainoje.“
Fizikos mokslų studentas Gediminas: „Rusijos veiksmai Ukrainoje neteisėti. Putinas tiesiog tenkina savas ambicijas, o bandymas prisidengti žmonių gynimu yra juokingas, nes kiekvienoje teritorijoje atsiras ką reiktų apginti. Belieka laukti, kol ateis ginti ir lietuvių.“
(kalbino Violeta Breivaitė ir Ieva Dumbauskaitė)
Vox Populi užduotis parengta lekt. Romo Sakadolskio „Informacinės žurnalistikos“ dalykui.