Alkoholis man (ne)brolis, arba kaip ir kodėl viskas prasideda
Perskaičius pavadinimą turbūt ne vienam iš skaitytojų kilo mintis: o ne, ir vėl tie patys postringavimai apie didėjantį alkoholizmą, alkoholio žalą ir jo sukeltas katastrofas. Skubu nuraminti – tikrai ne.
Lietuvoje dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad bet kokia šventė negali apsieiti be alkoholio. Nuotr. A.Avižiūtės Internete nesudėtingai galima „išgūglinti“ įvairiausių priklausomų ir nepriklausomų bendrovių atliktų tyrimų, stebėsenų, įvairios apimties mokslinių darbų. Turbūt nesumeluosiu teigdama, jog jų tikrai ne keli ir net ne keliolika tūkstančių: vieni patvirtina, kiti paneigia tam tikras problemas ir teiginius.
Kad ir kokie rezultatai išties būtų, vis dėlto faktas išlieka faktu – alkoholis tapęs neatsiejama daugelio iš mūsų gyvenimo dalis. Tačiau rašau šį straipsnį anaiptol ne tam, kad moralizuočiau, kažką paskatinčiau ar atgrasyčiau. Mane labiau domina, nuo ko prasideda jauno žmogaus pažintis su svaigiaisiais gėrimais, koks jo požiūris į vartojimo kultūrą ir kitus vartotojus, ką jis ar ji mano apie tai, jog nepilnamečiams įsigyti alkoholį – vieni juokai.
Svarbiausia – jausti saiką?
Pirmoji kalbinta mergina – devyniolikmetė vilnietė, pirmo kurso studentė Adrė, tikinanti, jog alkoholio nevartoja visiškai. „Per visą gyvenimą esu išgėrusi tik gal kokias kelias taures vyno, ir man to pakako. Nematau prasmės – atsipalaiduoti puikiausiai galima ir be svaigalų. Svaigieji gėrimai sukuria daugybę kvailų iliuzijų, įkvepia perdėtos drąsos, o išgėrę žmonės pridaro tokių kvailysčių, kad baisu žiūrėti. Tad tam, kad atsipalaiduočiau, man užtenka tiesiog geros kompanijos“, – tvirtino ji.
Mergina tikina, jog juokingiausia lankantis vakarėliuose, kuriuose gausiai vartojamas alkoholis, yra matyti, kaip žmonės šiltai vienas su kitu bendrauja, tarp jų vyksta fizinis kontaktas, o kitą dieną susitikę universitete jie netgi nepasisveikina.
Jai antrina ir dvidešimt trejų Kąstytis iš Klaipėdos, pirmą kartą alkoholio paragavęs penkiolikos: „Norėjau sužinoti, kodėl suaugusiems taip skanu jį gerti. Kai paragavau, nepatiko, todėl niekuomet ir nepadauginau. Žinoma, tikrai nebandau įrodyti, jog jo išvis nevartoju. Vartoju, bet su protu“.
Pokalbio metu Kąstytis svarstė, kad problema yra ne alkoholis, o saiko stygius. „Užteko pamatyti, kaip kitus žmones alkoholis sunaikina, kad jie nieko kito nemato gyvenime, tada ir pradėjau galvoti, jog saikas – labai svarbu“, – samprotavo vaikinas.
Atgrasė skaudi patirtis
Sulaukiau ir gerokai atviresnių pažinčių. Tikrai ne paslaptis, kad daugeliui iš mūsų vienokią ar kitokią įtaką daro aplinka ir mus supantys žmonės. Štai dvidešimt vienerių Rūta nieko neslėpdama atskleidė savo alkohlio nevartojimo priežastis: „Mano amžiną atilsį tėvas buvo nepataisomas alkoholikas. Matyt, dėl šios priežasties mano jaunesnioji sesuo panaši į jį (alkoholio atžvilgiu), o aš – į mamą, abi negalime vartoti alkoholio be saiko ar apskritai jį vartoti“.
Merginą itin sukrėtė vienas vaikystėje patirtų incidentų. Tėvas grįžęs girtas ją sumušė už tai, kad ši žiūrėjo „Transformerius“. „Tada ėjau tik į darželį, man buvo gal ketveri metukai. Mano mama taip pat visuomet vaikščiodavo, tiesiogine to žodžio prasme, nusėta mėlynių, suplėšytais drabužiais… Mes nebuvome asociali šeima, tik turėjome alkoholį vartojantį tėvą, kurio žiaurus elgesys formavo kitokį požiūrį į mus“, – skaudžia patirtimi dalijosi Rūta.
Komentarų turbūt nė nebereikia. Tokia patirtis savaime atgraso, priverčia jaustis nemaloniai, ne vienas iš mūsų ima jausti gailestį ir galbūt netgi patyliukais sau pasižada kitą kartą išgerti vienu stikliuku mažiau.
Intelektualios diskusijos – ne tik auditorijose
Įtariu, jog dabar kai kurie skaitantieji bent jau puse lūpų šypsosi mąstydami, kad nieko naujo neperskaitė ir kitokių pasisakymų turbūt išvis nebuvo verta tikėtis. Siūlyčiau neužbėgti pašnekovams už akių – toli gražu ne visi kalbintieji pasisako taip kategoriškai. Pavyzdžiui, ketvirtakursė Ieva, kilusi iš šeimos, saikingai vartojančios svaigiuosius gėrimus, pati pripažįsta neatsisakanti vyno taurės ir turinti gana įdomią priežastį: “Taip, alkoholinius gėrimus vartoju. Kodėl? Turbūt niekad nesu sau uždavusi šio klausimo. Taip pat, kaip tai banaliai ir gal neteisingai skambėtų, tačiau manau, jog alkoholis kartais padeda sukurti puikius pokalbius (žinoma, kai vartojamas saikingai)“.
Mergina net keletą kartų paminėjo, jog tokie pokalbiai gali būti verti labai daug. Ieva teigė, jog saikingas alkoholio vartojimas tarp studentų gali virsti atsipalaidavimo, socializavimosi būdu. „Baruose, pabuose vyksta labai įdomus ir dažnai intelektualus gyvenimas, taigi negalima sakyti, kad alkoholis vienareikšmiškai yra blogai ir tik kelia problemas“, – įsitikinusi ji.
Išsakytos mintys apie intelektualias diskusijas gali priversti skeptikus prunkštelėti – neva paragavus vieno ar kito gėrimo atsiriša liežuvis ir tuomet visos diskusijos gali lietis laisvai. Nuoširdžiai nepritarčiau. Pati vos tik pradėjusi studijuoti pastebėjau, jog ne vienas ir ne du studentiški susirinkimai bare ar kavinėje peraugdavo į labai įdomias diskusijas, kurios galbūt niekuomet nebūtų įsisukusios sėdint auditorijoje. Ir tikrai ne dėl alkoholio kiekio. Tiesiog neakademinė aplinka leidžia žmonėms laisviau reikšti savo mintis, nebūti tokiems susikausčiusiems.
Ievai (o kartu ir man) paantrinti puikiai galėtų Arnoldas, šiuo metu studijuojantis Danijoje: „Taip, vartoju alkoholį, bet sunku atsakyti kodėl… Visų pirma jis leidžia šiek tiek atsipalaiduoti po sunkios darbo savaitės. Visų antra, tam tikru aspektu galime teigti, jog alkoholis leidžia geriau bendrauti nepažįstamiems žmonėms (pavyzdžiui, vakarėlyje). O visų trečia, tai skanu, jei kalbėtume apie alų ar vyną“.
Be abejonės, šios perskaitytos mintys tikrai neturėtų skatinti alkoholio vartojimo, tačiau stebėdama tiek save supančius žmones (galbūt man tiesiog labai pasisekė), tiek kalbindama šiuos menkai arba išvis nepažįstamus jaunuolius, noriu tikėti, jog daugelis jų – atsakingi vartotojai. Sutinku su mintimi, kad mane supantieji anaptol nėra visa Lietuva, o ir statistikai pasipriešinti negalima, tačiau kuo daugiau visuomenėje rasis protingų ir atsakingų žmonių, tuo paprasčiau bus ugdyti tam tikrą požiūrį jaunajai kartai.
Alkoholis – pramogos pakaitalas
Taip bekalbinant studentus, kilo noras išgirsti bent vieno moksleivio nuomonę. Praktiškai didžioji dalis jų – nepilnamečiai. Tačiau anaiptol neatrodo, jog įsigyti alkoholio jiems kainuotų daug pastangų. Susidomėjau, ką jie patys mano apie tai, ir čia man sutiko pagelbėti veikli šešiolikmetė gimnazistė Austėja. Mergina pasakojo, jog neretai svaigiųjų gėrimų nupirkti paprašo vyresnių draugų arba jų nusiperka pati: „Pardavėjos, neatsižvelgdamos į mūsų metus, drąsiai parduoda, net neprašydamos dokumento, liudijančio mūsų pilnametystę“.
Austėjos pirmojo karto scenarijus – ganėtinai įprastas: dar būdama 13 metų viešėdama pas pusseserę neatsisakė stiklinės sidro. „Daugelis sako, jog vartodami alkoholį gali atsipalaiduoti, bet ar tai tikrai yra tiesa? Tai didžiausia mūsų kartos problema. Manau, jog dauguma mūsų rastume kitų atsipalaidavimo būdų ir be nereikalingo alkoholio vartojimo“, – priduria pokalbiui įpusėjus.
Prisijungia ir Arnoldas, sakydamas, jog dažniausiai mažose gyvenvietėse alkoholis tampa vienintele pramoga: „Didžiuosiuose miestuose vaikai mokosi, dirba, savanoriauja, lanko būrelius… Alkoholizmo problema slypi kaimuose, kur nėra veiklos“.
Puikiai tinka ir Ievos išsakytos mintys: „Alkoholio keliamos problemos? Žiūrint apie kokio amžiaus jaunus žmones ir kokį alkoholio kiekį yra kalbama. Jei vartoja paaugliai, taip, nes visų pirma jie pažeidžia įstatymus, dažnai prasideda problemos mokykloje, dėl kurių pastaroji net nėra baigiama“.
Vienam asmeniui Lietuvoje – 12 litrų alkoholio
Naujausi Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog sulig kiekvienais metais alkoholio vartotojų tarp jaunų žmonių skaičius vis didėja ir mūsų šalyje suvartojamo kiekio rodiklių skirtumai tarp lyčių nyksta. (žr. http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/tyrimas/2012_ruk_alk.pdf).
Užsimindama apie oficialią statistiką, pakalbinau specialistę, Kėdainių Visuomenės sveikatos biuro direktorę Danguolę Avižiuvienę. Su ja pabendravusi išgirstu nemažai vertingų minčių: „Kasmet Lietuvos statistiniam asmeniui (nuo ką tik gimusio naujagimio iki vyriausio asmens) tenka 12 litrų legalaus absoliutaus alkoholio per metus. Tai – didžiuliai kiekiai. Deja, bet dabar Lietuvoje norma gerti visur, visada ir bet kokia proga. Lietuviai pasiklydę daugybėje mitų, kurie susiję su alkoholio vartojimu, kaip antai: „aš galiu gerti ir neprarasti savikontrolės“, „alkoholis ne toks jau pavojingas“, „girtą asmenį gali išblaivyti puodelis kavos ir šaltas dušas“, „aš būsiu ,,kietesnis”, jeigu išgersiu daugiau“, „aš turiu gerti, kad pritapčiau prie draugų…“.
D.Avižiuvienė pasakoja, jog neseniai atliktų tyrimų rezultatai įrodo, kad nedarniose ir pažeistos struktūros šeimose, kuriose pirmenybė suteikiama materialinėms vertybėms, vaikai yra labiau pažeidžiami ir mažiau atsparūs žalingiems įpročiams, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimui.
”Mūsų sveikata priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo – vaikystėje ir jaunystėje susiformavusios elgsenos ir atsakomybės. Šeima yra kaip apsaugos veiksnys: stiprus ryšys su vaiku ir jo šeimos nariais, tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime, tėvų parama tenkinant ne tik finansinius, bet ir emocinius, pažinimo bei socialinius poreikius, nustatyta tvarka ir nuoseklus drausmės reikalavimas. Šeima turi milžinišką įtaką, bet tėvai negali duoti to, ko patys neturi“, – priduria pašnekovė.
