Šalčininkų kraštas mena privačią valstiečių respubliką

Turbūt daugelis sutiktų, jog Lietuva gali didžiuotis garbinga istorija ir išsaugotų kultūros paveldo paminklų gausa. Vis dėlto šalies praeitimi besidomintys ir ją tyrinėjantys žmonės vis dar atranda užmirštų, o kai kam net ir nežinomų istorinių slėpinių.

R. Smigelskyte-Stukiene ir A.ArlauskieneLenkijos ir Lietuvos valstybėje prieš du šimtus metų veikusią Paulavos respubliką tyrinėjo naują knygą pristačiusios istorikė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir žurnalistė Aurelija Arlauskienė. Autorės nuotr.

Vienas tokių slėpinių – dabartiniame Šalčininkų rajone XVIII amžiuje gyvavusi Povilo Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Nusprendusios šį istorinį fenomeną iškelti iš užmaršties, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, pedagogė Lucija Jurgelevič ir istorikė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė parašė knygą ,,Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“, kurią pristatė Vilniaus knygų mugėje. Tai pirmoji lietuvių kalba išleista knyga apie Paulavą ir jos įkūrėją.

Paulavos respublika buvo unikalus reiškinys to meto Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Merkinės dvaro valdose 1769 metais įkurta Paulava turėjo savo įstatymus, pinigus, herbą, kariuomenę. Jos įkūrėjas – švietėjas, rašytojas, dvasininkas Povilas Ksaveras Bžostovskis atleido savo valstiečius nuo lažo, rūpinosi jų gerove, daug dėmesio skyrė švietimui ir kultūrai.

,,Negalėjęs realizuoti savo idėjos pagerinti valstiečių gyvenimo valstybės mastu, Povilas Ksaveras Bžostovskis nusprendė pradėti nuo savęs ir įkūrė savo privačią valstiečių respubliką“, – pasakojo R. Šmigelskytė-Stukienė. Istorikė tikina, kad šioje knygoje pasakojama ne tik apie P. K. Bžoskovskį, jo įkurtą valstybę bei gyvenimą joje, bet ir apie šiandien mums likusį paveldą, mūsų visų bendro kultūrinio klodo dalį. Anot R. Šmilgelskytės-Stukienės, ši knyga leidžia pažvelgti į praeitį šiek tiek kitu žvilgsniu, sužinoti, kas XVIII amžiaus antroje pusėje vyko mūsų Lietuvoje, kokios buvo valstiečių padėties gerinimo idėjos, kaip tai buvo įgyvendinama.

,,Siūlome atsiversti ir skaityti šią knygą plačiame krašto istorijos kontekste, sužinoti, kas vyko ten, dabartiniame Šalčininkų rajone, prieš du šimtus metų, prieš šimtą metų ir visai neseniai. Kaip tas paveldas įgijo tokį pavidalą, koks yra dabar”, – kalbėjo istorikė R. Šmilgelskytė-Stukienė. Paklausta, kodėl svarbu iškelti Paulavos respublikos istoriją iš užmaršties, knygos idėjos autorė A. Arlauskienė atsakė nedvejodama: ,,Todėl, kad tai yra mūsų Lietuva. Mes važiuojame į svetimus kraštus, žavimės jais ir jų istorija, o dar tiek nežinome apie savo kraštą. Norime prikelti visa, kas yra gražu Lietuvoje ir priartinti tai prie žmogaus. Jeigu žmogus neina prie Paulavos, tai mes atnešime Paulavą žmogui“.

A. Arlauskienė papasakojo apie laiką, praleistą archyvuose, kur valandų valandas ieškojo informacijos knygai. ,,Vertingiausia, kas yra šioje knygoje, tai archyvų dokumentai. Buvo tokių, prie kurių žmogus apskritai prisilietė pirmą kartą“, – sakė knygos bendraautorė. Ypatingą istorijos dvasią autorei pajusti padėjo ir laikas praleistas kelis šimtmečius menančios istorinės vietos apylinkėse. Būdama ten A.Arlauskienė daug fotografavo, tad visą surinktą medžiagą knygoje papildė ir ne viena žurnalistės daryta fotografija.

Knygos idėjos autorė džiaugiasi, jog žmonės domisi istorija ir tikina, jog susidomėjimas jų knyga pranoko visus lūkesčius. Šiuo metu svarstoma galimybė knygą išversti į lenkų ir vokiečių kalbas.

Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – dr. Jolanta Mažylė.

Patalpinta: Knygos