2014-05-01

Užupis per melagių dieną švenčia savo nepriklausomybę

Balandžio 1-oji – puiki diena švęsti Užupio Respublikos gimtadienį. Yra žmonių, kurie mano, kad tai pokštas. Visgi prezidentė Dalia Grybauskaitė ne iš tų, ji atvyko pasveikinti Užupio su nepriklausomybe.

Žmogus gali dalintis tuo, ką turi. Nuotr. Igno Nefo nuotr.

Aiški pasienio riba tarp Lietuvos ir Užupio yra Vilnelė, bet šiandien Užupio Respublikos (UR) gyventojai stengiasi dar tiksliau parodyti, kad tiltas per Vilnelę – tikras pasienis. Kaip kasdien važiuoji mašina į Užupį, bet šiandien vidury tilto esi sustabdomas prie muitinės posto. Ten tavęs paprašo dokumentų ir uždeda antspaudą – Užupio Respublikos vizą. Tuomet gali legaliai kirsti sieną. Pravažiuodamas dar matai ant tilto kabančias vėliavas, kuriose baltom raidėm užrašyta: ,,Žmogus turi teisę globoti žuvį!”, ,,Žmogus atsako už savo laisvę”, ,,Žmogus gali dalintis tuo, ką turi”, ,,Žmogus turi teisę mylėti”. Jeigu tu praeivis ir jau sėkmingai kirtai sieną, tilto pabaigoje, prie Užupio kavinės, tavęs laukia didelis baltas plakatas su užrašu ,,Sukurk Užupiui svajonę“. Linksmos merginos prie plakato dalija rašiklius ir kviečia užrašyti savo svajones, linkėjimus Užupiui. Ant plakato gali matyti užrašus ne tik lietuvių, bet ir korėjiečių, rusų, hebrajų, prancūzų kalbomis. Pagalvoji: tai Respublika, palaikanti gerus tarptautinius santykius, – ir eini toliau.

Iš vietinių gyventojų sužinai, kad UR švenčia jau 17-uosius neprigulmybės metus. Išgirsti, kad šiemet gimtadienio tema yra svajonės. ,,Mes čia nedirbame, mes pildome savo svajones“, – skelbia užrašas prie Užupio menų inkubatoriaus galerijos ,,Galera“ durų. Prie durų iškabinta ir šventės programa: vieša mankšta pievutėje prie Užupio tilto, literatūrinio grybavimo vakarėlis Užupio kavinės Užbanketinėje salėje, šiaurietiškas ėjimas prie Užupio tilto pievų, dokumentinis filmas ,,Degantį žmogų prisiminus“ bei daugybė kitų renginių. Mane labiausiai nudžiugino renginys pavadinimu ,,Užupio Rūtos svajonių sriuba terasoje“, tiksliau, nudžiugino renginio laikas – 20.02-20.32. Tiesa, sriubą teko ragauti kiek vėliau, tačiau svarbiausia tai, kad ji buvo be galo skani, aštroka svajoklių sriuba.

Ramiai vaikštinėji po švenčiantį Užupį, bendrauji su užupiečiais ir staiga išgirsti sveikinimus iš prezidentės Grybauskaitės lūpų: ,,Sveikinu jus su nepriklausomybės diena!”. Ji, vilkėdama savo mėlyną paltą, plačiai šypsodama kviečia visus kartu nusifotografuoti. Kažkas priėjęs nori uždėti UR antspaudą ant Prezidentės rankos, tačiau ji iškilmingai pakelia ranką ir pasako: ,,Jau turiu”. Na, tuomet belieka Lietuvos prezidentę pakviesti į vakarinį koncertą Užupio kavinėje. D.Grybauskaitė Užupio televizijai sako, jog atvyko pasveikinti kaimynės valstybės, beje, labai draugiškos, su nepriklausomybe. Prezidentė, kaip ir kiti svečiai, rašo linkėjimus ant balto plakato, aplanko ,,Galerą“ ir kartu su vaikais terasoje prie tilto piešia svajones.

Užupis aidi nuo svajoklių eisenos

Vakarop iš Užupio gimnazijos kiemelio pajuda svajoklių eisena. Užupiečiai su vėliavomis keliauja po Užupį ir skanduoja: ,,Saulė šviečia – ir gerai, lietūs lyja – nieko, žengia Užupio būrys, viens, du, trys, keturi!” Eisena baigiasi prie Užupio angelo, kur jau paruošta scena koncertams. Pirmieji Užupį savo muzika pasveikina grupė ,,Mellow”, o po to Aleksandras Belkinas su smagia kompanija užgroja visiems gerai žinomas ,,The Beatles“ dainas, tik džiazo harmonijoje. Taip jos skamba dar melodingiau ir susirinkę klausytojai šoka, muša ritmą, dainuoja kartu su muzikantais. Vėliau, nusileidus saulei, koncertas persikelia į Užupio kavinę, kurioje šiandien kaip niekada daug žmonių. Čia susirinkę ne tik užupiečiai, svečiai, bet ir Respublikos valdžia. Matau užsienio reikalų ministrą Tomą Čepaitį, ramiai gurkšnojantį alų. Norėčiau ilgiau pasilikti svetingoje Užupio Respublikoje, bet suvalgius svajoklių sriubą tenka keliauti namo.

Nežinau, kodėl balandžio 1-oji yra melagių diena. Taip pat nežinau, kodėl Užupis būtent šią dieną pasirinko savo neprigulmybės diena. Tik man rodos, kad užupiečiai mėgsta ne tik svajoti, bet ir pokštauti. Tegu žmonės patys pasirenka – tikėti UR laisve ar žiūrėti į ją kaip į juoką.