Jaunųjų konservatorių pirmininkė: Aktyviau veiksime regionuose
Agnė Kaniauskaitė praėjusių metų pabaigoje tapo Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos pirmininke (JKL). Mergina tikina, kad toks iššūkis jos negąsdina, priešingai – džiugina. Vadovauti didelei organizacijai Agnei padeda patirtis – prieš tapdama pirmininke ji vadovavo Kauno JKL filialui. Vytauto Didžiojo universiteto politiklos mokslų ketvirtakursė labai vertina pirmtako Adomo Bužinsko pradėtą darbą ir žada jį tęsti. Pirmininkės tikslas – plėtra, dar didesnis mažesnių JKL filialų narių įtraukimas į organizacijos veiklą. Su Agne kalbamės apie JKL tikslus, jos karjerą ir politines pažiūras.
"A. Kaniauskaitė sako, kad šiuo metu jai patinka dalyvauti politinėje veikloje, tačiau ji nežino ar ateityje tęs politikės karjerą. – Kodėl jus žavi dešiniųjų politika?
– Pasirinkimą iš dalies lėmė krikščioniškosios vertybės šeimoje. Politikos mokslų studijos padėjo suprasti kaip vyksta politiniai procesai Lietuvoje, kokia yra partijų politika. Mano požiūriu efektyviausią politiką vykdo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ypač energetikos, ekonomikos srityje. Žinoma, būna tam tikrų nuomonių skirtumų dėl tam tikrų klausimų, tačiau dėl esminių pozicijų tikrai nuomonės sutampa.
– Ką turėjote omenyje sakydama „efektyviausia“ politika?
– Galbūt ne efektyviausia, bet tai ko reikia Lietuvai, kad Lietuva taptų modernia valstybe.
– Minėjote, jog šeimoje susiformavusios vetybės lėmė jūsų pasirinkimą. Galbūt jūsų šeimoje buvo politikų?
– Mano tėtis kurį laiką dalyvavo vienos politinės partijos veikloje, dabar ta partija nebeegzistuoja. Jis nebuvo labai aktyvus tos partijos narys, tačiau dalyvavo savivaldos ir Seimo rinkimuose. Prisimenu, kai buvau maža stebėdavau jį dalyvaujantį rinkiminiuose debatuose. Tai galbūt ir lėmė tokį mano pasirinkimą. Tiesa, tėtis nelabai norėjo, kad aš studijuočiau politikos mokslus, dalyvaučiau politinėje veikloje.
– Kodėl jis nenorėjo, kad jūs studijuotumėte politikos mokslus?
– Politikoje būna daug nusivylimų. Kitas dalykas – politikos mokslų bakalauras nesuteikia žmogui jokių garantijų, privalai įdėti daug jėgų ir pastangų, kad susikurtum pagrindą po kojomis. Tai nepriklausys nuo tavo diplomo, tik nuo tavo pastangų. Dabar tai galima taikyti daugeliui specialybių ir profesijų.
– Vis dėlto jo nepaklausėte ir dabar esate Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ketvirtakursė. Kada supratote, kad norite studijuoti politikos mokslus?
– Apsisprendimas atsirado labai netikėtai, dešimtoje klasėje, kai reikėjo rinktis mokymosi profilius, buvau pasirinkusi socialinį – humanitarinį profilį, tuo metu norėjau studijuoti teisę. Tačiau vienuoliktoje klasėje pasimokiusi kelis mėnesius supratau, kad teisės mokslai ne man. Ruošiausi perlaikyti visas įskaitas ir mokytis gamtos mokslų, tada netikėtai gavau pasiūlymą dalyvauti politologijos olimpiadoje. Patekau į antrąjį respublikinį etapą, kuris vyko Lietuvos Respublikos Seime. Dar nepradėjusi rašyti darbo pagalvojau, kodėl man nepabandžius studijuoti politikos mokslų. Nuo pat mažens domėjausi politika, mokykloje istorijos pamokose, kuriose buvo kalbama apie politiką būdavo įdomiausia. Pasirinkti politikos mokslus paskatino ir tai, kad tapau viena iš politologijos olimpiados laureačių. Su olimpiados laureatais keliavome į Europos parlamentą, NATO būstinę, tai dar labiau sustiprino mano pasiryžimą.
– Artėja Europos Parlamento rinkimai, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašo priekyje – vėl jauni kandidatai. Antrą ir trečią vietas užima jaunimas: Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė ir Gabrielius Landsbergis. Kaip manote, ar neturėtų politikas karjeros pradėti nuo dalyvavimo savivaldos, Seimo rinkimuose?
– Tai yra požiūrio reikalas.Vieni teigia, kad reikia pradėti nuo žemiausio laiptelio – savivaldybės, kitaip būsi blogas politikas. Aš karjeros nenorėčiau pradėti nuo savivaldybės, nes miesto problemos ir klausimai yra ne mano sritis. Gabrielius ilgą laiką dirbo diplomatinį darbą. Dirbo A. Kubiliaus, dabar A. Butkevičiaus vyriausybėse. Jis turi patirties, todėl jam pradėti nuo savivaldos ar Seimo lygmens visai nėra būtina. R. Morkūnaitė Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo kai jai buvo 25-eri, tačiau tai jai neužkirto kelio tapti viena geriausių Lietuovs europarlamentarų.
– Kai pradžioje pačiame sąrašo priekyje, pirmojoje vietoje, atsidūrė V.Landsbergio anūkas G. Landsbergis, kilo pasipiktinimo net ir partijos gretose.Kaip manote, ar garsios politikų pavardės padeda siekti politinės karjeros?
– Taip, pavardė padeda, iš karto padaro įspūdį. Tam tikra rinkėjų dalis Gabrielių sieja su jo seneliu, jei rinkėjai simpatizuoja V. Landsbergiui, jie greičiausiai balsuos už jo anūką arba atvirkščiai. Tačiau tokia pavardė kartu yra ir didelis įpareigojimas. Gabrielius ir be pavardės yra labai stiprus kandidatas, turintis puikų išsilavinimą ir patirties, reikalingos darbui Europos Parlamente.
– Praėjusiuose Europos parlamento (EP) rinkimuose tokie TS-LKD lyderiai kaip Emanuelis Zingeris liko už ribos greičiausiai dėl jaunų politikų atsiradimo. Kodėl jauni ir nepatyrę politikai palieka vyresnius kolegas užribyje?
– Rinkėjas pats pasirinko. Jis galėjo balsuoti už E. Zingerį ir taip jį reitinguoti. Tačiau jis pasirinko jam patrauklesnį – Radvilės asmenį. Vyrauja nuomonė, kad Europos Parlamentas – tik patyrusių politikų vieta, tačiau pasižiūrėkime kiek daug jaunų veidų, sėkmingai vykdančių savo pareigas galima išvysti EP.
– Šiuo metu Seime svarstomas Gyvybės prenetalinėje fazėje apsaugos įstatymas, kitaip dar vadinamas Abortų draudimo įstatymu. Ką manote apie tokio draudimo įteisinimą Lietuvoje?
– Visuomenei tai sunkus klausimas. Aš neturiu konkretaus atsakymo. Galbūt kai kuriuos žmones toks įstatymas galėtų priversti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau ne visada reikėtų pradėti nuo įstatymo kuris draudžia. Žmones reikia šviesti, tik taip jie suvoks neigiamas abortų pasekmes.
– Nemažai senosios kartos konservatorių pasisako už branduolinės šeimos, įteisintos santuokos sutartimi, sampratą. Koks jūsų, jaunosios kartos atstovės, požiūris?
– Daugelis jaunosios kartos konservatorių laikosi tokios pačios nuomonės kaip ir vyresni konservatoriai. Aš manau, kad tai tam tikros pamatinės vertybės, kuriomis vadovaujasi tiek seni, tiek jauni žmonės kurdami savo gyvenimus.
– Vadinasi tradicinėje eisenoje „Už lygybę“ nedalyvautumėte?
– Nedalyvaučiau nei tautininkų, nei homeseksualų eitynėse. Man tai yra nepriimtina.
– Jūsų nuomone Lietuvoje įmanoma vaivorykštinė koalicija tarp konservatorių ir socialdemokratų?
– Tokia koalicija parodytų socialdemokratų brandumą. Manau, kad konservatoriai sutikų sudaryti tokią koaliciją. Vokietijoje vaivorykštinė koalcija nieko nestebina. Konservatoriai ir socialdemokratai sudarė koaliciją vien dėl to, kad neįsileistų ekstremistinės partijos į koaliciją, kurią galėjo sudaryti konservatoriai. Tai tik parodo partijų brandumą, joms svarbiausia valstybė, jos klestėjimas. Jeigu toks žingsnis įvyktų Lietuvoje, aš jį pasveikinčiau. Šiuo metu toks žingsnis yra reikalingas, nes tai, kas vyksta valdančioje koalicijoje, kaip elgiasi Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, daro neigiamą įtaką Lietuvos politikai.
– Esate ne tik JKL pirmininkė, bet ir VDU studentė. Ką manote apie valdančiųjų norą keisti aukštojo mokslo finansavimą?
– Nemanau, kad aukštąjį mokslą Lietuvoje reikia padaryti nemokamą ar įvesti bazinį mokestį. Manau, kad studijuoti turėtų geriausieji, konkurencija yra privaloma ir ją Lietuvoje reikia dar labiau didinti, tada galime tikėtis teigiamų rezultatų. Jau dabar universiteto diplomas yra praradęs savo vertę. Aš besimokydama labai gerai gausiu tokį pat diplomą, kurį gaus tas, kuris visus metus nesimokė. Aukštojo mokslo diplomas turėtų būti naudingas, o ne tik popieriaus lapelis. Bet čia ne tik mokamo ar nemokamo mokslo problema, čia jau paties aukštojo mokslo yda.
– Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad politika skirta tik vyrams, o moterys geriausiai save realizuoja namuose. Kokia jūsų nuomone yra moterų teisių padėtis Lietuvoje?
– Deja, bet visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kad moteris turi sėdėti namuose ir auginti vaikus. Manoma, kad politika, tai veikla skirta vyrams, moterys nuo jos turi laikytis nuošaliau. Moterims sunku paneigti visuomenėje egzistuojančius stereotipus. Tam reikia daug pastangų. Tik nuo moters priklauso, ar ji sugebės įrodyti savo gabumus. Lietuvoje turime daug puikių moterų politikių pavyzdžių.
– O jūs pati – ar užsiimdama politine veikla esate susidūrusi su tokiais stereotipais?
– Niekada – nei universitete, nei politinėje veikloje.
– Praėjusių metų lapkričio pabaigoje tapote Lietuvos Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pirmininke. Prieš tai buvote Kauno JKL skyriaus pirmininke. Kaip pasikeitė jūsų pareigos?
– Būdama Kauno JKL filialo pirmininke buvau atsakinga už filialo narių veiklą mieste, dabar esu atsakinga už visos Lietuvos JKL filialų darbą. Darbo yra daug, reikia priimti svarbius sprendimus, nuo kurių priklauso visos organizacijos darbas. Aš puikiai žinojau kur einu, tam buvau pasiruošusi. Pirmąjį mėnesį buvo sudėtinga – reikėjo perprasti pareigas, į viską pradėti žiūrėti plačiau.
– Ko sieksite būdama JKL pirmininke?
– Pagrindinis mano tikslas, su kurio aš ėjau į rinkimus, buvo JKL regionė plėtra. Prieš tai buvęs JKL pirmininkas Adomas Bužinskas organizacijai padarė labai daug – jis JKL pavertė didele ir įtakinga organizacija. Tęsiu jo pradėtus darbus, stengiuosi, kad organizacijos veikloje aktyviai dalyvautų ir mažesnių filialų nariai. Plėtra JKL intensyviai vyksta jau beveik pusę metų. Tačiau atkurti ar įkurti skyriaus nepakanka. Mažesniuose miesteliuose į filialus ateina moksleiviai, stokojantys patirties. Priešingai yra didžiosiuose miestuose, ten į organizaciją ateina patirties turintys studentai, kurie dažnai būna dalyvavę kitų organizacijų veikloje. Reikia užtikrinti, kad ir mažesnių miestų filialai efektyviai veiktų.
– Sakote, kad pagrindinis jūsų tikslas yra JKL regioninė plėtra. Kurios Lietuvos teritorijos yra labiausiai probleminės?
– Prasčiausios mūsų pozicijos šiaurinėje Lietuvos dalyje. Norime įsteigti skyrius Plungėje, Mažeikiuose, Utenoje, Zarasuose. Šiuo metu aktyvią plėtrą vykdome vakarinėje Lietuvos dalyje.
– Kaip įsivaizduojate savo ateitį. Ką veiksite ateityje?
– Pastaruoju metu vis dažniau mano galvoje skamba priminimas: „Agne, parašyk bakalaurą ir pabaik universitetą“. Tikiuosi dvejus metus sėkmingai vadovauti Jaunųjų konservatorių lygai. Ar savo ateitį sieju su politika, tikrai nežinau, šiuo metu man patinka dalyvauti politinėje veikloje, bet ar tą norėsiu daryti ateityje – sunku pasakyti.
– Kodėl sakote, kad nesate tikra dėl dalyvavimo politinėje veikloje ateityje?
– Tiesiog noriu rasti tą sritį, kuri man patiktų ir kurioje tikrai būčiau puiki specialistė, noriu būti tos stirties žinove, kad ta veikla man patiktų. Bet ar tai yra veikla politikoje nesu tikra, todėl negaliu pasakyti ar ateityje ja užsiimsiu.
– Šiais metais atlikote praktiką Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, gal norėtumėte sekti G. Landsbergio keliu?
– Taip, atlikau praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau atliekant supratau, kad užsienio reikalai man tikrai įdomi sritis, bet ministerijoje dirbti nenorėčiau. Jei sugalvočiau siekti diplomatinės karjeros, manau G. Landsbergis būtų puikus pavyzdys.
