Sostinėje – patriotiniai renginiai atvirose erdvėse

Groja Lietuvos kariuomenės orkestras. Autoriaus nuotr.
Groja Lietuvos kariuomenės orkestras. Autoriaus nuotr.

Pasivaikščiojimą  po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginius Vilniuje pradėjau Kovo 11-osios išvakarėse, o kitos dienos pabaigoje gaudžiau paskutinio oficialaus įvykio – nacionalistų eitynių Gedimino prospektu – atgarsius. Abu šie viešieji renginiai dvelkė patriotine dvasia. Abu sulaukė kardinaliai skirtingų vertinimų, o tuo pačiu ir visuomenės dėmesio.

Kovo 11-osios vidurdienį tradicinė trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija neišsivertė be šių dienų Lietuvos politinio gyvenimo realijų. Jai besibaigiant, šalia Garbės sargybos kuopos karių ir kariuomenės orkestro rikiuotės, megafonu nuomonę apie kasos aparatų įvedimą turgavietėse ir dabartinės valdžios darbą reiškė prie Parlamento badaujančių prekeivių atstovas. Tačiau tiek šūksniai, tiek permainingas oras nublanko prieš šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventę.

Sukakties išvakarėse – dainos ir prisiminimai prie laužo

Ant Stalo kalno – kalvos, stūksančios sostinės Kalnų parke, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva, antrus metus iš eilės surengta šventinė akcija, skirta paminėti Kovo 11-ąją. Laužo šviesoje prisiminimais apie šalies Nepriklausomybės atkūrimą, mintimis apie šiandieninę šio įvykio reikšmę dalijosi aukštą laipsnį turintys karininkai ir Lietuvos karo akademijos kariūnai. Karines, istorines dainas atliko vyrų ansamblis „Kovarniai“. Istorikas, dr. Romas Batūra įvertino istorinę Stalo kalno reikšmę, brigados generolas Edvardas Mažeikis ir Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintautas Bagdonas sveikino su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, džiaugėsi pakankamai gausiu susirinkusių civilių skaičiumi. Majoras Albertas Daugirdas savo kalboje prisiminė jo gimtajame miestelyje susidariusią situaciją, kuomet vos paskelbus Nepriklausomybės atkūrimo aktą, buvo išjungta elektra ir įsivyravo nežinia, pasimetimas, tamsa, baugi tyla. Tačiau šį kovo 10-osios vakarą jis didžiavosi jaunosios kartos įžiebta viltinga šviesa.

Kariūnų įžiebtas laužas. Akvilės Pranckevičiūtės nuotr.
Kariūnų įžiebtas laužas. Akvilės Pranckevičiūtės nuotr.

Vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos karo akademijos ketvirto kurso kariūnas Gytis Šėgžda, kalbėdamas apie akcijos idėją, pabrėžė, kad vakaro organizavimas vyko be vadovybės pagalbos. Rengėjai – akademijoje besimokantys kariūnai bei praėjusiais metais šią aukštąją karo mokyklą baigę, leitenanto laipsnį gavę sausumos pajėgų jaunesnieji karininkai.

„Tai – idėjinė šventė. Kariūnai saugo Lietuvos nepriklausomybę, tad jų uždegtas ir puoselėjamas laužas – laukimo, budėjimo ir lojalumo šaliai simbolis“, – apibūdino G. Šėgžda.

Susirinkusiems buvo siūloma išmėginti jėgas virvės traukimo, šaudymo iš lanko varžybose. Prieš pat vidurnaktį, giedant Tautišką giesmę, trispalve papuoštas dangaus žibintas pakilo aukštyn, simbolizuodamas 21-erius laisvos Lietuvos metus.

Tradicinės patriotinių jėgų eitynės Gedimino prospektu

Kaip ir tikėtasi, daugiausia atgarsių visuomenėje sulaukė Lietuvių tautinio centro, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos ir Nacionalinio fronto organizuotos eitynės nuo Gedimino paminklo Katedros aikštėje iki Lukiškių aikštės. Centrinė Vilniaus miesto gatvė, kuria žygiavo apie 1000 įvairaus amžiaus ir įsitikinimų žmonių, skendėjo vėliavų jūroje, girdėjosi liaudies dainos. Jungtiname chore – apeigų folkloro ansamblis „Kūlgrinda“ ir Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“. Trečius metus iš eilės teisėtai žygiuojantys eisenos dalyviai šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pasitikti prieštaringai nusiteikusių, leidimo protestuoti neturinčių asmenų. Suderinus bendrus veiksmus su sostinės Vyriausiojo policijos komisariato vadovybe, didesnių trukdymų ir provokacijų pavyko išvengti. Tiesa, dėl silpno choro įgarsinimo atliekamos dainos buvo nustelbtos į pasipiktinimo šūksnius reagavusiųjų atsako. Pasiekę Lukiškių aikštę, eitynių dalyviai Aukų g. skverelyje sugiedojo Lietuvos himną.

Eitynių dalyviai, nešini vėliavomis pajudėjo nuo Katedros aikštės. Simono Ingelevičiaus nuotr.
Eitynių dalyviai, nešini vėliavomis pajudėjo nuo Katedros aikštės. Simono Ingelevičiaus nuotr.

LTJS pirmininkas Julius Panka eitynes vertino sėkmingai. Pasak jo, labai padėjo operatyvus ir taktiškas policijos pareigūnų darbas. Kalbėdamas apie renginio reikšmę, J. Panka išskyrė, jog eisena yra puiki galimybė deramai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną:

„Šventės mūsų šalyje nublanksta. Laisvadieniai tampa savotiška „Akropolio“ diena – žmonės vyksta į prekybos centrus. Ši eisena padeda įprasminti šią dieną, liudija Nepriklausomybės atkūrimo akto svarbą.“

Organizacijos vadovas tikisi, jog ateityje pilnai įgavus valstybinių švenčių programas kuruojančių institucijų pasitikėjimą, informacijos sklaida apie patriotinius renginius bus didesnė, taip pritraukiant į eiseną dar daugiau gyventojų.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginių Seime komentaras

„Praėjo dvidešimt metų nuo minėjimo rengimo pradžios, užaugo nauja karta. Šiemet šventiniuose renginiuose matėme itin daug jaunimo. Antrus metus iš eilės įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Didelį žmonių susidomėjimą renginiais rodo gausiai lankyti atvirų durų renginiai. Kalbant apie bado akciją prie Parlamento, kiekvienas žmogus poziciją išreiškia savaip. Jis turi tokią teisę. Tai tik patvirtina, jog gyvename laisvoje Lietuvoje“- pažymėjo LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Patalpinta: Rašiniai