Lietuva ir dizainas – ar turime potencialą?

•Leidinyje „Dizaino indeksas LT2012“ pristatyti 73 Lietuvos dizainerių pasiekimai
Leidinyje „Dizaino indeksas LT2012“ pristatyti 73 Lietuvos dizainerių pasiekimai

Dizainas Lietuvoje – sparčiai populiarėjanti profesija. Domėjimasis dizainerių projektuojamais daiktais bei profesionalų kuriama aplinka auga, o lietuvių pasiekimai dizaino srityje kasmet vis džiugina. Apie dizainą Lietuvoje, Lietuvos dizainerių sąjungą bei būtinybę kūrėjui priklausyti kūrybinei organizacijai kalbamės su trimis dizaino atstovais – Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininku Tautvydu Kalteniu, Vilniaus dailės akademijos docentu Šarūnu Šlektavičiumi ir žinomu drabužių dizaineriu Seržu Gandžumianu.

Dizainerių susivienijimas

1988 metais, iškilus būtinybei  suvienyti Lietuvos pramonės įmonėse dirbančius dizainerius, rūpintis dizaino idėjų ir informacijos sklaida bei didinti dizaino vaidmenį, buvo įkurta Lietuvos dizainerių sąjunga. Šiuo metu sąjunga vienija 141 narį.

Palyginus su kitomis sąjungomis (pavyzdžiui, su Dailininkų sąjunga, kurioje yra per tūkstantį narių), Lietuvos dizainerių sąjungos narių skaičius yra ganėtinai mažas. „Visų pirma, Lietuvoje dizainu užsiima gerokai mažiau žmonių. Juk net ir dailininkų, baigusių aukštąsias mokyklas, skaičius yra gerokai didesnis nei dizainerių… Tiesa, dizainerių sąjungos narių skaičius neatspindi ta profesija užsiimančių žmonių šalyje skaičiaus – juk neprivaloma kiekvienam kūrėjui priklausyti organizacijai. Tai yra savanoriškas pasirinkimas“, – sako sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis.

2005 metais priėmus Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymą, buvo iškelti aukšti reikalavimai norint gauti meno kūrėjo statusą – tarp penkių kriterijų įtvirtinti tokie reikalavimai kaip, pavyzdžiui, tarptautiniai prizai ar Nacionalinė premija. „Kadangi meno kūrėjai gauna lengvatų iš valstybės, mainais į tai sąjunga turi saugoti savo profesionalumą“, – pabrėžia pirmininkas ir priduria: „Kita vertus, savo sąjungoje aukštus kriterijus taikėme nuo pat pradžių – kiekvienas jos narys privalo turėti aukštąjį ir būtinai specializuotą išsilavinimą. Nors dabar ir yra daug savo specialybės nebaigusių kūrėjų, mes tam tikra prasme saugome savo „profesinę nekaltybę“ (šypsosi). Kad patektum į sąjungą, turi ne tik baigti studijas, tačiau ir daug dirbti šioje srityje, turėti, ką parodyti.“

Sąjungos veikla ir „Lietuvos dizaino indeksas 2012“

Lietuvos dizainerių sąjunga – meno kūrėjų organizacija, kuri ne tik atstovauja savo nariams, tačiau rūpinasi ir visos Lietuvos dizaino sektoriumi. Vystome tarptautinę veiklą, rūpinamės Lietuvos kūrėjų pasiekimų sklaida pasaulyje, pavyzdžiui, gegužės mėnesį ruošiame Lietuvos kūrėjų išvyką į Kiniją, kur tarptautinėje parodoje atstovausime Lietuvos dizainui. Yra ir kita tendencija – lietuviškuoju dizainu itin domisi vakariečiai. Mūsų mados kūrėjai nuolat dalyvauja Londono ir Paryžiaus mados savaitėse, o kai kurie autoriai yra kviečiami dalyvauti kasmetinėje tarptautinėje Milano namų apyvokos bei gyvenamosios aplinkos dizaino parodoje“, – dalinasi T.Kaltenis.

Pašnekovas išskiria praėjusių metų projektą – sąjunga išleido leidinį „Dizaino indeksas LT2012“, kuriame pristatyti 73 Lietuvos dizainerių pasiekimai. Tarp jų – ir tokių žinomų kūrėjų kaip Juozo Statkevičiaus, Julijos Janulaitytės vardai…  „Visad pavydžiai  žiūrėdavau į kitų šalių panašaus tipo leidinius – senose pramoninėse valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje, dizainas yra neatsiejamas nuo pramonės, todėl tokio tipo leidiniai ten parengiami praktiškai kasmet. Juk pramonės industrija yra pagrindinė dizaino „maitintoja“. O mūsų pramonė  nuo 1990 metų buvo sugriuvusi,  todėl ir dizainas kiek apmirė. Tačiau pamažu dizaino sfera ima atsigauti. Planuojame panašaus tipo leidinį išleisti ir 2013 metais – jau šiemet laimėti tam tikri apdovanojimai, sukurta daug darbų“, – sako Tautvydas Kaltenis.

Sąjungos pirmininkas prognozuoja didelį šuolį Lietuvos dizaino industrijoje. „Dizainas yra ekonominis faktorius, jis turi būti šalies eksporto variklis. Reikia kurti naują Lietuvos dizaino tradiciją – gaminius, kurie pasklis. Jei ekonomika orientuojasi tik į tranzitą, energetiką, iš to nieko nebus. Reikia atrasti ir tai, ką eksportuoti. Intelektualinis produktas, ko gero, mums yra viena geriausių išeičių“.

Lietuvių potencialas dizaino srityje

VDA docentas Šarūnas Šlektavičius (nuotrauka – iš asmeninio archyvo)
VDA docentas Šarūnas Šlektavičius (nuotrauka – iš asmeninio archyvo)

Šarūnas Šlektavičius, Vilniaus Dailės akademijos docentas ir Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys, teigia, jog kūrybinių organizacijų reikšmė šaliai yra didelė. „Dizainerių sąjunga, kaip ir kitos kūrybinės organizacijos, būdamos Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narės, yra atstovaujama Lietuvos valstybinėse institucijose bei Europoje. Manau, jog buvimas sąjungoje yra racionalus būdas vienyti profesionalius kūrėjus ir jiems atstovauti“.

Docentas sutinka, jog lietuvių potencialas vystytis dizaino srityje yra tikrai aukštas.  „Lietuviai turi daug pasiekimų dizaino rinkoje – yra laimėta nemažai pasaulinių konkursų.  Tik, kaip mano vienas kolega iš Skandinavijos pastebėjo, mums yra būdingas sugebėjimas nepasinaudoti tuo potencialu. Skiriamas nepakankamas dėmesys perspektyvinėms šalies vystymosi kryptims. Kitas dalykas, stabdantis vystymąsi – bendradarbiavimo tarp skirtingų specialybių žmonių trūkumas. To dar reikia mokytis.“

Š. Šlektavičius taip pat pabrėžia, jog dizainas kuria pridėtinę vertę. „Ar žinote, pavyzdžiui, kad Lietuvoje gaminama daug IKEA produkcijos? Čia nebrangiai pagaminamoms prekėms paskui uždedami dideli antkainiai, tad didžioji dalis pelno iškeliauja svetur… Tačiau manau, jog jei šalyje atsirastų daugiau savo prekinį ženklą norinčių kurti žmonių, ilgainiui tai būtų perspektyvu – galėtume kurti produkto vystytojų visuomenę.“

Seržas Gandžumianas: kūrybinei organizacijai priklausyti nebūtina

Dizaineris Seržas Gandžumianas (Redos Mickevičiūtės nuotrauka)
Dizaineris Seržas Gandžumianas (Redos Mickevičiūtės nuotrauka)

Dar vienas pašnekovas – žinomas Lietuvos mados dizaineris Seržas Gandžumianas. Paklaustas, kodėl nestojo į Lietuvos dizainerių sąjungą, jis pasakoja: „Visų pirma, anksčiau mados dizainas nebuvo tapatinamas su pramonės dizainu. Dizainerių sąjunga apima labiau pramoninį dizainą, mados dizainerių ten beveik nėra… Tiesiogiai naudos tame nematau. Kitas dalykas – stengiuosi laikytis biurokratinių įstaigų nuošalyje. Buvimas bet kurioje sąjungoje yra atimtas laikas iš tavo gyvenimo, tavo darbo, kadangi kiekvienam klausimui reikia susikaupti… Kita vertus, galbūt nebuvau tam pasiruošęs – klausimai apie priklausymą kūrybinei organizacijai iškilo tik kuriant Nacionalinę mados dizaino asociaciją (2006 m.).“

Anot kūrėjo, kūrybinei organizacijai priklausyti verta, jei norima pasiekti tam tikrų su savo profesija susijusių tikslų. „Priklausant organizacijai lengviau yra siekti tokių dalykų kaip, pavyzdžiui, valstybinė parama, dalyvavimas parodose ir t.t. Kita vertus, jei neturi savo „kelrodės žvaigždės“, taip pat apsimoka priklausyti komandai, mat komandinis darbas veda tam tikru keliu. Bet, mano nuomone, tai nebūtina – tai yra kiekvieno noras ir pasirinkimas“.

Seržas Gandžumianas pritaria ir kitų pašnekovų išsakytai nuomonei, jog Lietuva turi didelį potencialą dizaino srityje. „Esame labai kūrybingi, bet neturime bendros valstybės dizaino programos, kuri konceptualiai vestų į tam tikrą vietą Europos rinkoje. Kitas dalykas – Lietuvoje vis dar neturime tarptautinės mados vadybos, kuri yra reikalinga norint pristatyti mūsų kūrybą užsienio rinkose. Užsienio mados atstovai dažniausiai žiūri į mūsų šalį kaip į įdomių idėjų šaltinį, kurį galima nemokamai pasiimti. O kai kurios idėjos netgi charakterizuojamos kaip „ideas for wind“ – dažniausiai jos tiesiog paleidžiamos vėjui, yra nerealizuojamos…“

Pašnekovas taip pat pastebi, jog dažnai valstybinėse institucijose nelabai suprantama, kas yra dizainas. Į dizainą žiūrima vartotojiškai, nesuvokiant, kaip vyksta kūrimo procesas, todėl dažnai valstybės sukuriamos sąlygos kūrybai būna labiau biurokratiškos nei iš tikrųjų. Įdomus faktas – sovietmečiu kartą per savaitę visiems kūrėjams būdavo suteikiama „kūrybinė“ nedarbo diena, skirta kūrybai, įkvėpimui… Tačiau, anot S. Gandžumiano, kūryba yra neatsiejama ir nuo materialių dalykų, todėl kūrėjus svarbu remti ir finansiškai.

Patalpinta: Rašiniai