Klaipėda
Kaip ir sostinėje, taip ir Klaipėdoje, pradinis Sąjūdžio bruzdesys buvo nukreiptas ne į politinius ar tautinius, bet į neutralesnius – ekologinius ir kultūrinius dalykus. Tautinio atgimimo idėjos Klaipėdoje skleidėsi silpniau negu Vilniuje.
Sąjūdžio požymiai
Dėl gausios rusakalbių bendruomenės, dominavusios jūros uosto regione, atgimimo idėja čia plėtota silpniau. Nepaisant to, uostamiestyje atšilimo požymiai pradėjo reikštis 1987 m. vasarą, kai Lietuvos komunistų partijos vadovybė leido perduoti filharmonijos pastatą, kuris buvo atimtas iš tikinčiųjų 1961 m. Žmonėms tai buvo lyg ženklas, reiškiantis Sąjūdžio pradžią.
Svarbiausiu postūmiu Klaipėdoje tapo 1988 m. liepos 6 diena, kai Paminklų konservavimo institute susirinko būsimi sąjūdiečiai. Viešo iniciatyvinės grupės prisistatymo visuomenei data buvo numatyta liepos 10 d., kai mieste vyko visiems žinoma Jūros šventė. Konstatuojama, kad pirmoji Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinės grupės programa, paskelbta 1988 m., iš esmės buvo nuosaikus tautinių ir demokratinių idėjų mišinys.
Pirmieji mitingai ir Sąjūdžio spauda
Jau po mėnesio, 1988 m. rugpjūčio 4 d., įvyko pirmasis mitingas, organizuotas prie Celiuliozės ir kartono kombinato. Jo metu kalbėta apie Lietuvos pajūrio ir kombinato – vieno didžiausių tuomet marių teršėjo – problemas. Šalia sąjūdiečių mitinge dalyvavo ir pats Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, demonstruodamas politinės situacijos atšilimą. 1988 m. rugsėjo 3 d. visą Lietuvą įtraukė Baltijos jūros apkabinimo akcija, kurios priežastimi tapo jūros taršos problema. Tada sąjūdiečių dėka Lietuvos pajūryje susirinko apie 100 tūkst. žmonių iš visos Vakarų Lietuvos.
Laikraštis „Mažoji Lietuva“ po „Sąjūdžio žinių“ – antrasis Sąjūdžio laikraštis šalyje. Žurnalisto Gintaro Tomkaus iniciatyva jis buvo leidžiamas ne Vilniuje ar Kaune, o būtent Klaipėdoje. „Tai buvo tuometinės žmonių vienybės padarinys“, – rašo vienas iš tuometinės „Mažosios Lietuvos“ leidėjų Gintaras Tomkus, savo straipsnyje „Sąjūdžio kronikos: Atgimimo spauda I“.
1989 m. Sąjūdis pasuko į politiką
1989 m. Sąjūdžio veikla nukrypo į politinius veiksnius. Kovo 26-ąją vykusiuose rinkimuose į SSSR Aukščiausiosios tarybos deputatus buvo išrinkti visi trys Klaipėdos Sąjūdžio kandidatai. Taip klaipėdiečiai pademonstravo savo poziciją ir laisvės troškimą. Dar po metų, 1990 m. kovo 23 d., įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Klaipėdos Liaudies deputatų tarybą. Pirmuoju Klaipėdos meru šiuose rinkimuose gyventojai išrinko Povilą Vasiliauską. Įvykus laisviems rinkimams, nedelsiant imtasi miestui svarbių objektų tvarkymo ir desovietizavimo – nugriauti paminklai Leninui ir sovietų armijai, Teatro aikštėje atstatytas paminklas Taravos Anikei, pradėti Kryžiuočių ordino pilies regeneracijos darbai bei apleistų vokiečių kareivių kapinių tvarkymas miesto parke.