Pastarąjį dešimtmetį vis labiau ėmėme domėtis kitomis kultūromis ir pradėjome gaminti ne tik lietuviškus, nuo seno mums įprastus patiekalus, bet ir japoniškus, kiniškus, susidomėjome greitu maistu. Na, negalime sakyti, jog užsienietiška virtuvė tapo svarbesnė, tačiau akivaizdu, kad bėgant laikui lietuvių kulinarija gerokai pasikeitė.

Įdomu, kaip kito lietuvių virtuvė. Žinoma, galime pradėti nuo istorijos raidos ypatumų arba ,,patiekalų kelionių“. Pavyzdžiui, miltiniai ir augalų lapų patiekalai: balandėliai, virtiniai, kibinai ar karštesniam klimatui skirta sriuba – šaltibarščiai, atkeliavo iš Viduržemio jūros regiono. Vis dėlto didžiausią įtaką lietuvių mitybai padarė urbanizacija. Miestietiško gyvenimo būdo plitimas ir kultūrų maišymasis praplėtė ir virtuvių šefų akiračius. Vis daugiau kulinarų susidomėjo ir pamėgo kitų valstybių tautinius patiekalus. Tarpkultūriniai valgymo ypatumai sparčiai plito, taigi pasiekė ir Lietuvą.

Maisto kultūra Lietuvos miestuose

Pažvelkime į Lietuvą iš arčiau. Lietuvos miestuose valgymo kultūra įgavo europietišką pavidalą: restoranuose ir kavinėse galime iš karto paragauti kelių skirtingų regionų patiekalų ir tai tapo populiaru. Šiandien lieka vis mažiau restoranų bei kavinių, kurių specializacija – tradiciniai lietuviški patiekalai. Didmiesčiuose pamėgtos japonų, kinų, italų, armėnų, amerikiečių, prancūzų virtuvės, jų maistas ir gėrimai.

Maistas išsinešti: mada ar įprotis?

Iš Vakarų atkeliavusi ,,take-away“ (liet. Išsineštinis maistas) tradicija tapo neįtikėtinai populiari Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Išsinešti maistą galime tiek iš greito maisto restoranų, tiek iš kitų kavinių ar užkandinių. Užsisakyti ,,take-away“ galime ne tik picų, mėsainių, makaronų bet ir cepelinų, salotų, sušio, kiniškos Guo Bao vištienos ar įvairių rūšių kavos. ,,Tokiu būdu mes sutaupome laiko, pabėgame nuo viešosiose maitinimo įstaigose kylančio triukšmo ar grūsties ir pasisotiname sau patinkančioje vietoje. Aš manau, kad maistą išsinešame dėl patogumo, o ne dėl mados“, – teigė sostinės restorano ,,McDonald‘s“ lankytoja Viktorija.

Vakarų kultūros tendencijos

Į Lietuvą atkeliavusi pasaulinė virtuvė atsinešė ne tik patiekalų įvairovę. Pasikeitė viešųjų maitinimo įstaigų atmosfera, dizainas ir aptarnavimas. Dabar bene kiekvienas restoranas susikuria savo tam tikrą įvaizdį, kuriuo stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų. Neretai tai būna prašmatnus interjeras, pasirinkta strategiškai patogi ar populiari vieta, taip pat orientuojamasi į tam tikro amžiaus ar socialinės grupės auditoriją.

Žinoma, iš vakarietiškos kultūros perėmėme ir maisto fotografavimo madą. Ne, nepagalvokite apie specialią fotografijos sritį. Maisto fotografavimo bumas apėmė nemažą dalį publikos, ypač tos, kuri nuolatos lankosi socialiniuose tinkluose. Tai tarsi žaidimas: žmonės gamina, valgo, fotografuoja ir visa tai talpina socialiniuose tinkluose. Kodėl? Atsakymas paprastas, tai tik dar viena nauja pramoga, dar vienas naujas saviraiškos būdas.

Fotografuoti maistą pradėjo bei pamėgo ne viena pasaulinio lygio įžymybė tokia kaip Beyonce, Kim Kardashian, Heidi Klum, Justinas Bieberis, Rihanna ar pan. Matyti pasaulinių žvaigždžių karališkus pietus ar vakarienę ,,Twitter“, ,,Facebook“ ar ,,Instagram“ – populiariausiuose socialiniuose tinkluose pasirodė įdomu tikrai nemažai daliai visuomenės. Po kurio laiko socialinių tinklų lankytojų smalsumą sužadino ne tik garsenybių, bet ir jų draugų kasdienis maisto meniu. Internautų užfiksuoti kadrai ir nuotraukų talpinimas į socialinius tinklus tapo žaibiškai išplitusia mada beveik visame pasaulyje taip pat ir Lietuvoje.

Apie patiekalų fotografavimo bumą bei maisto kultūrą miestuose pasidomėjau aktyvaus vilniečio, šokių muzikos vakarų vedėjo bei vakarėlių organizatoriaus Justo Pikelio nuomonės.

Justai, gyveni Vilniuje. Kaip manai, ar esi tikras vilnietis?

Į Vilnių atsikrausčiau, kai man buvo 9 metai. Prieš tai gyvenau Kaune, tačiau visa mano vaikystė ir paauglystė prabėgo sostinėje, todėl save laikau vilniečiu.

Ką manai apie maisto kultūrą mieste? Kokius privalumus ir trūkumus galėtum įvardyti?

Maisto kultūra mieste yra labai svarbi, juk daugelis ne kartą per savaitę apsilankome viešojo maitinimo įstaigose. Restoranai puošia Vilniaus architektūrą, traukia turistus, iš dalies kuria miesto atmosferą. Nesunku pastebėti, jog restoranų lygis ir įvairovė, ypač pastaruoju metu, yra pakilime. Matome skirtingų kultūrų virtuves, restoranai nebėra valgyklos, kiekvienas turi savitą veidą, interjerą, reputaciją tarp savo klientų.

Kadangi maisto kultūra Vilniuje yra labai jauna, neapsieiname ir be trūkumų. Kaip pagrindinį gero aptarnavimo trūkumą įvardinčiau pagarbaus elgesio su klientu stoką. Džiugu, kad į šią problemą atsižvelgia mažųjų restoranų savininkai. Tiesą pasakius, laikausi nuomonės, kad kuo restoranas mažesnis, tuo didesnė tikimybė, jog gausiu vertę, kurios tikiuosi išleisdamas pinigus. Apskritai stengiuosi vengti dideliems tinklams priklausančių restoranų. Antra, mieste pasigendu daugiau sveiko maisto restoranų, tačiau tai paprasčiausi verslo dėsniai. Panašu, kad tiesiog nėra paklausos. Galbūt  to ir galėtumėme pasimokyti iš kaimo: šviežesnių, sveikesnių produktų vartojimo.

Vilniuje gausu įvairių kavinių ir restoranų, rodos, atitinkančių kiekvieno skonį.  Ar turi savo mėgstamiausią vietą pavalgyti? Kuo ji ypatinga?

Pastebėjau, kad einu į tą patį restoraną kokius tris mėnesius iš eilės ir tada vykdau rotaciją. Laikau save pažįstančiu Vilniaus restoranus, todėl yra nemažai tų, kuriuos galėčiau pagirti, bet išskirsiu tris, mano nuomone, geriausius.

,,Vapiano“. Pasakiškos Cezario salotos, greitas aptarnavimas, kiekvienas patiekalas gaminamas pagal tavo pageidavimus. Skonio receptoriai sako, kad patiekalų produktai labai kokybiški.

,,Meat Lover’s pub“. Praleidau laiko JAV ir pamėgau tikrus mėsainius. Nors dabar daugelyje Vilniaus restoranų galima jų gauti, tačiau panašiausi į tuos, kuriuos valgo amerikiečiai – būtent čia.

,,The Room“. Ši vieta tapo mano ,,draugu“ dėl dienos pietų. Greiti, skanūs, sotūs. Būtent ko ir reikia dienos pietums.

Mieste paplitusi išsineštinio maisto mada. Ar pats naudojiesi šia paslauga?

Tenka! Ypač kai spaudžia darbai, nėra laiko nueiti į parduotuvę ir pasigaminti sotų, energijos suteikiantį patiekalą. Tokiu atveju tenka prigriebti salotų, makaronų ar sušių komplektą. Deja, iki šiol Vilniuje nerandu vietos, kuri sugebėtų reguliariai pagaminti gerus sušius.

Justai, dirbi šokių muzikos vakarų vedėju naktiniuose klubuose. Ar Vilniuje yra vietų, kuriose galėtum užkąsti bet kuriuo paros metu?

Įdomu tai, kad dažniausiai pačiam užkandžiauti netenka. Paskutinė dienos vakarienė būna apie 22 valandą, todėl vėliau galiu užkąsti nebent šokoladinį batonėlį. Paprastai baigiu groti apie 2 valandą nakties, tad stengiuosi neieškoti artimiausios kebabinės, nepatinka sapnuoti košmarus (juokiasi).

Ką manai apie paplitusį įprotį fotografuoti maistą ar gėrimus ir nuotraukas patalpinti socialiniuose tinkluose? Ar pats taip darai?

Dabar viską populiaru fotografuoti. Tiesą pasakius, nematau nieko bloga, kai žmonės pagamina išskirtinį, sudėtingos ruošos ir gražios išvaizdos patiekalą bei jo nuotrauka pasidalina su draugais. Tai tarsi saviraiška. Pats to nesu daręs. Kažin, ar labai estetiškai atrodytų garuose pagaminta vištienos krūtinėlė be jokio garnyro. Ko gero, tai vienintelis patiekalas, kurį gaminu.

Ką manai apie savo draugus, kurie seka maisto fotografavimo madą?

Visiems, kas fotografuoja nupirktus sušius, turėtų galioti taisyklė: ,,Daliniesi ,,Facebook“ – pasidalink ir realybėje“ (juokiasi).

Susiję