Politika visais laikais buvo neatsiejama nuo komunikacijos, tačiau informacinėje visuomenėje komunikacija tapo bene svarbiausiu faktoriumi, be kurio valdžia negalėtų tinkamai funkcionuoti, teigė politologas Lauras Bielinis.

Be komunikacijos politikai liks nepastebėti, o jų daroma įtaka bus labai minimali. Tik bendraudamos su visuomene politinės partijos gali sėkmingai gyvuoti.  „Ta politinė struktūra, kuri nesugeba komunikuoti, ji iš principo yra silpna, realiai neegzistuojanti arba nedaranti įtakos“, – sakė L. Bielinis VU Komunikacijos fakultete vykusioje konferencijoje „Komunikacijos ir informacijos iššūkiai“.

Politikai supranta komunikacijos svarbą ir tam skiria didžiulius resursus. Kiekviena ministerija turi savo viešųjų ryšių skyrių, politikai turi žmones, kurie atsakingi už teigiamo jų įvaizdžio formavimą. Dar prieš dvidešimt metų komunikacijai nebuvo skiriama tiek daug dėmesio. Pasak L. Bielinio, kad komunikacija kartais tampa svarbesnė už realius sprendimus, demonstruoja Visagino atominės elektrinės projektas. Politikai nesiekia atrasti geriausio sprendimo, o tik dirbtinai skatina diskusiją dėl šio projekto, siekdami susilaukti kuo didesnio visuomenės palaikymo.

„Diskusija vyksta ne politikų ar specialistų rate, o viešajame lauke, kuriame, jeigu nesityčiojama, tai bent jau rodomi tikri ar netikri konkurentų suklydimai“, – tikino L. Bielinis.

L. Bielinis pridūrė, kad komunikacijai tampant viena iš svarbiausių politikos dalių, kaip niekad didelę įtaką įgyja žiniasklaida. Ji ne tik atstovauja visuomenės interesams, bet perima profesinių ir visuomeninių organizacijų funkcijas.

„Žiniasklaida mobilizuoja visuomenę ar tam tikrus socialinius sluoksnius vienokiam ar kitokiam reikalui. Ji atspindi jų interesus. Ji transliuoja juos valdžiai, diskutuoja su ja, kritikuoja ją, nors XX a. pradžioje tai darė tik profsąjungos“, – sakė politologas.

Susiję