Ar virstame nutukėlių tauta?
Šiandien nuolatinis skubėjimas tampa mūsų gyvenimo varikliu, kurį pakrauname iš ryto perkąsta bandele, pietums sušlamštu „Makdonaldo“ sūrainiu su kokakola ir vakarą vainikuojančia persivalgymo puota. Netinkami mitybos įpročiai sukelia antsvorio ir nutukimo problemų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2010 m. atlikto Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis nuo 1994 m. iki 2010 m. vyrų, turinčių antsvorio, padaugėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Per tuos metus antsvorio ir nutukimoprocentas tarp moterų beveik nepakito: antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų. Pagal nutukusių ir antsvorio turinčių žmonių kiekį Lietuva užima maždaug penktą vietą Europoje.
Tokius lietuvių kūno svorio pokyčius Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centro trenerė Justina Maslovskaitė grindžia visuomenės gyvenimo permainomis: „Dirbame daugiau sėdimą darbą, vis dažniau maitinamės greitojo maisto restoranuose, o namuose valgome maisto stabilizatoriais ir konservantais prisotintus produktus pagardindami juos padažais. Taip pat patiriame daugiau streso, kurį slopiname maistu“.
Šiandien kas antram lietuviui kovojant su antsvoriu sunku net įsivaizduoti, kad prieš dvidešimt metų, esant tuščioms parduotuvių lentynoms, dažnas tautietis vakare guldavosi tuščiu pilvu. Trūko elementarių produktų: miltų, sviesto, mėsos ar cukraus. O skrandį įsigeidus pamaloninti saldintais kukurūzais, eilėje tekdavo laukti net tris valandas. Dabar prie greitojo maisto užkandinės stovime vos tris minutes.
Maistas patiekiamas ne tik greičiau, bet ir informatyviau. Trenerė Justina Maslovskaitė skatina susimąstyti, kokiu galingu televizinės ir internetinės reklamos srautu mūsų smegenys stimuliuojamos pasiduoti vartotojiškai kultūrai. Apetitą žadina ir margos parduotuvių lentynos, kuriose nukrautą maistą su ryškiais ir spalvingais įpakavimais pradedame valgyti jau akimis. „Valstybė turėtų griežčiau reguliuoti reklamą, labiau užsiimti švietėjiška veikla, nes nutukimo problema tampa visos visuomenės bėda“, – savo pastebėjimais dalijasi mitybos ir sporto specialistė. Ji primena, kad per didelis antsvoris nėra vienintelė problema, su kuria susiduria apkūnūs žmonės, mat jie dažnai kenčia nuo širdies, sąnarių ir daugelio kitų, su padidėjusia kūno mase susijusių, ligų. Kadangi jų gydymas finansuojamas ligonių kasų lėšomis, surinktomis iš mokesčių mokėtojų, nutukimo liga paliečia kur kas daugiau tautiečių nei tik ja sergančius.
Vis dėlto, kaip kovoti su antsvorio problema, pirmiausia yra kiekvieno ją turinčio asmeninis reikalas. Trenerė Justina Maslovskaitė pripažįsta, kad tam reikia daug valios ir pastangų, bet visai nebūtina kreiptis į mitybos specialistus. Svarbu išmanyti bazinius mitybos dalykus, nes 80 proc. mūsų fizinės formos lemia maistas ir tik 20 proc. sportas. Tad kiekvienas turėtų domėtis gaminių sudėtimi bei maistine verte.
Teisinga mityba yra mūsų sveikatos pamatas. Baisu, kad europėjantys lietuviai gali jį sugriauti. Dideli antsvorio ir nutukimo mastai verčia rimtai sunerimti. Taip, kaip deficito laikais nerimavome dėl maisto stygiaus, šiandien turėtume susirūpinti ir dėl jo pertekliaus.
