Kur Lietuvoje dingsta modernūs pastatai?

„Architektų sąjungos būstinė įsikūrusi Raduškevičių rūmuose” aut. Donata Špokaitė
„Architektų sąjungos būstinė įsikūrusi Raduškevičių rūmuose” aut. Donata Špokaitė

Pinigai ir žmonių pasyvumas – turbūt tai yra pagrindinės priežastys, kurios trukdo įvairioms profesinėms sąjungoms sėkmingai veikti. Lietuvos architektų sąjunga (LAS) susiduria su panašiomis kliūtimis. Kokia LAS veikla, padėtis tarptautinėje erdvėje ir kokios šios sąjungos problemos? Apie tai papasakojo architektai V. Dapkevičius, R. Leitanaitė ir K. Pempė.

Ko siekia LAS?

Lietuvos architektų sąjunga – profesinė asociacija, vienijanti architektūros profesionalus. Pagrindiniai jos tikslai yra puoselėti architektūros kultūrą, stiprinti jos vaidmenį šalyje. Organizacija to siekia rengdama parodas, seminarus, konkursus, dalyvaudama užsienyje vykstančiuose architektūros renginiuose.

Draugija viešai pasisakydama siekia reaguoti į svarbiausius įvykius šalyje, susijusius su architektūra ir jos politika. LAS noras – auginti architektų profesinį meistriškumą, kūrybiškumą ir visuomeniškumą, didinti visuomenės erudiciją ir skatinti edukaciją aplinkos kūrimo klausimais.

Aktyvumo mažai

LAS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius teigia, kad Lietuvos architektų sąjungos vaidmuo tarptautinėje terpėje yra šalies architektūrinės kultūros refleksija. Vaidotas sako, kad jie bendradarbiauja su kitų šalių architektais parodose, konferencijose, kūrybinėse dirbtuvėse. Tačiau mano, kad LAS aktyvumo tarptautinėje erdvėje nėra labai daug. „Aktyvumo yra, tačiau sunku spręsti. Reikėtų lyginti su kitomis profesinėmis organizacijomis“, – sakė V. Dapkevičius.

Architektas paminėjo keletą LAS įgyvendintų darbų, projektų: išleista monografijų apie svarbiausias architektūros asmenybes serija, kasmetinės parodos „Žvilgsnis į save“ organizavimas. LAS dalyvavo projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, kurio metu daug aktyviausių Lietuvos architektų skaitė paskaitas šalies mokyklose. LAS kasmet deleguoja architektų darbus į Europos architektūrinių apdovanojimų konkursą („Mies van der Rohe awards“).

Reikšminga yra ir Lietuvos miestuose veikiančių architektūros ekspertų tarybų veikla – architektai svarsto ir viešina informaciją apie svarbiausius Lietuvos miestų projektus.

Tačiau tai tik dalis architektų sąjungos darbų ir veiklos rezultatų. Verta paminėti ir tai, kad LAS yra Europos architektų tarybos (ACE) narė, kartu su Latvijos ir Estijos architektų sąjungomis – Baltijos šalių architektų sąjungos asociacijos BAUA narė, kuri dalyvauja tarptautinės architektų asociacijos UIA veikloje.

Veikla tarptautinėse organizacijose

Kita LAS sąjungos narė Rūta Leitanaitė papasakojo apie Lietuvos architektų sąjungos veiklą tarptautinėje erdvėje. Architektė paminėjo tai, kad LAS rengia pasiūlymus, reaguoja į teisės aktus, atstovauja Lietuvos architektų interesams, stengiasi pagerinti architektūros kokybę. Ji teigia, kad tai nematomas darbas, nuolatinis procesas.

Kaip ir visose organizacijose, taip ir architektų, pasitaiko „nešvarių“ atvejų, kai projektas perkamas tik todėl, kad jis pigus. „Eskaluojame visokius abejotinus klausimus, susijusius su viešuoju interesu architektūroje, stengiamės paviešinti neigiamus atvejus, kaip būna viešųjų pirkimų atveju,  kad perka projektą dėl jo kainos, ne kokybės. Tuomet visuomenė negauna pastato, kuris būtų modernus, gražus, bet gauna pigų. Mes šitam principui prieštaraujame ir stengiamės kovoti su šiais atvejais, viešinti juos“, – dėstė mintis pašnekovė.

LAS problemos

Apie Lietuvos architektų sąjungos aktyvumą tarptautinėse organizacijose R. Leitanaitė kalbėjo ne itin optimistiškai. Pasak jos, sąjungoje yra aktyvių žmonių, tačiau jų labai nedaug. Todėl sakyti, kad LAS pateisina architektų lūkesčius, R. Leitanaitė negali. Tačiau ji sako, kad naivu manyti, jog ši sąjunga turi pateisinti Lietuvos architektų lūkesčius, nes LAS negali lietuviams architektams sudaryti nei geresnių ekonominių sąlygų, nei priimti palankių įstatymų. Tai ne Lietuvos architektų sąjungos valioje.

Kaip problemą architektų sąjungos narė įvardija ir požiūrį į sąjungą. Ji mano, kad su šia problema susiduria ne tik architektų sąjunga, bet ir visos kitos, net ne kūrybinės organizacijos. „Visi galvoja, kad architektų sąjunga viską gali, tačiau tai yra tik savanoriškas žmonių susivienijimas. Ką gali sąjunga, priklauso nuo jos narių. Todėl sakom, kokie nariai, tokia ir sąjunga. Kaip kad žmonės sako, kokia visuomenė, toks ir Seimas“.

Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose labai reikšmingas

Tačiau sąjungos narė R. Leitanaitė neabejoja LAS dalyvavimo tarptautinėse organizacijose reikšmingumu. Ji mano, kad LAS dalyvavimas Europos organizacijose labai svarbus, nes esame ES dalis ir mums tiesioginės įtakos neturi visos direktyvos, priimti įstatymai, kurie susiję ne tik su architektų veikla, bet ir statybiniais reglamentais: kokie turi būti pastatai, kaip turi plėstis miestai, kokia yra šalies plėtros strategija.

Kadangi gyvename ES, turime laikytis jos principų Lietuvos architektams labai aktualu žinoti tuos principus, lavintis ir dirbti pagal juos. Tai mūsų šalies architektams yra naujovė, nes principai keičiasi. Pavyzdžiui, dabar atsirado tvari architektūra, kuri prieš dešimt metų buvo tik egzotiškas terminas.

Kita vertus, dalyvavimas tokiose organizacijose reikalingas dar ir dėl to, kad, kaip sako LAS narė R. Leitanaitė: „Vienas lauke – ne karys“. Mat visada lengviau problemas spręsti, kai  bendradarbiauji su kaimynais, kolegomis ir keitiesi patirtimi. Tarkime, kad galbūt Lietuvoje yra problemų, kurios kitose šalyse jau išspręstos. Tuomet architektai, dirbantys Lietuvoje, paprašo pagalbos ir konsultacijos iš tarptautinių organizacijų.

ACE, jos veikla yra tiesiogiai susijusi su Europos komisija, Europos Parlamento veikla. „Tai Europos architektų balsas. Mes, kaip tos organizacijos nariai, galime kažkaip patransliuoti Lietuvos architektų balsą. Tai jeigu mūsų ten nebūtų, niekas Lietuvos architektų neatstovautų“, – dalijosi mintimis R.Leitanaitė.

K. Pempė apgailestauja dėl menko aktyvumo tarptautinėse organizacijose

Lietuvai architektūriniais kūriniais nusipelnęs architektas Kęstutis Pempė, kuris yra LAS delegacijos vadovas Europos architektų taryboje, mintis išsakė trumpai ir aiškiai. Docentas sakė, kad aktyvumo tarptautinėje terpėje nėra daug, tačiau tai naudinga veikla dėl gaunamos vertingos informacijos. Architektui apmaudu, kad LAS negali aktyviau įsilieti į tarptautinių organizacijų veiklą. „Finansavimo arba visai nėra, arba jis būna minimalus, nes daugiau dėmesio skiriama rašytojams, muzikai ir kitiems dalykams“, – sakė K. Pempė. Architektui gaila dėl to, kad Lietuva negali tarptautinėse organizacijose dalyvauti taip, kaip kitos šalys.

Patalpinta: Rašiniai