Universitetinės gimnazijos statusas mokslo kokybės negarantuoja
Lietuvoje kone kasmet atsiranda naujų universitetinių gimnazijų. Tačiau ar toks statusas lemia, jog jas lankančių moksleivių rezultatai geresni?
Seniausia tokia mokykla šalyje yra Kauno technologijos universiteto gimnazija (KTU gimnazija). Pirmasis ir kol kas vienintelis KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis sako, jog yra visai kas kita mokytis vidurinio mokslo grandyje, kai ji yra aukštojo mokslo terpėje. „Tai pakeičia ne tik mokinių galimybes įgyti vidurinį išsilavinimą, bet suformuluoja visiškai naują požiūrį į jį,”- įsitikinęs vadovas. Gimnazijos mokiniai naudojasi Kauno tenhnologijos universiteto laboratorijomis, sporto baze, bendrabučiu, joje dirba net septyni Kauno technologijos universiteto dėstytojai. KTU gimnazija gali džiaugtis aukštais mokinių pasiekimais. Pagal praėjusiais metais sudarytą žurnalo „Veidas” gimnazijų reitingą ši vidurinio išsilavinimo įstaiga yra antra Lietuvoje. Direktorius B. Burgis teigia, jog svarbiausia ugdyti moksleivį, kuris galėtų laisvai pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.
Prieš ketverius metus universitetine tapo ir Kauno Maironio gimnazija – pasirašė susitarimą su tuometinėmis aukštosiomis Kauno mokyklomis. Pasak gimnazijos vadovės Daivos Garnienės, Kauno Maironio gimnazijoje mokiniai skatinami suvokti aukštojo mokslo vertę. „Tokiu būdu kuriamas visuomeniškas miesto akademinės veiklos įvaizdis,”- sako direktorė. Pakalbinta mokinė Aurėja Bačinskaitė teigia, jog tokia partnerystė jai padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Mokykloje veikiantys universitetų centrai rengia pamokos, organizuoja dalykų, modulių dėstymus, ekskursijas ar išvykas. Pedagogai taip pat gali tobulinti savo kvalifikaciją. Kaip bebūtų, gimnazija negali pasigirti aukštais rezultatais. Kauno Maironio gimnazija yra tik 66-ta pagal savaitraščio „Veidas” sudarytą vidurinio išsilavinimo įstaigų reitingą.
Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija praėjusiais metais pasirašė partnerystės sutartis su dešimt Lietuvos aukštųjų mokyklų. „Procesas buvo ilgas, daugiausiai klausimų kilo dėl finansų, tačiau diskusijose viskas išsisprendė,”- pasakoja direktorė Biruta Mikienė. Gimnazija dar nebūdama universitetinė pagal praeitų metų reitingo lentelę užėmė 41 vietą. Pakalbintas mokinys Šarūnas Vaitkus tikisi, jog susitarimai su universitetais pakels mokymo lygį, palengvins susipažinimą su studijomis bei studentavimu.
Universitetinės gimnazijos bendradarbiaudamos su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis stengiasi užtikrinti kokybišką išsilavinimą, tačiau ne visoms tai pavyksta. „Veido” reitingo geriausiųjų dešimtuke yra tik viena universitetinė gimnazija – Kauno technologijos universiteto gimnazija, likusios – išsibarsčiusios kartu su kitomis mokyklomis. Kaip sakė KTU gimnazijos direktorius B. Burgis: „Priimti sprendimą įkurti tokią gimnaziją − lengva, bet realizuoti − sunku…”
Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – Jonė Kučinskaitė.