Lietuvoje studijuoti kulinariją galima profesinėse mokyklose ir kolegijose. Žinoma,pastaruoju metu atsiranda vis daugiau maisto gaminimo kursų, tačiau šie dažniausiai skirti mėgėjams. Deja, vis dar neturime jokios gastronomijos mokyklos, rengiančios profesionalius virėjus.

Aukščiausiosios rūšies jautiena – siekiamybė

Plačiau apie kulinarijos studijas Lietuvoje papasakojo Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje besimokantis Tomas Versockas.

Kodėl nusprendei tapti kulinaru ?

Manau, kad ši profesija tapo šeimos tradicija. Mano mama kulinarė, močiutė kaime ruošdavo pietus ir pokylius, buvo šeimininkė. Nuo mažens matydavau kaip mama dirba virtuvėje, todėl ir pasirinkau tokį kelią.

Kas lėmė, Tavo pasirinkimą studijuoti Lietuvoje?

Kadangi esu vienintelis vyras šeimoje ir gyvenu tik su mama , suprantu, kad sau negaliu leisti mokytis užsienyje. Kulinarijos studijos svetur kainuoja didelius pinigus. Todėl likau Lietuvoje, pasirinkau nemokamą mokslą.

Supratau, kad klausti, kiek moki už mokslą jau nebereikia, pats pasakei, kad jis nemokamas.

Taip, bet jeigu galėčiau, tai norėčiau sumokėti bent porą tūkstančių, kad gaučiau daugiau negu gaunu.

Ką turi omenyje?

Mokantis Lietuvoje negausi aukščiausiosios rūšies jautienos. Todėl mielai šiek tiek ir sumokėčiau, kad gaučiau geresnių produktų patiekalams gaminti.

Kiek laiko truks Tavo studijos?

Dvejus metus. Antrame kurse, po Naujų metų prasidės ištęstinė praktika restoranuose. O tada jau gausiu virėjo išsilavinimą, na, įgysiu virėjo specialybę.

Kaip atrodo Tavo viena mokslo diena? Kokių disciplinų be kulinarijos dar mokaisi?

Atsikeliu ryte, einu į mokyklą, ten praleidžiu septynias, aštuonias valandas, vyksta pamokos. Žinoma, būna praktika, tada gaminu. Turime tikrai gerą virtuvę mokykloje. Mokausi įvairių dalykų: lietuvių kalbos, anglų kalbos, apskaitos, civilinės saugos, informacinių technologijų, higienos, estetikos, kūno kultūros, ekonomikos. Mano nuomone, čia daug nereikalingų dalykų, bet tiesiog reikia atsirinkti. Norėčiau, kad viskas būtų labiau sutelkta į kulinariją, ką darysi, gaila, kad Lietuvoje nėratikros kulinarijos mokyklos.

Kokie Tavo ateities planai?

Noriu dirbti gerame restorane, pabrėžiu, restorane. Išmokime skirti užkandinę, užeigą, bandelinę nuo gero restorano. Iš pat pradžių šefu tikrai netapsiu, bet laikui bėgant kilsiu karjeros laiptais.

Pagrindinis barjeras – pinigai

Pasikalbėti apie studijas užsienyje sutiko Edvinas Ališauskas, gruodį baigęs bene seniausią ir svarbiausią kulinarijos mokyklą pasaulyje „LeCordonBleu“ Londone.

Kodėl nusprendei studijuoti užsienyje?

Tikriausiai dėl studijų kokybės pasirinkau „LeCordonBleu“. Tai buvo vienintelė mokykla, kur norėjau studijuoti kulinariją. Čia didžiausias dėmesys skiriamas prancūzų virtuvei, kuri yra viso ko pagrindas, kurioje lavinami techniniai įgūdžiai.

Nesvarstei mokytis Lietuvoje?

Iš tiesų nelabai ir galvojau apie Lietuvą. Be to, čia ir pasirinkimo beveik nėra.

Kiek kainavo Tavo studijos? Kiek jos truko?

Mokiausi devynis mėnesius, tai yra sutrumpintas kursas, bet labai intensyvus. Studijų kaina priklauso nuo to, kokią studijų programą pasirenki – kulinariją, kulinariją ir konditeriją arba tik konditeriją. Kadangi niekad nebuvau konditerijos fanas, aš pasirinkau kulinariją, o mano studijos kainavo 16 000 svarų (apie 65 000 litų). Į šią kainą įeina viskas – pradedant aprangomis, peilių rinkiniais, knygomis, baigiant produktais, iš kurių gaminame.

Ar yra kažkokių barjerų, stojamųjų egzaminų norint patekti į šią mokyklą?

Yra gyvenimo aprašymo siuntimas, motyvacinio laiško rašymas, bet mes visą laiką su kurso draugais juokaudavome, kad pagrindinis barjeras – susimokėjimas už studijas. Patekti gali bet kas, tačiau daug žmonių atkrenta per pirmą semestrą, nes egzaminai nėra lengvi.

Kokių disciplinų be kulinarijos dar mokeisi?

Buvo paskaitų apie vynus, sūrius, šiek tiek buhalterijos, taip pat vyko vadybos paskaitos, tačiau jos neužėmė daug laiko, viskas labiau buvo susiję su kulinarija.

Kaip atrodė Tavo viena mokslo diena?

Na, atsikeldavau ryte ir keliaudavau į mokyklėlę. Tris valandas trukdavo teorijos paskaitos, po jų – pusvalandžio pertrauka pietums. Tada prasidėdavo praktika virtuvėje, kuri trukdavo nuo trijų iki šešių ar net devynių valandų. Kartais ateidavau į mokyklą aštuntą ryte ir išeidavau devintą vakare.

Ką dabar veiki? Kokie Tavo planai?

Grįžau trumpam į Lietuvą, tris mėnesius dirbau „EsperanzaResort“ restorane, tačiau išskrendu atgal į Angliją balandį. Ten stengsiuosi semtis patirties iš geriausių restoranų. Žinoma, kaip ir daugelis virėjų svajoju turėti savo restoraną, bet tai tikrai nebus labai greit.

Galima sakyti – esu savamokslis

Žinomas virėjas, restorano „linassamėnas“ šefas Linas Samėnas trumpai išsakė savo nuomonę apie kulinarijos studijas ir pasidalino savo patirtimi.

Kur ir kokias kulinarijos studijas esate baigęs? Kur sėmėtės patirties?

Baigiau vienuolikos mėnesių virėjo specialybės kursus Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre. Taigi, galima sakyti, kad esu savamokslis, o patirties ir žinių sėmiausi iš tikrų virėjų po truputį dirbdamas restoranuose.

Kur įgijote žinių apie japonų, skandinavų, italų ir prancūzų virtuves?

Žinios apie kitas virtuves ateina tik tada, kai pats domiesi jomis, kai tau tai yra aktualu ir įdomu. Reikia daug skaityti, bandyti, domėtis, norint kažko pasiekti.

Kaip manote, ar užtenka tik baigti prestižinę kulinarijos mokyklą Paryžiuje ar Londone, ar vis dėlto reikia ir talento tam, kad taptum šefu, geru virėju?

Talentas yra reikalingas, bet be darbo talentas yra niekas. Reikia daug praktikos, teorinės žinios yra ne ką mažiau svarbios, nes jos taip pat labai padeda dirbant vėliau. Faktas, kad baigtos studijos gerose, senas tradicijas turinčiose užsienio kulinarijos mokyklose yra tik privalumas.

Savi pliusai – savi minusai

Nors užsienyje yra geriau, tačiau brangiau, o ir į kulinarijos studijas Lietuvoje negalima spjauti. Taigi, gastronomijos studijos ir svetur, ir čia turi  savų pliusų ir minusų. Tiek T. Verscokas, tiek ir E.Ališauskas sutiko, kad Lietuvai reikia tikros, profesionalus ruošiančios virėjų mokyklos.

Na, o kitąkart lūkuriuodami gardaus jautienos kepsnio, pasvarstykite, kur tas virtuvėje zujantis virėjas ar visus ant pirštų galų šokdinantis šefas sėmėsi kulinarijos žinių ir patirties.

Susiję