Knyga, teigianti tapatumą ir gyvą istorinę atmintį

Knyga „Europos istorijos: lietuviškoji patirtis“ jau knygynuose! A. Grinevičiūtės nuotr.

Idėja išleisti knygą „Europos istorijos: lietuviškoji patirtis“ kilo pernai gegužės mėnesį Vilniuje vykusios konferencijos, pavadintos „Europos istorijos“, metu. Tai buvo jau 22 „Kultūros barų“ susitikimas su partneriais iš Austrijos internetinio portalo Eurozine.com ir žurnalistais iš visos Europos. Jis kasmet vyksta skirtingose valstybėse. Lietuva pasirinkta todėl, kad Vilnius buvo paskelbtas 2009 m. Europos kultūros sostine. Taigi knyga jau išleista ir pristatyta Knygų mugėje.

Knygos pristatyme dalyvavo „Kultūros barų“ vyriausioji redaktorė Laima Kanopkienė, eseistas Tomas Kavaliauskas, humanitarinių mokslų daktarė Rita Repšienė, kultūros istorikas Vytautas Berenis. Deja, abu knygos sudarytojai Almantas Samalavičius ir Karlas Henrikas Fredriksonas (angl. Carl Henrik Fredriksson) negalėjo atvykti. Pristatydami knygą, minėti svečiai pasidalijo savo mintimis, pastebėjimais, samprotavimais.

Tomas Kavaliauskas: „Malonu, kad mano kūriniai publikuojami šiame leidinyje, greta tokių eseistų kaip Tomas Venclova. Intelektualas, rašantis esė, nėra akademikas – jis kalbasi su skaitytojais. Išskirčiau du intelektualų tipus: intelektualus, nerašančius esė ir apsiribojančiais akademiniais darbais, ir profesorius, neapsiribojančiais akademine veikla. Apskritai minėtasis žanras šiuo metu yra klestintis“.

Kultūros istorikas Vytautas Berenis aiškina, kaip svarbu išlaikyti tautinį tapatumą. A. Grinevičiūtės nuotr.

Vytautas Berenis: „Remdamasis istoriniais aspektais, galiu pasakyti, kad prieš 20 metų buvo plačiai diskutuojama apie Rytų ir Vakarų Europas. Ši koncepcija išnyko, bet atgijo sąvoka „centras-periferija“. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pastarasis diskursas išnyko. Lietuva turi savo tapatumą. Šiame kontekste knyga ir kalba apie tapatybę. Juk negalima pradėti jos kūrimo projekto. Knygoje pateikiama apie 20 esė žanro kūrinių, kuriuose atsispindi istorinės atminties kontekstai“.

Rita Repšienė: „Knyga „Europos istorijos: lietuviškoji patirtis“ yra pakankamai svarbi, svari ir aktuali. Joje atsispindi dabarties, istorijos bei ateities perspektyvos. Knygoje pateikiama nacionalinė istorija, parodomas mistinis nacionalizmas. Vyrauja viena problema – integralaus naratyvo iškėlimas. Deja, mokyklose dėstoma istorija yra nuo visko atribota. Todėl nenuostabu, kad mokiniai po mokyklos baigimo įgauna tiktai schematišką vaizdą. Apskritai knyga ugdo erdvę tautiniam egzistavimui ir įrodo, kad istorija yra gyva“.

Laima Kanopkienė: „Mes, žurnalo „Kultūros barai“ kolektyvas, nesame istorikai. Save laikome dabarties tyrinėtojais, bandančiais suvokti praeitį, ateitį. Europos istorijos – tai žmonių atmintis, įvykiai, praeitis, žmonių istorijos. Laikas sukurti ne bendrą istoriją, o erdvę, kurioje nekiltų pavojaus besivaržantiems naratyvams. Vieną plytelę to link jau įmūrijome“.

Pristatyme dalyvavo keletas garbingų svečių. Vienas jų – filosofas, Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis, kadaise bendradarbiavęs „Kultūros baruose“. L. Kanopkienės paklaustas, kas istorijoje labiausiai nutylėta, jis atsakė, jog mūsų pačių istorija. B. Genzeliui apmaudu, kad dabar pradedamas kvestionuoti net Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, kad komplikuoti politiniai santykiai su Rusija daro neigiamą įtaką šių valstybių kultūriniams santykiams.

Savo pastebėjimus išsakė taip pat Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas, kadaise dirbęs „Kultūros baruose“. Jo nuomone, šis žurnalas išlaiko atviros nacionalinės valstybės istorinę refleksiją. Tai didelė vertybė. R. Ozolo teigimu, šiuo metu yra ginčas tarp nacionalizmo ir kosmopolitizmo. „Jei nebus nacionalinės valstybės, ir kosmopolitai neturės apie ką kalbėti. Juk pasaulyje ne kosmopolitai, o tautos gyvena“, – akcentavo jis.

Į renginį atvyko Varšuvoje gyvenanti Rasa Rimickaitė. Ji išreiškė nuoširdžią padėką „Kultūros barų“ kolektyvui už galimybę lietuviškai skaityti svarbių mokslininkų darbus, pateiktus jautria, žmogiška kalba. Tiesa, R Rimickaitė šioje knygoje pasigedo informacijos apie rašytojus, nes pateikti tekstai yra ne tik gyvų, bet ir jau Anapilin išėjusių autorių. Be to, viešnia pastebėjo, kad apie holokaustą Lietuvoje rašė ne lietuvis. Savo teiginį R. Rimickaitė iliustravo pavyzdžiu apie lenko Jozefo Mackievičiaus publikaciją „Dūmai virš Katynės“.

„Kultūros barai“ turi ištikimų skaitytojų ratą. Literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė – viena iš jų. Paprašyta tarti keletą žodžių, moteris negailėjo pagyrų šiam žurnalui. Jos įsitikinimu, „Kultūros barai“ nori parodyti, kad lietuviai yra europiečiai, o Lietuva nėra negyvenama sala. „Žurnalas teikia galimybę pažiūrėti į pasaulį, matyti save Europos kontekste“, – kalbėjo ištikima skaitytoja.

Patalpinta: Rašiniai