Pritraukti iki europinio lygio

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu bus svarstomas vienas iš 4 nacionalinių prioritetų, kuris spręs išorinių sienų apsaugos klausimą. Vidaus reikalų ministerija savo veiklą sieja su dviem prioritetais: Rytų partneryste ir ES išorės sienų apsauga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio departamento Europos skyriaus patarėjos Kristinos Jurkšienės, Lietuvos nacionalinį poreikį pakelti iki europinio lygio yra sunku. Ne visos šalys suinteresuotos. Pavyzdžiui, Ispanijai ar kitai pietų šaliai Rytų partnerystė yra visiškai neaktuali, nes ši iniacityva nesisieja su jų vykdoma politika. Todėl nacionalinį prioritetą reikia pritraukti prie europinės darbotvarkės. Tačiau sienų apsaugos klausimas yra aktualus ir kitoms su Lietuva nesusijusiomis šalimis. Patikima sienų apsauga užtikrins, kad Europos Sąjungos šalis nepasiektų trečiosios šalies pilietis su blogais ketinimais.

Sienų apsauga – saugumo garantas

Veiksminga išorės sienos apsauga užtikrins bendrijos kuriamą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Statistiškai per metus ES išorės sienas kertą per 300 mln. žmonių, kurių trečdalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai. Tarp jų dažnai pasitaiko kontrabandininkų bei nelegalų.

Kovas su nusikalstamumu ir kontrabanda siekiama pažaboti įdiegus naują sienų kontrolės sistemą. Naujoji sistema sustabdytų nelegalią migraciją bei supaprastintų žmonių iš trečiųjų šalių sienos kirtimą. Dar šių metų vasarį Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos teisėtvarkos iniciatyvą – „Išmaniųjų sienų“ paketą, kuriuo pasitelkiant technologijas bus siekiama užtikrinti ir vystyti ES išorinių sienų apsaugą.

„Išmaniųjų sienų“ paketas

Apie 60 proc. visos Lietuvos valstybės sienos yra ES išorės siena. Siekiant užtikrinti saugumą, reikia modernizuoti sienos valdymo sistemą. „Išmaniųjų sienų“ paketą sudaro Atvykimo ir Išvykimo sistema, kuri padės identifikuoti žmogų jam kertant sieną. Sistema elektroniniu būdu fiksuos trečiųjų šalių piliečių atvykimą į ES šalis, prieš tai jo duomenys bus suvesti į bendrą Europos Sąjungos duomenų bazę. Atvykimo ir išvykimo sistema leistų lengviau nustatyti, kada trečiųjų šalių pilietis išvyko iš ES, ar nepažeidė buvimo trukmės normų. Jei normatyvas yra pažeidžiamas, visa ES tai mato.  Kaip aiškino VRM specialistė Kristina Jurkšienė, jei toks žmogus padaręs nusižengimą kitą kartą norės vykti į kurią nors ES šalį, pastaroji gali svarstyti ar suteikti leidimą keliauti, ar ne. Kitas teisės aktas reglamentuoja „Registruoto keliautojo“ programą. Tai palengvinimas trečiųjų šalių piliečiams, dažnai vykstantiems į Europos Sąjungą. Tokie keliautojai būtų indentifikuojami kaip patikimi, todėl jiems sienos kirtimo procesas taptų paprastesnis – užtektų parodyti tai deklaruojantį leidimą. Ši sistema ypač naudinga politikams, verslininkams, mokslininkams atvykstantiems į Europos Sąjungos šalis.

Idėja gera, problema – kaštai

Kaip teigia Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio departamento atstovė Kristina Jurkšienė, toks projektas kainuotų daug, nors dalį sumos padengtų Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Preliminalią sumą sunkiai įvardija ir ekspertai. Toks Europos Komisijos pasiūlymas Lietuvai yra svarbus ir aktualus. Lietuvos pirmininkavimo metu bus siekiama kuo didesnės pažangos – praeiti bent pirmąjį svarstymo ratą būtų geras pirmininkavimo darbo vaisius. „Tai didžiulės iniciatyvos ir procesas gali užsitęsti iki 5 metų, nuo pirminio pasiūlymo iki įdiegimo. Tikimės, kad bus pasiekta kuo didesnė pažanga“, – teigė K.Jurkšienė. Todėl laukti Lietuvos pimininkavimo metu didelio progreso šioje srityje yra sunku. „Išmaniųjų sienų paketas“ bus aptariamas Liuksemburge spalį ir Briuselyje gruodį per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį.

Svarbu ir vidaus reikalai

Norint pasiekti gerų rezultatų sienų apsaugos srityje reikia stiprinti ir vidaus reikalus. Vidaus reikalų ministerijos Europos skyriaus patarėja Kristina Jurkšienė įvardijo svarbiausius vidaus reikalų srities pirmininkavimo ES Tarybai klausimus, kurie yra įtraukti į Europos Tarybos darbotvarkę. Migracijos politikos konstekste bus siekiama toliau plėtoti pagrindines Visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą priemones santykiuose su trečiosiomis šalimis. Kartu bus aktyviai dirbama ir kovos su nelegalia migracija srityje, atnaujinant ES veiksmų planą bei tęsiant derybas dėl ES ir trečiųjų valstybių susitarimų dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos. Vizų politikoje bus tęsiamas liberalizavimo procesas su trečiosiomis valstybėmis dėl vizų režimo palengvinimo. Kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu Lietuva sieks užbaigti derybas su Europos Parlamentu dėl keleivių duomenų įrašo naudojimo teroristinių ir sunkių nusikaltimų prevencijos. Šias iniciatyvas Vidaus reikalų ministerija norėtų įgyvendinti pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Po pirminkavimo – depresija?

Tarp kitų tikslų buvo paminėtos ir derybos su Europos Parlamentu dėl vidaus reikalų srities finansavimą 2012–2014 m. nustatančių reglamentų. Tačiau, kaip teigė VRM Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Europos skyriaus patarėja Kristina Jurkšienė, dabar vyksta intensyvus pasiruošimas pirmininkavimui ES Tarybai. Kalbėtis apie būsimas pergales yra sunku. O kolegos iš kitų pirmininkavusių šalių perspėjo, kad po pirmininkavimo įtampa atslūgs, darbo našta sumažės ir užgrius „popirmininkavimo“depresija.

Pasiruošimo darbai ministerijoje prasidėjo. Nuo liepos 1 dienos Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimo metu Vilniuje vyks nemažai aukšto lygio renginių, kuriuose dalyvaus aukščiausi ES šalių pareigūnai.

Susiję