„Jaunajai kartai vakaruose būdingos postmaterialiosios vertybės“

Ugnė Matulevičienė, 41 metų, diplomatinė tarnyba

Dalyvavau talkoje prie namų ir apylinkėse. Tikriausiai, formaliai tai nebuvo akcijos „Darom“ dalis. Jau keletą metų iš eilės dalyvauju tą pačią dieną rengiamoje talkoje prie namų ir Pavilnių regioninio parko.

Šią akciją vertinu labai pozityviai, po jos aplinka žymiai pasikeitė. Nemanau, jog Lietuva yra ekologiškai sąmoninga šalimi, esu gyvenusi Vakarų Europoje, ir ten mačiau akivaizdžiai didesnį sąmoningumo lygį. Šiukšlių rūšiavimas ten – savaime suprantamas ir visuotinai praktikuojamas dalykas. Apskritai, ypač jaunajai kartai vakaruose būdingos postmaterialiosios vertybės – tai reiškia, kad didesnę reikšmę skiria socialinei ir ekologinei atsakomybei, rinkdamiesi ekologiškus ir „Fair Trade“ prekes, organizuoja keitimąsi nereikalingais daiktais, kad būtų mažinama tarša ir bereikalinga gamyba, kad prekė būtų pagaminta neišnaudojant gamintojų, nenaudojant vaikų darbo. Kad kuo mažiau neigiamo pėdsako paliktume savo vartojimu. Populiaresnis būsi ne dėvėdamas kokią prašmatnesnę etiketę, o tada kai pademonstruosi savo sąmoningumą, „postmaterialų“ nusiteikimą. To labai linkėčiau jaunimui Lietuvoje.

„Manau, visiems reikėtų susapnuoti baisų košmarą, po kurio suvoktume gamtos trapumą, pažeidžiamumą“

Dominykas Gabrielius Jankauskas, Vilniaus Valdorfo mokyklos 11 kl. moksleivis

Dalyvavau „Darom“ kartu su visa mokykla. Manau, ši akcija ne tik padeda sutvarkyti teritorijas, kur yra šiukšlių, bet ir skatina žmones prisidėti prie bendros visuomeninės erdvės gerinimo. Ekologija man svarbi ne tik per „Darom“. Kiekvieną dieną stengiuosi bent mažais darbais prisidėti prie ekologiško pasaulio kūrimo – rūšiuoju šiukšles, stengiuosi nenaudoti daug vandens, kai prausiuosi ir plaunu indus, važinėju viešuoju transportu arba einu pėstute ir skatinu kitus daryti tą patį, dalyvavau pikete prie Baltarusijos ambasados prieš statomą naują atominę elektrinę 50 km nuo Vilniaus.
Manau, kad Lietuva nėra ekologiškai aktyvi tauta. Apskritai, Lietuvos gyventojai yra pasyvūs žmonės visuomeninėje veikloje. Turiu omenyje, kad ir paprasti žmonės, ir inteligentija yra neaktyvūs. Pažiūrėkite į dabartinę situaciją – tik dabar formuojasi „Žaliųjų partija“, bet ir tai lėtai ir sunkiai. Išsilavinę Lietuvos žmonės irgi neskiria reikiamo dėmesio ekologijai. Nemanau, kad norint „įskiepyti“ ekologišką gyvenseną reikėtų kažką apmokestinti, nes žmonės vis tiek suras būdų, kaip sukčiauti. Manau, visiems reikėtų susapnuoti baisų košmarą, po kurio suvoktume gamtos trapumą, pažeidžiamumą, kad reikia su ja harmoningai gyventi.

Naminis „Darom“

Laimutė Skėraitienė, Žemės ūkio ministerijos darbuotoja

Oficialiai akcijoje nedalyvavau, tačiau tą dieną kartu su savo vyru Gintautu ir namo kaimynais tvarkėme aplinką: sugrėbėme sausus lapus, surinkome šiukšles, genėjome medelius, pasodinome jazminų ir alyvų. Taip švarinamės kiekvienais metais, tačiau stengiamės daugiausia darbų atlikti anksčiau, nelaukdami akcijos dienos. Po tvarkymosi mūsų namo aplinka skatina stabtelėti, pasigrožėti žydinčiomis gėlėmis, tvarkinga veja, nugenėtais medeliais. Kaimynai, kurie mūsų naminį „Darom“ tik stebėjo pro langą, negaili pagyrų, net benamiai katinėliai jaukiai snaudžia įsitaisę tarp žydinčių gėlių kauburėlių.

„Darom“ akciją vertinu teigiamai, reikia stengtis gyventi gražiau, tvarkingiau, skatinti to siekti kaimynus, bičiulius, ypač jaunimą. Deja, ekologiškai sąmoninga šalimi mums vadintis dar ankstoka. Tačiau šios akcijos organizatorių sumanumo ir visuomenės aktyvumo dėka, manau, po kelių metų galėsime taip vadintis.

„Reiktų pasiekti tokį mąstymo lygmenį, kai patys niekieno neverčiami pradėtume rūpintis savo aplinka ir elgesiu“

Linas Vaitonis, Vilniaus pedagoginio universiteto antro kurso biologijos specialybės studentas

Deja, bet „Darom“ akcijoje šiais metais nedalyvavau, tuo metu buvau išvykęs. Manau, jog šiais metais renginys pavyko, nes buvo surinkta ne viena tona šiukšlių, o tai, žinoma, yra teigiamas rezultatas. Taip pat pastebėjau, kad Vilniaus Vingio bei Sereikiškių parkuose besimėtančių šiukšlių žymiai mažiau nei anksčiau.

Mano manymu, Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio ir lėšų antrinėms žaliavoms perdirbti ir šiukšlintojams bausti. Turbūt pirmiausia reiktų pasiekti tokį mąstymo lygmenį, kai patys niekieno neverčiami pradėtume rūpintis savo aplinka ir elgesiu. Didesnės baudos turėtų kažkiek pagelbėti, bet taip pat reiktų rengti daugiau įvairių laidų, seminarų, pasitelkti kitas informacijos priemones ir aiškinti žmonėms apie jų daromą žalą gamtai, paprasčiausią pagarbą supančiai aplinkai bei patiems sau, skatinti neteršti aplinkos. Pradėti turime nuo savęs, nuo savo artimųjų.

„Nemėgstu netvarkos ir šiukšlių“

Daiva Stasiūnienė, mokytoja

Šiemet „Darom“ akcijoje dalyvavau pirmą kartą, manau, dalyvausiu ir kitąmet. Šį renginį vertinu teigiamai, nes nemėgstu netvarkos ir šiukšlių, tik gaila, kad taip ilgai neišveža surinktų maišų. Negalėčiau Lietuvos pavadinti ekologiškai sąmoninga šalimi, nes žmonių suvokimas apie atliekų rūšiavimą per menkas. Savo akimis mačiau, koks požiūris vokiškai kalbančiųjų šalių gyventojų apie šiukšlių rūšiavimą, lietuviams iki to dar labai toli.

Ina Kirjackaja, matematikos mokytoja

Šioje akcijoje nedalyvavau nė karto, galbūt tai padarysiu kitais metais. Turiu pripažinti, po šio renginio mieste vaikščioti tikrai maloniau, aplinka daug švaresnė. Manau, neekologiškai mąstančios visuomenės problema slypi tame, jog žmonėms pateikiama per mažai informacijos apie tokio pobūdžio problemas ir ne visi turi galimybes išpildyti savo norus.

Autorės nuotr.

Susiję