Kalbos barjeras

Labai svarbu, kad pagrindines darbines Europos Sąjungos kalbas mokėtų Lietuvos ministerijų ir kitų vykdomosios valdžios institucijų darbuotojai bei parlamentarai. Buvo organizuojami kalbų mokymai, kurie kvietė parlamentarus pasitikrinti bei tobulinti savo primirštų kalbų žinias.

Vilniaus universiteto  Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, profesorius  Ramūnas Vilpišauskas teigė: „Kalbos mokėjimas padeda efektyviau atlikti savo darbą pirmininkaujant, ypač neformalaus bendravimo lygmenyje. Iš politikų būtent ministrai ir viceministrai turės atlikti svarbų vaidmenį ir jų užsienio kalbos žinios gali tapti kliūtimi bei apsunkinti pirmininkavimo darbus.“  To paties instituto doktorantas Marius Skuodis taip pat sutiko pareikšti savo nuomonę: „Darbinių ES kalbų – pirmiausiai anglų – mokėjimo svarba atsiskleidžia neformaliuose susitikimuose, kuriuose paprastai pasiekiami pagrindiniai konsensusai.“

Identiteto praradimas

Seimo narys Andrius Kubilius per paskaitą Klaipėdos universiteto studentams pasakojo, kad Lietuva privalo „europizuotis“ ir žengti  tolyn į Europą. Būtent toks ir yra viso Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslas.

Galime kelti klausimą, ar turint tokį pažiūrį Lietuvai negresia prarasti identitetą? Žinoma, integracija nebūtinai gali reikšti identiteto praradimą, tačiau jei kalbėsime ne apie integraciją bendrosios rinkos srityje, o apie perskirstomąsias, biudžeto politikos sritis, tada kyla rimtų klausimų, susijusių ir su skirtingu pajamų lygiu skirtingose ES šalyse, ir su politinio atstovavimo klausimais. Prof. Ramūnas Vilpišauskas pataria: „Kol kas Lietuvai reikėtų koncentruotis į bendrosios rinkos įtvirtinimą, o tai reiškia energetikos ir transporto integraciją bei paslaugų teikimą tarp skirtingų ES šalių.”

Euro įvedimas

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kalbama, kad Lietuva nėra pasiruošusi įsivesti euro. Lietuvai 2007 metais įsivesti eurą sukliudė infliacijos kriterijaus neatitikimas. Pasiruošimas, kitą valiutą įsivesti 2015- aisiais, bus  vertinamas konkrečiais rodikliais: biudžeto deficito, valstybės skolos ir infliacijos.

Vienas iš labiausiai patyrusių Lietuvos ekonomistų, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas sutiko išsakyti savo nuomonę euro įvedimo klausimu: „2001 metais nuo dolerio prie euro persietas litas yra visiškas euro dubleris, todėl visiems Lietuvos ūkio dalyviams yra visiškai tas pat, ar jie (mes) turi litus, ar dolerius, nes bet kuriuo momentu vienus galima pakeisti gerai žinomu ir nekintamu kursu į kitus.“

„Tokiomis sąlygomis yra blogai – labai blogai – tai, kad litas vis dar egzistuoja, nes tai reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė turi galimybę vieną gražią dieną pakeisti lito kursą euro atžvilgiu. Tai didžiulė užsienio investuotojus gąsdinanti grėsmė, papildoma jų investavimo Lietuvoje rizika. Tuo tarpu mums lito egzistavimas lygiagrečiai su euru yra bereikšmis ir beprasmis, sukeliantis tik papildomas vieno į kitą keitimo išlaidas. Taigi, Lietuva yra pasiruošusi įsivesti eurą  jau 19 metų ir bet koks delsimas tik didina iš to kylančius nuostolius. Žinoma, mes neįsivesime euro neįvykdę konvergencijos kriterijų“, – pasakojo J. Čičinskas.

Politinė lyderystė

Ne paslaptis, kad Lietuvoje politikams trūksta iniciatyvumo, aktyvumo bei noro veikti šiandien, o ne rytoj. Galbūt šį iniciatyvumo trūkumą pavyktų kompensuoti administraciniu pasiruošimu. Tiesa sakant, administratoriai – vykdomosios valdžios institucijų darbuotojai – atrodo geriau pasiruošę pirmininkavimui, nei politikai. Taip pat tikėtina, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė imsis lyderės vaidmens, tačiau jis bus ribotas.

„Politinės lyderystės Lietuvoje iš tiesų trūksta, ypač lyderystės, kuri suderintų ir efektyvumą, ir etišką elgesį. Bet tą patį galima pasakyti apie daugelį šalių, nes politika apskritai yra prieštaringa sritis, kurioje sprendimai dažniausiai veikia daugelį žmonių, o jų priėmėjai nepajėgia net tinkamai įvertinti jų pasekmių“, – sakė Prof. Ramūnas Vilpišaukas.

„Pirmininkaujant ES iš pradžių reikia sklandžiai organizuoti darbą ir tai Lietuvos institucijos yra pasiruošusios atlikti. O lyderystės klausimas daug sudėtingesnis, o ir pačioje ES yra konkurencija dėl lyderystės, nes tokį vaidmenį siekia atlikti ir Europos Komisijos vadovas, ir nuolatinis ES vadovų tarybos pirmininkas, ir tokių šalių kaip Vokietija vadovė“, – tęsė R. Vilpišaukas.

Pasikeitusi valdžia

Kas ketverius metus renkamas Seimas neseniai vėl visus kvietė balsuoti bei rinkti naują valdžią. Praėjus rinkimams politikų vietas pakeitė kiti, gal būt turintys mažiau patirties bei kompetencijos. „Nauja valdžia apsunkins pirmininkavimą, bet jei jie naudosis kolegų patarimais ir bus pajėgūs mokytis dirbdami, tai šis sunkumas yra įveikiamas“,- savo nuomonę gynė  Prof. R. Vilpišaukas.

Nors iniciatyvumas bei savo srities išmanymas yra labai svarbūs dalykai, aukštas pareigas einantys asmenys dar turi pakankamai laiko tinkamai pasirengti pirmininkavimui.

Prof. R. Vilpišauksas vertindamas Lietuvos pasirengimą teigė, kad vykdomosios valdžios institucijų darbuotojų pasirengimas yra geras, o politikų – patenkinamas.

Nors Lietuvos laukia iššūkiai ir nemenki išbandymai, belieka tikėtis, kad šalis sugebės sėkmingai suderinti gebėjimą matyti visos ES interesus ir tuo pačiu neužmiršti savo prioritetų. Taigi Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – puiki proga į save atsukti visą pasaulį įrodant, kad Lietuva yra stipri ir gali tapti ne tik geografiniu, bet ir politiniu Europos centru.

 

Susiję