Jaunas balsas apie Sąjūdį
Sąjūdis buvo ir vis dar yra vienas svarbiausių įvykių mūsų tautos istorijoje. Dveji aktyvios Sąjūdžio veiklos metai padėjo atkurti nepriklausomą valstybę. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje šis judėjimas buvo svarbus ne tik tuometiniams parlamentarams, intelektualams, bet ir visai patriotiškumu spinduliuojančiai tautai. Jaunuoliai buvo ypač aktyvūs Sąjūdžio dalyviai tiek Baltijos kelio iniciatyvoje, tiek Sausio 13-ąją. Nors visi svarbūs asmenys, jų darbai ir nuopelnai yra smulkiai aprašyti istorijos knygose, tai tapo tik sausais faktais ir datomis. Mokiniai nebeklausia, kodėl ir kaip viskas įvyko, jie tik išmoksta, kas, ką ir kada padarė. Ir visos žinios, kaupiamos tik egzaminui, dažnai būna pamirštamos jau po kelių mėnesių. Vis dėlto yra ir išimčių.
„Šiais laikais egzistuoja ir siekiantis žinių jaunimas, kuris vis klausinėja tėvų, giminių apie gyvenimą tuometinėje Lietuvoje, apie Sąjūdį. Jie žiūri daugybę dokumentinių filmų, skaito senus „Respublikos“ ir „Atgimimo“ laikraščius. Taigi, įvykiai nėra pamiršti, bet jų prasmė, pastebimai nyksta“, – mano tarptautinius mokslus Olandijoje studijuojanti, bet vis dar glaudų ryšį su Lietuva palaikanti Ugnė Mikalajūnaitė. Mergina užsiminė palaikanti dabartinius mitingus ir tai, kad juose dalyvauja jaunimas. Jos manymu, jauni žmonės turi būti aktyvus ir gyvenime. Jie gali ir turi laisvai reikšti savo nuomonę, kad ir kokia radikali ji atrodytų. Juk būtent dabartiniai jaunuoliai bus ta karta, kuri valdys mūsų šalį ir netolimoje ateityje spręs tautiečių likimus, tad kodėl nepradėjus praktikos jau dabar. Ugnė užsiminė, kad užsienyje apie tai, kas vyksta Lietuvoje, atgarsių, nėra. Pati apie tai, kas dedasi jos gimtojoje valstybėje, sužino tik atsivertusi žinių portalą arba gaudama iš tėvo elektroninį laikraščio variantą. Nors užsienyje yra lietuvių, tačiau kuo jie ilgiau čia būna, tuo labiau tolsta nuo Lietuvos.
Archeologijos specialybės pirmo kurso studentas Gediminas Gasiūnas bei Antakalnio gimnazijos vienuoliktokės Eglė Markevičiūtė ir Gražina Vileikytė mano, kad šiais laikais mokykloje Sąjūdžiui skiriama labai mažai dėmesio. Viskas, ko mokytojai moko mokykloje, būna vien tik sausos datos. Į istorinius įvykius gilintis turi pats, tačiau dažniausiai šiuolaikinis jaunimas to nenori daryti, nes dėl tokio dalyko reikia pajudinti ne tik pirštą, bet ir visą smegeninę. Pasak jaunuolių, didžioji dalis šiuolaikinių vaikų švietimo įstaigose atžagaria ranka paima tai, ką „sukramto ir išspjauna“ pedagogai. Kalbant apie Lietuvoje vykstančius minėjimus, mitingus ir panašius dalykus, jaunuoliai išreiškė neigiamą nuomonę. G. Gasiūnas mano, kad mitingus organizuojančių tautininkų idėjos nėra pasuktos tinkama linkme, tačiau dauguma jaunuolių „užkimba“ vien dėl to, kad šios idėjos yra daugiau populistinės nei tautinės. E. Markevičiūtė ir G. Vileikytė prisipažino pažįstančios daug bendraamžių, kurie dalyvauja minėjimuose. Tačiau, jų nuomone, jaunuoliai dauguma atvejų nesupranta to, ką eidami su minia jie skanduoja, nes juos paprasčiausiai užvaldo minios jausmas. Paklausus tokio jaunuolio, ar jis žino, kas vyko prieš 25 metus, jis, greičiausiai, į tai neatsakytų.
Dabartinio jaunimo ir Sąjūdžio santykio klausimu savo nuomonę panoro išreikšti ir ketvirto kurso leidybos studentė Jurgita Petniūnaitė. Mergina mano, jog nebūtina būti gimus pokyčių metu, kad galėtum vertinti įvykius teigiamai ar neigiamai. Taip pat yra ir su Sąjūdžiu, jei žmogus supranta jo esmę ir nepaviršutiniškai žiūri į šį judėjimą tai nelieka vien istoriniu momentu, o tampa kažkuo daugiau. Labai daug dalykų priklauso ir nuo žmogaus požiūrio, pavyzdžiui, požiūrio į Tėvynę, patriotizmą ir panašius dalykus. Tarptautinio verslo ketvirto kurso studentė Ieva Paksytė teigė, kad šiuolaikiniai jaunuoliai, dalyvaujantys patriotiniuose mitinguose, jai niekuo nesiskiria nuo kieme matomų jaunuolių, kurie tikrai neturi jokio suvokimo, nei kas yra Sąjūdis, nei ką tai reiškia Lietuvai. Vieninteliai jų žodžiai būtų „Nu Sąjūdis, nu čia gerai“. Todėl, I. Paksytės manymu, savo jausmus Sąjūdžiui turėtų reikšti tik tie, kurie tikrai supranta jo prasmę, o ne yra valdomi minios jausmo.
Vertinant dabartinio Lietuvos jaunimo požiūrį į šiais metais 25-metį minintį Sąjūdį, galima padaryti įvairių išvadų. Tačiau dauguma žmonių mano, kad jaunuoliai dabar yra tik patyrusių vilkų valdomas būrys, kuris daro, ką jie nori. Galbūt nuomonė pasikeistų, jei jaunimas pradėtų domėtis savo valstybės praeitimi, į ją gilintis, ieškotų tautos istorijos šaknų.