Tačiau padėtį gerokai paaštrino Krymo klausimas ir, kaip įtariama, čia dislokuoti tūkstančiai rusų karių. Ukrainos finansų klausimas atsidūrė antroje vietoje, mat visų akys nukrypo į Rusiją, galinčią sukelti, kaip sako kai kurie analitikai, Trečiąjį pasaulinį karą. Pasaulio lyderiams platinant diplomatinius pareiškimus ir ieškant krizės sprendimo būdų, Lietuvos ir kitų valstybių verslininkai skaičiuoja nuostolius, nes nebegali normaliai dirbti su partneriais Ukrainoje.

Pasaulis stebi Rusiją, o ne Ukrainos finansus

Vasario 21 d. tuomet dar Ukrainos prezidento pareigas einančiam Viktorui Janukovyčiui ir opozicijos lyderiams pasirašius taikos susitarimą, daugeliui atrodė, kad krizė Ukrainoje stabilizuota ir dėmesį nuo smurto Maidane, kur žuvo 88 žmonės, bus galima sutelkti į pagalbą Ukrainai – ne tik politinę, bet ir finansinę. Tačiau turbūt nedaugelis pagalvojo, kad V. Janukovyčius staiga gali išvykti iš šalies, o valdžią vos per keletą dienų perimti opozicija, kuri dar nelabai įsivaizduoja, ką daryti toliau.

Rusijoje esantis V. Janukovyčius viešai pareiškė, kad naujoji Ukrainos valdžia yra neteisėta, o jis tebėra šalies prezidentas, galintis priimti sprendimus. Dar prieš tai sukilo autonomijos teisę turintis Krymas, kuris į premjero postą pasodino prorusišką atstovą, o šis suskubo paprašyti Rusijos pagalbos užtikrinant taiką ir ramybę pusiasalyje. Netrukus pasirodė pranešimų, kad Kryme aktyviai pradėjo veikti rusų kariškiai, nors niekas to dar neįrodė ir vargu, ar įrodys. Politinę padėtį paaštrino ir Rusijos aukštesniųjų parlamento rūmų sprendimas leisti dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje, jei to prireiks. Ukraina savo ruožtu dar tą pačią dieną įsakė kariuomenės vadams pradėti visuotinę mobilizaciją ir aukščiausią kovinę parengtį. Rusijos prezidentas, telefonu kalbėdamas su JAV vadovu, detalizavo, kad esant reikalui Rusijos kariškiai gali būti įvedami ir į Rytų Ukrainą, jei ir čia gyvenantiems Rusijos piliečiams iškils grėsmė.

Akivaizdu, kad po tokių žingsnių Ukrainos finansinė padėtis šią akimirką jau nebelabai kam rūpi, nes dabar bandoma spręsti politinę krizę, kuri peržengė Ukrainos sienas ir išplito visoje Rytų Europoje. Maža to, Rusijos prezidentas vasario 25 d. nurodė pradėti didelį neplanuotą karinių pajėgų patikrinimą vakariniame ir centriniame šalies pasienyje. Nors Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad tai – eilinės karinės pratybos, tačiau niekas iki šiol nežino, kiek iš tiesų karių dalyvauja mokymuose. Rusijos oficialūs šaltiniai sako, kad maždaug 40 tūkst. karių, tačiau Vakarai tokiais skaičiais abejoja, o Rusijos žiniasklaida mini 150 tūkst. karių.

Ukrainos valdžia kreipėsi į ES, pavienes Europos valstybes, JAV ir NATO prašydama užtikrinti šalie suverenumą ir apsaugoti nuo galimos Rusijos agresijos. Vakarai, užuot aktyviai svarstę finansinės paramos Ukrainai klausimą, šiuo metu rengia diplomatines konsultacijas vieną po kitos, šaukia neeilines sesijas ir posėdžius bei ieško būdų, kaip susitarti su Rusija ir užtikrinti, kad Ukrainoje nebūtų imtasi karinių veiksmų.

O žiniasklaida jau praneša, kad Rusija sėkmingai dislokuoja tūkstančius karių Kryme. Įtampa paaštrėjo tiek, kad JAV valstybės sekretorius Džonas Keris pareiškė, jog Vašingtonas neatmeta ir karinių veiksmų Ukrainoje galimybės. Tai dar kartą parodo, kad nesutariant dviem pasaulio galybėms – Rusijai ir JAV – kenčia paprasti ukrainiečiai, tapę politinių žaidimų įkaitais.

Ukrainos finansinė padėtis – nepavydėtina

Naujoji Ukrainos valdžia sako, kad valstybės biudžetas buvo išvogtas ir šiuo metu yra praktiškai tuščias, viešojo sektoriaus darbuotojai kelis mėnesius negauna atlyginimo. Skaičiuojama, kad ankstesnė valdžia savavališkai iš biudžeto paėmė 70 mlrd. dolerių, kurie buvo skirti skoloms grąžinti. Per metus Ukraina už savo paskolas tarptautiniams kreditoriams turi sumokėti 13 mlrd. dolerių. Maža to, dar sausio pradžioje skolinimosi reitingų agentūra Standard&Poor‘s pranešė sumažinusi skolinimosi reitingą iki CCC. Tai reiškia, kad nuo šiol Kijevui pasiskolinti bus dar brangiau.

Ukrainos padėtį pablogino ir gudrus Rusijos manevras – prieš politinės krizės pagilėjimą pažadėjusi 15 mlrd. dolerių finansinę paramą, Rusija persigalvojo, motyvuodama tuo, kad naujoji valdžia yra neteisėta. Tai išgirdusi ES suskubo tartis su visais, kuriais tik gali, dėl milijardinės finansinės paramos Ukrainai mainais į demokratines reformas. Neoficialiai kalbama, kad parama gali siekti 20 mlrd. eurų, kurie bent trumpam padėtų stabilizuoti šalies finansus. Ukrainos finansų ministerija skelbia, kad norint išvengti nemokumo vien šiemet reikia maždaug 25 mlrd. eurų. Rusijos valdžia neseniai pareiškė esanti pasirengusi suteikti Ukrainai finansinę paramą ir dėl to pradėti pokalbius su Vakarų struktūromis. Tačiau apžvalgininkai abejoja, ar Rusija iš tiesų tai padarys.

Tikėtina, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Ukrainai vis dėlto suteiks finansinę paramą, tačiau mainais bus reikalauja skausmingų reformų – mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, didinti mokesčius, apkarpyti pensijas, atlyginimus, socialines išmokas. TVF ekspertai vyksta į Ukrainą vertinti šios šalies finansinės padėties. Dar prieš tai TVF paskelbė, kad didžiulis einamosios sąskaitos deficitas ir užsienio prekybos deficitas Ukrainos ekonomiką tempia žemyn, šalis nebesugeba eksportuoti tiek produktų, kad galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus užsienio valiuta. Tarptautiniai ekspertai tai pat pabrėžia, kad Ukraina nuo 2008 m. nesugeba išsiversti be išorinės pagalbos.

Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC skaičiavimais, Ukraina ekonominėje krizėje buvo dar gerokai prieš lapkričio mėnesį prasidedančius protestus. BBC teigimu, Ukraina yra iš tų buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurių ekonomika po nepriklausomybės paskelbimo atsigauna lėčiausiai. BBC duomenimis, 2013 m. Ukrainos ekonomika buvo mažesnė negu 1992 m.

Padėtį komplikuoja ir Ukrainos nacionalinė valiuta grivina, kurios vertė per itin trumpą laiką smuko 10 proc. Valiutos nuvertėjimas dar labiau komplikuoja bendrą valstybės finansinę padėtį – dabar už paskolas Ukrainai reikės grąžinti dar daugiau nei planuota anksčiau. Be to, šalies išlaidos automatiškai padidėja ir energetikos sektoriuje – juk Ukraina didžiąja dalimi nuo Rusijos yra priklausoma pirkdama dujas ir elektrą. Iki šiol Rusija noriai dalijo šias gėrybes pusvelčiui, nes žinojo, kad netiesiogiai turės sau lojalią valdžią Ukrainoje, tačiau dabar, sukilus Maidano žmonėms, padėtis visiškai pasikeitė ir abiem šalims reikia pasukti visiškai kita linkme.

Valiutos nuvertėjimas atneša naudos eksportuojančios Ukrainos įmonėms. Nuvertėjus grivinai, eksportuojančios įmonės turėtų suskubti didinti gamybą ir eksportuoti kaip įmanoma daugiau prekių. Tai gal ir būtų įmanoma padaryti, tačiau kai kurių tiekėjų darbas dėl krizės yra sutrikęs.

Lietuvos verslui išskirtiniai apribojimai netaikomi

Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys sako, kad nemažai Lietuvos verslo yra integravęsis į Ukrainos rinką. Pasak jo, Ukrainos rinka patraukti ir didelė, be to, Lietuvos eksportuotojams tai yra 9 pagal svarbumą rinka. Tačiau Pramonininkų konfederacijos atstovas pabrėžia, kad Ukrainos vidaus rinkoje visada buvo problemų ir tam tikrų verslo apribojimų, kurie ypač išryškėjo pagilėjus krizei.

„Ukraina visada buvo makroekonominio nestabilumo rizika, bet dabar ji tapo dar aktualesnė. Ypač išryškėjo mokesčių administravimo problemos, sugriežtėjo muitinės procedūros Ukrainai siekiant apsisaugoti nuo nelegalių prekių įvežimo. Dar viena itin ryški problema – pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimas Lietuvos eksporto įmonėms. Dėl krizės ir sutrikusio tarnybų darbo šiandien to padaryti beveik neįmanoma ir niekas nedrįsta prognozuoti, kada padėtis pasikeis“, – teigia dr. G. Rainys.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nors Ukraina pagal eksportą Lietuvai yra aukštoje vietoje, tačiau Lietuvos verslininkai dar nėra išnaudoję nė pusės šios rinkos galimybių. Ekonomistas prognozuoja, kad krizei tęsiantis ir tiems verslininkams, kuriems ši krizė jau smarkiai pakenkė, reikėtų pamažu mąstyti, kur perkelti savo verslą.

Pramonininkų konfederacijos viceprezidento teigimu, didelius nuostolius patiria Lietuvos vežėjai. Jau keletą savaičių trunkančios blokados Lenkijos-Ukrainos pasienyje bei Kijevo prieigose vežėjams neleidžia tinkamai vykdyti kontraktų. Taip pat, pasak G. Rainio, smarkiai sumažėjo ukrainiečių perkamoji galia, pablogėjo bendra ekonominė padėtis, nuotaikos, taigi verslas pamažu dairosi į kitas rinkas.

Vis dėlto G. Rainys padėties nedramatizuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvos verslininkams Ukraina jokių išskirtinių apribojimų netaiko, be to, su panašiomis problemomis susiduria ir kitų valstybių verslininkai.

„Labiausiai kenčia tie Lietuvos verslininkai, kurie gamina ir eksportuoja vartojimo prekes į Ukrainą. Be to, valiutos nuvertėjimas jiems irgi daro neigiamą įtaką – Lietuvoje pagamintą prekę Ukrainoje jie parduoda pigiau. Tuo metu valiutos nuvertėjimas palankus tiems Ukrainos verslininkams, kurie savo produkciją eksportuoja dideliais mastais“, – aiškina G. Rainys.

V. Janukovyčiui ir opozicijos lyderiams vasario pabaigoje pasirašius taikos susitarimą, iš Kijevo ir kitų didžiųjų miestų pasitraukė ne tik specialiosios pajėgos, bet ir milicija. Dalis pareigūnų tiesiog perėjo į protestuotojų pusę ir ginklus jau nukreipė valdžios link. Būtent po šių įvykiu pasirodė pranešimų, kad vagys suaktyvėjo ir verslininkai dėl apiplėšimų patiria milžiniškų nuostolių. Tačiau, pasak Pramonininkų konfederacijos viceprezidento, kol kas nėra informacijos, kad dėl vagysčių ar reketo Ukrainoje būtų nukentėję Lietuvos verslininkai.

Susiję