Sporto varžybose užderėjo nauja tradicija
Sporto varžyboms tarp žurnalistikos studentų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) tapus tradicija, į žurnalistų šventę prašosi dar viena – pralaimėjimas. Studentams ir vėl nepavyko pasipriešinti LŽS rinktinei. Futbolo varžybos baigėsi rezultatu 1:7, o antrą kartą vykusios krepšinio varžybos pralaimėtos 52:62.
Futbolas. Daugiau įvarčių nei lietaus
Pirmoji „LeŽuDi“ šeštadienio dvikova prasidėjo futbolo aikštelėje. Nors vizualiai komandos skyrėsi kaip lašininis nuo kanapinio, pirmajame kėlinyje nė vienai dominuoti nepavyko. Aukšti LŽS vyrukai ir vikrūs studentai kamuolį daugiausia spardė aikštės viduryje arba gaudydavo jį benuriedantį už stačių žaidimo aikštelės šlaitų.
Vartininkų aikštelėse jau buvo bepradedančios pavasaroti varnos, kai jaunajam žurnalistui Egidijui Jurgelioniui pavyko prasiveržti ne tik pro rytinę rasą, bet ir pro baltuosius LŽS gynėjus. 1:0 – palaikymo komanda krykštauja, studentai pirmauja. Šis įvartis, kaip vėliau paaiškėjo, paskutinis, studentams kainavo visą likusį kėlinį gynybos, kurią sunerimę sporto žurnalistai galiausiai pralaužė. Po Rimo Maurico įvarčio – lygu – 1:1.
Per didžiąją pertrauką studentai traukė triumfo pypkes, o LŽS kapitonas Nerijus Kesminas draugus ragino susiimti ir pasimokyti iš pirmojo kėlinio klaidų. Kaip paaiškės netrukus, antrajame kėlinyje padaugės ne tik įvarčių, bet ir keiksmažodžių.
Pajutę, kad puolimas suintensyvėjo, studentai ėmė trauktis link savųjų vartų, tačiau Raimundo Celencevičiaus spirtas kamuolys vis dėlto apgavo vartininką – 1:2. Nuo tada LŽS įvarčių sąskaita didėjo beveik po kiekvienos atakos, o studentams tai buvo taip pat netikėta, kaip PSD mokestis.
Paskutinysis LŽS įvartis tapo puikia įžanga į krepšinio varžybas – Martynas Juocevičius kamuolį per vartininką permetė iš pusės aikštės. Galutinis rezultatas 1:7.
Krepšinis. Neišsipildžiusios viltys
Jeigu futbolo varžybose daug vilčių į studentus „LeŽuDi“ totalizatoriaus dalyviai nedėjo, tai krepšinio aikštėje jie buvo laikomi favoritais. Rungtynių pradžioje sunkiausia buvo žiūrovams: jiems reikėjo priprasti ne tik prie atsarginių suolelio triukšmo ir batų cypimo, bet ir prie nuolat besikeičiančio rezultato. Pirmas kėlinys baigėsi 13:17 LŽS naudai.
Antrajame kėlinyje studentai įrodė, kad dalyvauti Vilniaus universiteto Rektoriaus taurės varžybose yra naudinga. Studentai galiausiai persveria rezultatą, salėje kyla didžiulis triukšmas, LŽS prašo minutės pertraukėlės. Sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus patarimai komandos negelbsti, antrą kėlinį 33:22 laimi studentai.
Antrojoje rungtynių pusėje į aikštę įsliūkina šeštas žaidėjas – nuovargis. Abi komandos dažniau stumdosi ir gulinėja ant parketo nei meta į krepšį. Studentai taip pat atskleidžia, kad nesilankė Editos Mildažytės paskaitoje „Ar žurnalistas žmogui draugas?“. Į taiklius būsimų darbdavių metimus jie vis dažniau atsako grūmodami kumščiais. Po trečio kėlinio 38:41 LŽS naudai.
Paskutinio kėlinio metu, atmosfera aikštelėje buvo tokia įtempta, kad kai kas pasijautė lyg Kauno sporto halėje žaidžiant „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“. Vis dėlto vyresnieji kolegos, tikėtina, neseniai išklausę pykčio tramdymo kursą, tolo nuo studentų.
Kėlinio viduryje LŽS minutės pertraukėlė padarė meškos paslaugą žaliesiems. Studentai skirtumą sugebėjo sumažinti iki 3 taškų (47:50). Tačiau galutinis varžybų rezultatas 52:62. Pralaimėjimo tradiciją sugriausime nebent kitais metais.
Artūro Ketleriaus nuotraukos
