Knygų mugėje susitiko teatras ir kinas
2011 metų vasario 17 – 20 dienomis į parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ atkeliavo 12-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šių metų knygų mugės šūkis – „Už teisę skaityti!“. Pagrindinė mugę vienijanti tema – poeto, rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo (Czesław Miłosz) 100 metų gimimo jubiliejus bei lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimo renginiai.
Kiekvienais metais knygų mugėje galima rasti vis daugiau kultūrinių renginių – parodos, spektakliai, koncertai, filmai. Praėjusiais metais į knygų erdvę žengė aktorių Rolando Kazlo bei Dalios Michelevičiūtės spektakliai, kurių tada buvo vos vienas kitas, tačiau jie sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Šiais metais lankytojai atsivertę knygų mugės programą, galėjo maloniai nustebti: visas keturias muges dienas, jie galėjo praleisti įvairiuose spektakliuose, teatralizuotuose pasirodymuose, kino filmų salėje.
Jaunieji skaitytojai turėjo progą pamatyti teatralizuotą Kosto Kubilinsko knygelių vaikams pristatymą, kuris džiugino nerimastingai nusiteikusius mažuosius knygų mugės dalyvius. Netrūko ir suaugusiems skirtų teatro renginių. Vienas iš jų – muzikinis spektaklis „Pilmatis“, Čarlio Bukovskio (Charles Bukowski) poezijos motyvais. Klaidų išvengti nepavyko. Prasidėjus muzikiniam spektakliui, buvo pilna salė žmonių, tačiau prastai suderinta garso aparatūra neleido tinkamai mėgautis renginiu – aktoriaus Rolando Dovydaičio balsas skambėjo prastai per nesuderintus garsiakalbius, o muzikiniai instrumentai neretai nuslopindavo aktoriaus tariamas teksto eilutes. Daugelis nusivylusiųjų paliko konferencijų salę ir ėmė ieškoti kitų renginių. Vėliau salėje buvo galima pamatyti trupės „p.s“ spektaklį „Kalnas“, kurį režisavo Valentinas Masalskis.
Visą salę nugulę lankytojai stebėjo, kaip jaunieji V. Masalskio Vilniaus kolegijos Menų fakulteto studentai atiduoda visas savo jėgas žiūrovams. Vienas sudėtingiausių ir brandžiausių darbų buvo pristatytas šeštadienį: spektaklis pagal Nobelio premijos laureato poeto Č. Milošo (Czesław Miłosz) kūrybą – „Kalbos galia“, kurio režisierė Dalia Michelevičiūtė. Jis nepritraukė tokios didžiulės auditorijos, kokią turėjo spektaklis „Kalnas“. Galbūt dėl sudėtingesnės koncepcijos detalių, kurios nebuvo tokios perteklinės, kaip prieš tai buvusiuose spektakliuose. Spektaklių ciklą užbaigė režisierius Antanas Gluskinas, kuris vaikams pristatė savo spektaklį „Kvailos ir trumpos istorijos“.
Viena didžiausių naujienų šiais metais buvo kino filmų salė, kuri kvietė lankytojus į įvairaus turinio filmus. Česlavui Milošui (Czesław Miłosz) buvo skirti 4 filmai, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui buvo rodomas 1 filmas. Knygų mugės šūkį palaikė filmas „Knygnešiai“, kurį režisavo Džeremis Kulinanas (Jeremiah Cullinane), o filmą kino mugės dalyviams pristatė jo prodiuserė Rasa Miškinytė. Visi filmai atkeliavo iš knygų: „Oliveris Tvistas“, „Eleonoros paslaptis“, „Brangusis Džonai“, „Apie meilę ir kitus demonus“, „Dorianas Grėjus“ ir kiti. Kino salėje nebuvo tokio didelio šurmulio, koks jautėsi knygų mugės spektakliuose, buvo daug tuščių vietų. Didžiausią dėmesį lankytojai skyrė meniniams filmams, tad nenuostabu, kad į dokumentinius kino seansus susirinko tik maža dalis žiūrovų.
Paklausus, kokius filmus rodo knygų mugėje ir kokius iš jų žada aplankyti lankytojai, daugelis iš jų, kaip susitarę kartojo meninių filmų pavadinimus, o tik vienas kitas įvardino Česlavui Milošui skirtus dokumentinius filmus ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui skirtą filmą. Kiek kita situacija buvo su teatro renginiais. Pasiteiravus, kokius spektaklius žiūrovai žino ir nori aplankyti kino mugėje, dalis lankytojų gūžtelėdavo pečiais, imdavo vartyti programą su žodžiu „teatras“ ir tada kaip žirnius išberdavo spektaklio pavadinimą. „Mane erzina, jog žmonės ateina ir išeina – tai rodo, jog jie į spektaklį užsuko šiaip sau – nežinodami nei kas vyks, nei kieno tekstai bus vaizduojami spektaklio metu. Galbūt dėl to, jog daugelis žmonių į knygų mugę ateina dėl kitų tikslų“, – kalbėjo Č. Bukovskio kūrybos gerbėjas Giedrius. Priešingos nuomonės buvo knygomis apsikrovusi Ieva: „Man patiko, jog knygų mugė suteikė progą pamatyti ir kino filmus, ir spektaklius bei diskusijas su įvairiais knygų autoriais. Stengiausi pabuvoti visur“. Buvo ir tokių lankytojų, kurie teigė, kad knygų mugė turi būti skirta tik knygoms, o ne visoms meno sritims – „Tokioje gausybėje knygų mugės renginių spektakliai ar kinas tikrai nėra pirmoje vietoje. Na, gal ir įdomu būtų pažiūrėti, tačiau knygų mugėje toks gausus renginių pasirinkimas, jog negali koncentruotis į kino filmą ar spektaklį taip, kaip tą galėtum daryti būtent tam skirtoje vietoje“, – savo pastebėjimus išsakė Indrė. Lankytojas Vilius mano, kad knygų mugė turi tik dar labiau plėstis ir apimti dar daugiau meno šakų: „Man labai patiko šių metų knygų mugė. Buvau teatre ir kino salėje, aplankiau visas parodas, džiaugiuosi. Tik kremtuosi, kad daugelis konferencijų vyko tuo pačiu metu, tad norėdamas pasiklausyti vieno autoriaus, turėjau atsisakyti kito, o tai mane, kaip skaitytoją, liūdino“.
Kaip ir kiekvienais metais į knygų mugę plūsta didžiulis srautas žmonių – vieni įsigyti knygų, kiti pabendrauti su autoriais, gauti jų autografą, dalyvauti įvairiose knygų konferencijose, diskusijose. Žmones užburia vienas tikslas – knygos. Pirmoji knygų mugė, vykusi Lietuvoje 1999 metais pritraukė per 30 tūkstančių žmonių, o praėjusiais metais jų buvo beveik 60 tūkstančių. Šiais metais knygų mugė pasiekė naują lankytojų rekordą – joje apsilankė beveik 62 tūkstančiai žmonių.
Mindaugas Drigotas