Pažindami skirtumus atrandame panašumus
Parodyti skirtumus ir atrasti panašumus, išmokti suprasti, kad kiekvienas žmogus pasaulyje yra kitoks ir iš kiekvieno galime ko nors išmokti – tai yra stebuklas. Būtent taip išnyko visi barjerai tarp žmonių kovo mėnesį vykusiose tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse „Esu su Whatansu“.
Kartu galime daugiau
Mūsų visuomenė pamažu keičiasi, sienos tampa vis mažiau reikšmingos ne tik tarp valstybių, bet ir tarp žmonių. Nuostabu, kad žmonės mokosi peržengti įsitikinimus, netikėti stereotipais ir suprasti, kad mūsų skirtumai nėra priežastis neapykantai.
Bendraudami ir pažindami vieni kitus, trisdešimt penki dalyviai iš Lietuvos, Ispanijos, Portugalijos, Turkijos, Indijos, Nigerijos, Azerbaidžano, Vengrijos ir Rusijos su specialistais ir savanorių komanda dirbo dėl vieno bendro tikslo. Dalyviai susirinko Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke stūksančioje Norviliškių pilyje. Ten kūrė įvairias socialines reklamas, atspindinčias žmogaus teisių pažeidimų problemas, jas režisavo ir filmavosi.
Šis kūrybinėse dirbtuvėse praleistas laikas padėjo suprasti vieną esminį dalyką: kiekvienas mūsų yra kitoks, susiduria su skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis, o jos mus paverčia unikaliomis asmenybėmis. Nusprendę priimti tuos skirtumus, juos pažinti per penkias dienas mes galime išmokti ir nuveikti daugiau nei per penkis metus būdami uždari ir atsiriboję vienas nuo kito.
Kiekvieno patirtis – neįkainojama
Skirtingų kultūrų, kalbų, religijų, rasių žmonės tapo viena didele šeima. Visi jie dalinosi savo patirtimi, talentais, žiniomis ir istorijomis, kurios suvirpino širdis.
Philips Gospel-Makati, kuris į Lietuvą atvyko iš Nigerijos, per savo gyvenimą daugybę kartų susidūrė su priešiškumu ir užgauliojimais dėl tamsios odos spalvos. „Pats nuostabiausias dalykas buvo žiūrėti į visus šiuos žmones, tokius skirtingus, bet dirbančius ir kuriančius kartu, atsidavusius bendram tikslui ir besimėgaujančius vieni kitų draugija. Jaučiausi tarsi kiekvienas žmogus yra mano draugas.“
Drąsą parodė dvidešimt devynerių metų studentė Pooja Badhwar, atvykusi iš Indijos. Ji išdrįso pasidalinti savo sunkaus, kultūros tradicijų varžomo gyvenimo istorija. Pooja pasakojo apie savo šeimą, kurioje tvirčiausią žodį turi jos vyresnieji broliai. Ten ji yra verčiama tekėti už jų išrinkto vyro. Taip pat ji pasakojo apie savo pasirinkimą priešintis šeimai ir gyventi toli nuo gimtųjų namų. Kalbėdama Pooja braukė ašaras, bet taip pat šypsojosi pačia nuoširdžiausia, daug skausmo ir sunkumų patyrusio žmogaus šypsena, suvirpindama kiekvieno jos klausančio žmogaus širdį.
Gerais dalykais reikia dalintis
Svarbiausia tai, kad šie žmonės, patys išgyvenę stebuklą – toleranciją ir supratimą – kūrybinėse dirbtuvėse papildę savo žinių ir patyrimų bagažą, čia nesustos, toliau skleis toleranciją Lietuvoje ir už jos ribų. Komanda tęs darbą dėl kilnių tikslų, platins idėją, jog visi esame skirtingi ir tik pažinę tai, kas mums yra neįprasta, galime augti ir ugdyti širdį širdimi.
